Augliui sparčiai augant, paprastai nuolat judančios vėžio ląstelės greitai pritrūksta maistinių medžiagų ir deguonies.
Tai reiškia, kad jos turi žūti arba išsiveržti iš auglio ir įsikurti kitose organizmo vietose. Maždaug 90 proc. vėžiu sergančių pacientų miršta, kai vėžinės ląstelės išplinta į kitas kūno dalis.
Tačiau dabar JAV Nacionalinio vėžio instituto finansuojami mokslininkai aptiko esminę šio proceso grandį, leidžiančią ląstelei plisti, ir sugebėjo ją sutrikdyti, rašo independent.co.uk.
Kai gydomos vėžio ląstelės buvo sušvirkštos į pelių pieno liaukas, jos išsivystė į didelius auglius, bet neišplito į plaučius, kepenis ar kaulus.
Komandos vadovė, profesorė Kay MacLeod iš Čikagos universiteto Beno May vėžio tyrimų instituto teigė, kad mokslininkai nusprendė pažiūrėti, kas įvyks, jeigu jie vėžio ląstelėse sustabdys procesą, vadinamą autofagija.
Autofagija sveikose ląstelėse primena savotišką namų ruošą: jos metu pašalinamos pažeistos medžiagos ir deformuoti baltymai, taip pat eliminuojami patogenai ir apsisaugoma nuo vėžio ląstelių.
Tačiau kai iš vėžinių ląstelių buvo pašalinti su autofagija susiję genai, jos pradėjo nebejudėti.
„Jos tikrąja ta žodžio prasme įstrigo. Per mikroskopą galima matyti, kaip ląstelė virpa, bando judėti, migruoti ir kurti naujus išsikišimus, bet negali to padaryti“, - sakė K. MacLeod.
Vėžio ląstelės juda iš priekio iškišdamos baltymų „sąaugas“, per kurias prie kažko prisitvirtina ir tuomet prisitraukia, nustatė mokslininkai.
Kai ląstelė išsiveržia, autofagijos metu sąaugos baltymai suardomi ir suskaidomi. Tačiau jei procesas sutrikdomas, galinė sąauga lieka nesuardyta.
„Ląstelė įstringa. Ji nebesugeba ištirpdyti sąaugų savo gale“, - sakė profesorė.
„Iš esmės be autofagijos auglio ląstelės nebegali migruoti ir pasiekti kitų organų. Štai kodėl manome, kad autofagijos sutrikdymas gali užkirsti kelią metastazėms“, - teigė ji.
K. MacLeod pridūrė, kad autofagijos sutrikdymas gali būti „efektyvus būdas“ stabdyti auglio metastazavimą vėžiu sergančių žmonių organizmuose.
Straipsnyje apie šio tyrimo rezultatus, paskelbtus žurnale „Cell Reports“, pažymima, kad jau egzistuoja vaistai, galintys sustabdyti autofagiją.
Vienas iš jų – hidroksichlorokinas – šio metu Didžiojoje Britanijoje naudojamas reumatoidinio artrito, maliarijos ir kitų ligų gydymui. Jis taip pat yra bandomas per klinikinius tyrimus kaip priemonė, stabdanti auglių augimą.
„Tačiau jis dar nėra specifiškai įvertintas kaip būdas, galintis apsaugoti nuo metastazių“, - sakė K. MacLeod.
„Manome, kad kovai su vėžiu labiausiai pasitarnautų būtent autofagijos sutrikdymas“, - pažymėjo ji.
