Netinkama apranga vasarą ne tik sukelia diskomforto pojūtį, bet ir gali tapti daugelio mūsų negalavimų priežastimi. Anot tekstilės specialistų, šiandien gaminami sintetiniai audiniai neretai pranašesni už daugumą natūralių. Tuo tarpu žmonės vis dar vadovaujasi pasenusiais mitais ir neteisingai renkasi tiek apatinį trikotažą, tiek viršutinius rūbus.
Kelnės
© Corbis
Tekstilės stebuklai

Lietuvos tekstilės institute (LTI) šiuo metu kuriama ir tiriama įvairiausių naujų audinių, kurie savo savybėmis ne tik nenusileidžia iki šiol plačiai paplitusiai medvilnei, bet ir ją pralenkia. Anot instituto mokslininkų, nors mes nuo senų laikų prie kūno įpratę dėvėti drabužius iš medvilnės, vasarai šis audinys ne pats tinkamiausias.

Nors medvilnė labiausiai artima odos struktūrai, puikiai sugeria mūsų prakaitą, tačiau lėtai džiūsta. Todėl suprakaitavę jaučiamės tarsi su šlapiu kompresu. Vėsdami mes rizikuojame peršalti. Tuo tarpu šiuolaikiniai poliesteriniai pluoštai drėgmę sugeria ne prasčiau už medvilnę, tačiau drėgmė iš jų išgaruoja daug sparčiau. Naujos struktūros sintetinis pluoštas išdžiūsta net kelis kartus greičiau už medvilninį, todėl žmogus jaučiasi komfortiškiau.

Štai kodėl tekstilininkai nesiūlo rinktis medvilnės apatiniams rūbams, sportui, kai daug judame ir prakaituojame, ar itin karštai vasaros dienai. Norintiems tarpinio varianto tekstilės pramonė siūlo mišrų pluoštą, kai natūralaus pluošto sudedamoji sugeria drėgmę, o dirbtinė ją greičiau išgarina.

Beje, pastaruoju metu atsiranda ir visiškai naujų natūralių audinių. Pavyzdžiui, parduotuvėse jau galima rasti rūbų, pagamintų iš bambuko pluošto. Jie gaminami ir Lietuvoje. Anot LTI ekspertų, kaip ir linas, šis pluoštas vienu laipsniu pažemina temperatūrą, gerai pašalina drėgmę nuo kūno, o taip pat apsaugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių bei turi antimikrobinį poveikį. Be to, bambuko nereikia tręšti, todėl šis audinys švarus nuo pesticidų.

Šis pluoštas, žinoma, brangesnis už paprastą, tačiau labai rekomenduojamas kūdikių rūbams, ypač jų kojinėms bei apatiniam trikotažui. Manoma, kad ateityje, sumažėjus audinio gamybos kaštams, jis taps labai populiarus.

Taip pat mokslininkai daug tikisi iš prieš keletą metų atsiradusio sojų pluošto, kuris savo savybėmis artimas natūraliam šilkui. Pastarasis audinys vis dar išlieka kaip vienas komfortiškiausių, nes karštą dieną vėsina, o šaltą – sulaiko šilumą.

Pastaruoju metu atliekami tyrimai dėl pieno pluošto, kuris turėtų daug amino rūgščių, todėl teigiamai veiktų mūsų odą, panaudojimo tekstilinių medžiagų gamyboje, taip pat kuriamas kukurūzų pluoštas.

Iš sintetinių audinių naujovių daug tikimasi iš polipropilenino, kuris absoliučiai nesugeria drėgmės. Kadangi jis nešlampa, labai tinka apatiniams rūbams. Parduotuvėse jau atsiranda rūbai iš šio pluošto, kurio firminis pavadinimas „coolmax“ arba „coolever“.

Apsauga nuo saulės

Vasarą labai svarbu, kad rūbai nesielektrintų. Tuo tarpu sintetiniai audiniai linkę kaupti statinį krūvį. Dėl to rūbai ne tik negražiai atrodo, nes limpa prie kūno, bet ir „žaibuoja“.

Pasak šiuolaikinių tyrimų, tai turi neigiamą poveikį sveikatai. Žmogus sudirgsta, be to, statinis krūvis tiesiogiai veikia organizmo ląsteles, kurios, kaip jau įrodyta, dėl to gali supiktybėti. Šiuolaikinėje tekstilėje nuo įsielektrinimo audinius apsaugo specialios apdailos, dangos medžiagos, kurių gamybai panaudoti metalizuoti verpalai ar siūlai.

Beje, labai klystame manydami, kad visi rūbai mus apsaugo nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių. Žinoma, šviesūs rūbai šiek tiek atspindi šviesą, tačiau jie saugo tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai tankūs ir stori. Tuo tarpu pro lengvus, permatomus rūbus pavojingi spinduliai prasiskverbia.

Apsaugantį poveikį nuo saulės turi medžiagų balinimui naudojamas optinis baliklis, tačiau kol kas vartotojas negali žinoti, ar juo audinys balintas. Apsauginis faktorius etiketėje nežymimas. Tiesa, įvesti tokį žymėjimą ateityje planuojama.

Apsauga sukuriama ir apdorojant audinį įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Kartais toks audinys nuo saulės spindulių apsaugo net 100 proc.

