Modernios šeimos išdava – vyriškėjančios moterys ir moteriškėjantys vyrai

Šiuolaikinių jaunų žmonių šeimos gerokai skiriasi nuo patriarchalinio jų tėvų modelio. Vyrai nesigėdi išeiti į gatvę su vežimėliu, namuose gaminti vakarienę ar prisidėti prie namų ruošos, tačiau to paties reikalauja ir iš moterų – kad jos dalintųsi per pusę, pavyzdžiui, automobilio priežiūrą. Anot psichologės Rūtos Bačiulytės, ši iš pirmo žvilgsnio pažangi tendencija ne tik sukėlė vyriškų ir moteriškų vaidmenų sumaištį, bet bendravimą tarp skirtingos lyties atstovų pavertė belyčiu. Todėl vyrai šiandien vis dažniau prisitaiko jiems patogiausiu, moterišku, būdu.

Nuleidus padangą moteris sulaukė pasiūlymo paaiškinti, kaip ją pakeisti

Vilnietė Irma, beveik viena auginanti du berniukus, tikina esanti savarankiška ir puikiai prisitaikiusi prie gyvenimo. Ji pati gali atlikti daugumą vyriškų darbų, tačiau kelyje sugedus automobiliui, visuomet kelia ranką ir prašo vyriškos pagalbos.

„Neseniai įvažiavau į duobę ir prakirtau padangą. Gatvelė nebuvo judri, bet, mano džiaugsmui, stabdomas automobilis sustojo. Tačiau kai paprašiau pakeisti ratą, net žioptelėjau išgirdusi: „Juk tai taip paprasta“. Po mano replikos, kad esu moteris ir net nežinau, ką daryti su domkratu, vyriškis maloniai pasisiūlė man paaiškinti.

Jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir neskubėdamas pradėjo dėstyti, kur dėti tą nelemtą domkratą, kaip jį sukti. Kol aš visa tai dariau, jis stebėjo. Tiesa, kai man nepavyko atsukti varžtų, vyriškis visgi teikėsi padėti. Nusprendęs, kad toliau susitvarkysiu pati, palinkėjo sėkmės ir išvažiavo“, - savo patirtį dėstė pašnekovė.

Tai ne pirmas kartas, kai moteriai nuleido padangą, tačiau tokios pagalbos iš vyro sulaukė pirmą kartą. „Vertinu tai kaip likimo pokštą. Buvo labai linksma atsidurti situacijoje, kai vyras mane mokė vyriško darbo, užuot jį padarę pats. Gal jis manė padarysiąs man paslaugą. Na, kitą kartą, nuleidus padangą, tikrai mokėsiu ją pasikeisti pati. Visgi buvo malonu, kai man benešant nuimtą ratą į bagažinę nestabdomas sustojo dar vienas automobilis. Vyriškis teigė, kad jau pravažiavęs pamatė, ką aš darau, todėl sugrįžo pasiteirauti, ar nereikėtų pagalbos. Manau, jam kilo šokas išgirdus, kad ratą jau pasikeičiau pati “, - juokėsi Irma.

Kodėl moterys sako, kad tikrų vyrų nėra

R. Bačiulytės ši istorija labai nenustebino. Anot jos, moterys, siekdamos lygiateisiškumo visame kame, po truputį vyrus išstūmė iš jiems būdingų vaidmenų. Kita vertus, vyrui taip pat patogu, kad moteris viską gali pasidaryti be jo pagalbos. Tačiau tuomet tampa nebeaišku, kaip vyras ir moteris gali bendradarbiauti.

