Jų studija, paskelbta žurnale „PLoS ONE“, yra pirmoji, identifikavusi klostridijos (Clostridium perfringens) B tipą žmonių organizme, rašoma medicinos koledžo svetainėje weill.cornell.edu.
Mokslininkai pripažįsta, kad jų tyrimo apimtis yra nedidelė ir turi būti praplėsta, kol bus galima galutinai susieti šį patogeną su IS, tačiau jie taip pat pažymi, kad kol kas rezultatai tokie intriguojantys, jog jie jau pradėjo ieškoti naujų šios ligos gydymo metodų.
„Ši bakterija išskiria toksiną, su kuriuo, kaip manyta anksčiau, žmonės nesusiduria. Tai, kad aptikome šią bakteriją žmonių organizme, yra pakankamai svarbu, tačiau tas faktas, kad ji būdinga IS pacientams, yra tikrai reikšmingas, nes šis toksinas nusitaiko į konkrečius audinius, pažeistus per ūmų IS ligos procesą“, - rašė pagrindinis tyrimo autorius, Weill Cornell medicinos koledžo doktorantas K. Rashidas Rumah ir jo vadovas, Weill Cornell medicinos centro direktorius dr. Timothy Vartanianas.
„Nors akivaizdu, kad naują IS paūmėjimą paskatina sukėlėjas iš aplinkos, šio sukėlėjo tapatybė IS tyrinėjančiai mokslo bendruomenei dešimtmečiais buvo nežinoma, - sakė daktaras T. Vartanianas. – Šiuo metu vyksta darbai tikrinant mūsų hipotezę, jog IS sukėlėjas iš aplinkos glūdi mikrobiomoje – bakterijų ekosistemoje, kuri gyvena IS pacientų virškinimo trakte ir kitose kūno vietose“.
Ryšys su žolėdžių gyvūnų IS
Studijoje aprašoma, kaip C. perfringens B tipo toksinas buvo aptiktas 21 metų merginos, kurią kankino IS paūmėjimas, organizme.
Ši mergina dalyvavo stebėjimo tyrime „Harboring the Initial Trigger for MS“ (HITMS), kurį atlieka T. Vartanianas ir doktorantas K. Rashidas Rumah bei kitas bendraautoris, dr. Vincentas Fischetti iš Rockefellerio universiteto.
Žemėse aptinkama C. perfringens yra viena labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje. Ji skirstoma į penkis tipus. C. perfringens A tipas randamas žmonių virškinimo trakte ir iš esmės nedaro didesnės žalos.
C. perfringens B ir D tipai turi geną, kuris išskiria protoksiną – neaktyvią toksino formą, kuri žoliaėdžių gyvūnų žarnyne virsta stipriu „epsilon“ toksinu. Šis galingas toksinas per kraują pasiekia smegenis, kur pažeidžia smegenų kraujagysles ir apsauginį neuronų dangalą mieliną, gyvūnams sukeldamas IS primenančius simptomus. Nors ankstesni tyrinėtojai šios bakterijos D tipą anksčiau buvo radę dviejų žmonių organizmuose, B tipas žmonėms dar niekada nebuvo nustatytas.
Nepaisant to, K. Rashidas Rumah ir jo kolegos pasiryžo išsiaiškinti, ar žmonių organizmuose gali būti aptikti B ir D tipų toksinai ir ar jie yra susiję su IS. Jie ištyrė tiek IS sergančių pacientų, tiek sveikų kontrolinės grupės žmonių kraują bei nugaros smegenų skystį, stebėdami antikūnų reaktyvumą prieš „epsilon“ toksiną. Tyrėjai nustatė, kad visų IS sergančių pacientų „epsilon“ toksino antikūnų kiekiai buvo 10 kartų didesni negu sveikų žmonių – imuninę reakciją į šį toksiną rodė tik vieno žmogaus iš šimto kontrolinės grupės narių kraujas.
Mokslininkai taip pat tyrė IS pacientų ir kontrolinės grupės, dalyvaujančios HITMS klinikinėje studijoje, išmatų mėginius ir C. perfringens A tipo bakterijų rado 52 proc. sveikų žmonių ir tik 23 proc. IS sergančių pacientų žarnynuose. „Tai svarbu, nes manoma, kad šios bakterijos A tipas konkuruoja su kitais tipais dėl išteklių ir potencialiai apsaugo organizmą nuo „epsilon“ toksiną išskiriančių tipų bei IS išsivystymo“, - pažymi mokslininkai.
Medikams aptikti C. perfringens B tipo įrodymų pavyko vienos jaunos IS pacientės organizme. Tyrimo bendraautorė, mikrobiologė Jennifer Linden šią bakteriją išskyrė iš pacientės išmatų.
Autoriai mano, kad žmogui apsikrėtus C. perfringens B ar D tipais, patogenas apsigyvena žarnyne endosporos pavidalu. Tai sėklą primenanti struktūra, leidžianti kai kurioms bakterijoms tūnoti organizme ilgą laiką. „Žmogaus virškinamasis traktas nėra svetinga terpė C. perfringens B ar D tipams, todėl jie snaudžia apsauginėje sporoje. Kai ji tikrai išauga, manome, kad išsiskiria nedidelis kiekis „epsilon“ toksino, kuris per kraują pasiekia smegenis. Manome, kad šios bakterijos augimas yra epizodiškas. Tai reiškia, kad sukėlėjas iš aplinkos visuomet yra šalia ir retkarčiais iškiša savo bjaurią galvą“, - aiškino T. Vartanianas.
Jo teigimu, mokslas dar nežino, kaip žmonės apsikrečia C. perfringens B ar D tipais, tačiau mokslininkai tyrinėja potencialius infekcijos kelius. Jie taip pat pradėjo tyrinėti galimus gydymo nuo šio patogeno metodus.
„Yra daugybė potencialių krypčių. Galima išrasti vakciną žmonėms – tokia vakcina jau gaminama galvijams, - teigė T. Vartanianas ir K. Rashidas Rumah. – Taip pat tyrinėjame galimybes sukurti mažų molekulių vaistus, kurie neleistų šiam toksinui prisitvirtinti prie savo receptorių“.
„Tačiau, mano manymu, viena perspektyviausių krypčių yra probiotinis kokteilis, kuris organizmą aprūpintų bakterijomis, galinčiomis kovoti ir sunaikinti C. perfringens B ir D tipus. Tai būtų pats natūraliausias kelias pagydyti virškinamojo trakto sistemą ir išspręsti šią problemą“, - sakė T. Vartanianas.
DELFI primena, kad prieš dešimtmetį buvo nustatyta ir bakterinė skrandžio opaligės bei gastrito kilmė – Australijos medikai Barry Marshallas ir Robinas Warrenas 1982 metais nustatė, kad šią ligą sukelia bakterijos Helicobacter pylori, nors iki tol ilgą laiką vyravo nuomonė, jog opaligės priežastis yra stresas bei pervargimas. Už savo atradimą mokslininkai 1995 metais buvo apdovanoti Nobelio medicinos ir fiziologijos premija.