Tuo tarpu vėsią dieną geriausiai šilumą sulaiko vilna. Tinka ir akrilas, tačiau tuomet audinys turėtų būti putlus. Jeigu audinys yra plokščias, jo šiluminė izoliacija maža. Jis tinka tik apsisaugoti nuo vėjo. Tiesa, vasarą neretai to ir užtenka.

Esant šaltesniam orui, paprastai specialistai pataria viduriniam drabužių sluoksniui, kuris turėtų sulaikyti šilumą, rinktis natūralių pluoštų trikotažinius gaminius, o viršutiniams rūbams (kostiumams, megztiniams, paltams) – storesnę, tankesnę vilną, pusvilnę ar šiauštą medvilnę.

Taip pat šiuo metu rinkoje gausu sportui, žvejybai skirtų tekstilinių medžiagų su „kvėpuojančiomis“ membranomis, kurios apsaugo nuo stipraus vėjo, šalčio, stiprių liūčių, bet ir užtikrina komfortą, nes leidžia išgaruoti prakaitui.

Natūralus rūbas – kaip tikra oda

Visuomenės sveikatos specialistai, skirtingai nuo tekstilininkų, linkę labiau pasitikėti natūralaus pluošto audiniais, kurie artimiausi mūsų odos struktūrai, be to, prie jų labiausiai esame pripratę. Mat sintetiniai, įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdoroti audiniai gali sukelti alergiją. Kaip žinia, ši problema šiuolaikiniam žmogui darosi vis aktualesnė.

Kai kurie seni audiniai gali turėti ir pavojingų sveikatai medžiagų. Pavyzdžiui, nesiglamžantiems audiniams gaminti buvo naudojamas formaldehidas. Tai bespalvės dervos, turinčiosspecifinį nemalonų kvapą ir galinčios alergiškiems žmonėms sukelti astmos priepuolius. Iš tokių audinių buvo siuvami netgi rūbai vaikams.

Tekstilininkai teigia, kad šiandien neglamžumui ir kitoms savybėms suteikti naudojamų preparatų kiekiai griežtai kontroliuojami, jiems nustatytos leistinos normos.

„Vasarai labiausiai tinka linas, toliau seka šilkas, medvilnė ir viskozė (dirbtiniu būdu, tačiau iš natūralių medžiagų pagamintas audinys – DELFI), - sakė Valstybinio aplinkos sveikatos centro Darbo higienos skyriaus gydytoja Danguolė Gorobecienė. – Tačiau pastaruoju metu šie audiniai vis dažniau maišomi su sintetiniais“. Mat kuo daugiau audinyje sintetikos, tuo jis stipresnis, geriau išlaiko formą.

Anot specialistės, odai kvėpuoti neleidžiantys sintetiniai audiniai tarsi aptraukia mūsų kūną dirbtine oda. Tokiu atveju žmogus blogai jaučiasi, tačiau tikrosios savo blogos savijautos priežasties net nesupranta. Karštą dieną taip apsirengęs žmogus daugiau prakaituoja. Prarandant daug skysčio bei nepašalinant iš organizmo susikaupusios šilumos, galima gauti šilumos smūgį net ir nelabai karštą dieną.

D. Gorobecienė vasarai pataria rinktis rūbus iš plono medvilnės pluošto. Medvilninis pluoštas itin tinka alergiškiems žmonėms, tačiau bėda ta, kad medvilnė yra labiausiai tręšiama ir pesticidais purškiama kultūra pasaulyje. Taigi pesticidų, kuriuos sugeria mūsų oda, yra ir audinyje. Be to, šie audiniai gausiai dažomi toksiškais bei alergenų turinčiais dažais.

Tiesa, pašnekovė nemano, kad medvilnėje esantys pesticidų likučiai pavojingi. „Dar nebuvo atvejo, kad jais pasaulyje kas nors apsinuodytų“, - teigė specialistė. Taip pat ji neigia mitą, kad naują rūbą išskalbus pesticidų audinyje sumažės.

Itin besirūpinantiems savo sveikata ji pataria ieškoti ekologiško gaminio ženklo. Tiesa, tokie rūbai bent kelis kartus brangesni už paprastus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (63)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

V. Adamkus: tokia ES nebegalės egzistuoti

Keista stebėti, kaip kai kurie ES šalių lyderiai perima Vladimiro Putino retoriką ar net gina...

Receptas tiesiai iš D. Praspaliausko virtuvės: metas paskanauti voveraičių (3)

Vienas garsiausių Lietuvos šefų Deivydas Praspaliauskas iš restorano „Amandus“ siūlo...

Kiek studentai mokės už nuomą Kaune (13)

Kaunas , kaip ir kiti šalies miestai, šiemet sulauks kiek mažiau studentų nei ankstesniais...

S. Skvernelis nemato pagrindo kalbėti apie pirmalaikius rinkimus (103)

Šiuo metu kalbėti apie pirmalaikius parlamento rinkimus nėra jokio pagrindo, sako premjeras...

Sankcijų Kryme ir Donbase sulaukęs asmuo tapo Rusijos pasiuntiniu JAV (113)

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Anatolijų Antonovą...

Tokio saulės užtemimo nebuvo visą šimtmetį: neapsieita be kuriozų (2)

Vienoje rančoje Oregone – pirmoje JAV valstijoje, galėjusioje stebėti retą visišką saulės...

Patarimai, ką daryti su atliekomis, kurias išmesti į konteinerius draudžiama

Baterija, elektros lemputė – atliekos , kurios kaupiasi kiekvieno žmogaus namuose. Nors elektros...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (29)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...