„Šiuolaikinė, moderni šeima paprastai siejama su visų darbų dalijimusi per pusę. Tačiau dėl to ir kyla šeimoje daug konfliktų. Mat atsisakius principo, kad vienas atsakingas už vieną sritį, o kitas – už kitą, prasideda kaltinimai: „Aš padariau tiek, o tu – tik tiek“. Deklaruojama visiška lygybė, vienodos galimybės, bet kažkur giliai širdyje išlieka archajinis lūkestis, kad vyras atliks savo funkcijas, o moteris – savo. Kitaip tariant, vyras atsakingas už išorinę aprūpinimo pusę, uždirba pinigus, rūpinasi svarbesniais sprendimais, meistrauja, jei reikia, o moteris dažniau sukasi prie puodų ir vaikų. Taigi toks lūkestis išlieka, o realybė pasikeitusi. Dėl to yra tokia vaidmenų sumaištis“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, ir berniukai šiandien auklėjami taip, kad jų funkcijos šeimoje yra visiškai neaiškios. Iš mergaičių dar reikalaujama, kad jos būtų kruopščios, tvarkingos, kad mokėtų atlikti buities darbus, o iš berniukų to reikalaujama ne daug, ne taip primygtiniai, jiems paliekama daugiau laisvės. Tuomet berniukui tampa neaišku, ką jis gali daryti, ko negali, kas yra vyriška, o kas nevyriška. Savo tėvo, buityje atliekančio vyriškus darbus, jis taip pat nemato, kadangi šiandien jis paprastai dirba už šeimos ribų, o namuose arba skaito laikraštį, arba gamina valgyti, jei nėra namuose mamos.

Būtent su vyriškų ir moteriškų vaidmenų maišymusi, psichologės manymu, tarp moterų plinta posakis, kad tikrų vyrų nebėra, o tarp vyrų – kad nebėra tikrų moterų.

„Skirtingų lyčių žmonės dabar dažniausiai konkuruoja tarpusavyje, užuot bendradarbiavę. Vyrai ir moterys vienas kitą dabar priima kaip belyčius. Tai ir yra visa tragedija. Tuomet ir intymus gyvenimas tampa fizine mankšta, nes nyksta paslaptis, noras pažinti kitokį. Kalbant apie lyties prigimtį, vyras paprastai nori užkariauti, užvaldyti ir tai labai susiję su jo visa anatomija. Moteris yra ta, kuri atsiduoda, prisileidžia. Šiandien visi šie dalykai yra išnykę.

Anksčiau moterys norėdavo globos ir todėl ją gaudavo. Dabar jos teigia globos nenorinčios, tačiau iš tiesų pačios nežino, ko nori. Jos sako, kad nori jaustis lygiavertės. Lygiavertiškumas žmogiškąja prasme yra tai, kad abu vienodai vertingi. Ir tai labai svarbu. Bet lygiavertiškumas funkcijų ir darbų prasme yra tikra nesąmonė. Ką mes begalvotume, anatomiškai, fiziologiškai esame skirtingi. Mes skirtingai reaguojame, jaučiame, mąstome. Būtent šis noras pažinti kitokį ir sudaro trauką tarp vyro ir moters, kuri dabar, deja, sparčiai nyksta“, - teigė R. Bačiulytė.

Moterys stengiasi įrodyti, kad vyrų joms nereikia

Anot psichologės, savo laiku emancipacinis judėjimas buvo labai reikalingas, bet dėl kraštutinių jo apraiškų moteris nebežino, kas yra moteris, o vyras nebežino, kas yra vyras.

„Manau, pats laikas suprasti, kad mes visgi esame skirtingi. Moteris niekada neatstos vaikams tėvo – kaip besistengtų, ji gali būti tik mama. Jei moteris nori mokytis vyriškų darbų, jai tai įdomu, viskas gerai. Tačiau jei moteris tik nori pademonstruoti, kokia ji savarankiška, tai jau kraštutinumas, noras parodyti savo viršenybę: esą nereikia man tų vyrų. Be to, po tuo slypi ir tam tikra neapykanta vyrams.

Pati mačiau situacijų, kai vyras bando paimti iš moters maišą, o ji plėšia jį atgal. Tai tragikomiška situacija. Taip moteris parodo, kad vyro jai nereikia, kad jis niekuo nepranašesnis. Lygiai taip pat yra vyrų, kurie teigia, kad jie susitvarko patys, o moteris vartoja tik seksualiniams poreikiams patenkinti“, - aiškino pašnekovė.

Kita vertus, kai kuriems vyrams, anot psichologės, labai patinka, kad moteris susitvarko pati: pavyzdžiui, jauni vyrai pradeda piktintis, kad jie pasikvietė į kavinę merginą, o ši net nemano susimokėti. Jie įsitikinę, kad gyvena visiško lygiateisiškumo dvasia, tuo tarpu vis dar yra merginų, kurios tikisi vaikino asistavimo.

„Jauniems žmonėms labai patinka lygiateisiškumas, jie linkę dalintis per pusę visais darbais, visomis pareigomis, kokios jos bebūtų. Yra tekę girdėti vyrukus skundžiantis, kad žmona visai nesirūpina automobiliu, niekada nekeičia padangų – esą tik jis ir jis. Taigi jie norėtų, kad bendro automobilio priežiūra taip pat būtų dalinamasi per pusę, užtat jie neatsisako pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus ar pabūti su vaikais. Kita vertus, vyriškų darbų, išsiplėtus aptarnavimo sferai, praktiškai nebeliko. Juk padangų patiems dabar nereikia keisti – užtenka nuvykti į servisą. Na, kartą per penkerius metus tenka įkalti vinį.

Daugelis buities darbų tradiciškai yra moteriški, todėl, viena vertus, gerai, kad vyrai prie jų prisideda. Visgi manyčiau, kad turėtų būti kažkoks pasiskirstymas, kadangi vyrai darbus daro vienaip, moterys – kitaip. Pavyzdžiui, dailinti būstą daugiau būdinga moterims, nes jos geriau pastebi detales, tačiau dabar dažnai tuo užsiima ir vyrai. Apskritai vyrai vis labiau įžengia į moterų pasaulį – jie nori gražintis, daug dėmesio skiria savo kūnui, darosi plastines operacijas, lankosi pas kosmetologus, nori būti patrauklūs išoriškai taip pat, kaip moterys“, - svarstė R. Bačiulytė.

Visuomenė neišvengiamai moteriškės

Anot psichologės, visa ugdomoji aplinka taip pat skatina moteriškumą. „Berniukams reikėtų visiškai kitokių mokyklų, nes jie visai kitaip įsisavina medžiagą, jiems reikia daugiau judesio, aktyvumo, o mūsų mokyklos yra taikios, orientuotos į bendradarbiavimą, žodinį bendravimą, pagaliau berniukus ugdo vien moterys, todėl jie neišvengiamai moteriškėja. Tai pakankamai skaudi problema. Vėliau labai savarankiškos, socialiai aktyvios moterys nori, kad šalia jų atsirastų stiprūs vyrai. Iš kur jie atsiras, jei jie buvo ugdomi kaip mergaitės?“ - teigė pašnekovė.

Tai visuotinė tendencija, tik kai kuriose šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, yra viena kita berniukams skirta mokykla, pavyzdžiui, karo mokyklos paaugliams, kur jie gali save išreikšti kaip vyrai, tapatintis su vyriškais elgesio modeliais.

„Jeigu niekas nesikeis, tendencijos išliks tos pačios – visuomenė moteriškės. Vaikinai vis labiau perims moteriškus elgesio modelius, moterišką prisitaikymo būdą ir tai, aišku, bus prieš jų prigimtį, o moterys liks vis labiau nepatenkintos, nes jos nematys sau lygios partnerystės. Šiuo metu moterys prie gyvenimo tikrai labai prisitaikiusios, labai daug gali, pajėgia, padaro, nes dabar, kad išgyventum, fizinių jėgų praktiškai nereikia.

Tuo tarpu vyrai, kurie iš prigimties yra labai vyriški, tampa savotiškais atskalūnais. Jie konfliktuoja, užsiima rizikinga veikla, perka galingus motociklus ir lekia jais didžiausiais greičiais, nes jiems reiškia kažkaip išreikšti vidinį agresyvumą, kuris iš tiesų turėtų būti skirtas saugoti šeimai, apginti tėvynei, kažką pastatyti. O štai moteriškai prisitaikę vyrai ramūs, tykūs, bendradarbiaujantys, išklausantys, supratingi, tvarkingi. Kiekvienos moters svajonė turėti tokį sūnų“, - svarstė R. Bačiulytė.

Anot psichologės, Irmos nupasakota situacija – labai puikus moteriškuoju būdu prisitaikančio vyro pavyzdys: jis labai gražiai bendradarbiaudamas paaiškino ir parodė, kaip pakeisti padangą, darė taip, kaip moteris aiškintų kitai moteriai, o ne kaip vyras, kuris nori išgelbėti. Antrasis vyras dar yra išsaugojęs iš šeimos atsineštas tradicijas, kad vyras yra tas, kuris padaro vyriškus darbus.