Vieniems didesnės, kitiems mažesnės ovalios dėmelės žemiau kairiojo peties – pasekmė skiepo nuo raupų, su kuriais buvo kovojama visame pasaulyje. Kaip DELFI priminė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis, paskutinis šios mirtį sėjusios ligos atvejis Pasaulyje buvo registruotas 1977 metais, Somalyje.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) 1980-aisiais paskelbė, kad milijonus gyvybių nusinešdavusi liga likviduota. Padėkoti už tai galime skiepams.
Paklaustas, kodėl vieniems randai nuo skiepo dideli, kitiems – vos matomi, profesorius tai aiškino individualia organizmo reakcija: „Nuo raupų visi buvome skiepijami taip, kaip Edwardas Jenneris sugalvojo prieš du šimtus metų. Lašelis raupų vakcinos buvo užlašinamas ant odos ir įbrėžiamas į ją specialiu brėžtuku, primenančiu rašiklio plunksnelę“.
Išduodavo sovietines moteris?
Tiesa ar anekdotas, kad pagal skiepą nuo raupų Vakaruose buvo atpažįstami sovietinių kraštų žmonės, neva Vakaruose merginas skiepydavo ne į kairę ranką, žemiau peties, o į koją, vidinėje šlaunies pusėje, kad netgi vasarą vilkint atvirus drabužius nesimatytų?
Prof. V. Usoniui neteko to girdėti. „Tai nepanašu į tiesą. Man neteko girdėti, kad kurioje nors šalyje būtų nepaisoma PSO rekomendacijų dėl skiepijimo vietos“, – sakė imunologas.
Pasak prof., V. Usonio kur kas svarbiau už kosmetinę problemą kitas dalykas: „Tik pagal tą žymę ilgą laiką buvo galima suprasti, ar žmogus skiepytas nuo raupų ar ne. Elektroninių duomenų anuomet nebuvo ir, pvz., geležinkelio stotyse per masines vakcinacijos kampanijas tiesiog buvo tikrinami žmonės. Jei neturėjo skiepo žymės ant kairės rankos, buvo skiepijami.
Ar dabar yra skiepų, kurie paliktų panašią į raupų randą žymę? Pasirodo, kai kuriems randelis lieka po skiepo nuo tuberkuliozės, kuris skiriamas naujagimiams. „Žymė gali būti matoma skeletą metų, vėliau ji išnyksta ar tampa nežymi, vos soros kruopos dydžio. Anksčiau pagal tą randelį buvo tikrinama, ar vakcina, liaudiškai tariant, prigijo. Jeigu randelio nelikdavo, kažkada buvo rekomenduojama skiepą pakartoti“, – prisiminė profesorius.
Pats imunologas nuo raupų buvo skiepytas kelis kartus, paskutinį 1974 metais, pradėjęs dirbti infekcinėje ligoninėje.
Drastiškas, eksperimentas
Už vakciną, kurios pagalba pasaulyje buvo visiškai likviduoti raupai, turėtume padėkoti vakcinacijos tėvu vadinamam nedidelio miestelio gydytojui britui Edwardui Jenneriui (1749-1823 m.), nors ir pripažįstama, kad šiandien už tokius bandymus, kokius atliko jis, visuomenė nepagirtų. Vis dėlto, tiems laikams E. Jennerio eksperimentas buvo tiesiog revoliucinis. Apie etiškumą daug negalvota, nes raupais užsikrėsdavo 60 proc. žmonių, liga sunaikindavo penktadalį populiacijos.
Buvo pastebėta, jog rečiau už visus kitus raupais suserga melžėjos. Tai paskatino E. Jennerį pradėti bandymus. Suleidęs žmogui karvių raupų substancijos, mokslininkas sumanė patikrinti hipotezę, ar tikrai, užsikrėtęs lengvesne karvių raupų forma, žmogus nebeserga mirtinais žmogiškais raupais.
E. Jenneris buvo linkęs manyti, kad melžėjas nuo raupų saugo pūlingos pūslelės, galvijams iškylančios susirgus karvių raupais. 1796 metais iš melžėjos Sarah Nelmer rankos pūlingų pūslelių jis ištraukė šiek tiek pūlinio. Melžėja, kaip manoma, raupais buvo užsikrėtusi nuo karvės.
Bandymams pasirinko 8-metį savo sodininko sūnų
Šie pūliniai tą pačią dieną į abiejų rankų odą buvo įskiepyti sveikam aštuonerių metų E. Jennerio sodininko sūnui Jamesui Phippsui. Berniukui pakilo temperatūra, pablogėjo savijauta, bet liga nebuvo sunki.
Vėliau berniukui buvo atlikta variolacijos (angl. „variola“ – raupai“) procedūra – sušvirkšta, kaip manyta, mažesnio pavojingumo žmonių raupų viruso, kuriuo tais laikais buvo siekiama mažinti sergamumą šia liga. Po variolacijos nebuvo pastebėta jokių raupų simptomų. Vėliau berniukas vėl buvo veikiamas žmogiškais raupais, bet vis tiek išliko atsparus ligai ir nesusirgo.
Mokslininkas eksperimentą pakartojo dar su 22 žmonėmis ir nustatė, kad karvių raupais persirgę žmonės įgyja atsparumą žmogiškai raupų atmainai.
Po 44 metų Didžiojoje Britanijoje oficialiai buvo atsisakyta iki tol taikytos variolacijos praktikos – žmonių užkrėtimo lengvesne žmogiškų raupų forma ir pereita prie kur kas saugesnės vakcinacijos – užkrėtimo karvių raupais. Beje, žodis „vakcina“ yra kilęs iš žodžio „vacca“ (lot. – „karvė“).
Skiepijimas karvės raupais Lietuvoje buvo žinomas dar anksčiau
Įdomu tai, jog Lietuvoje dar 15-16 metų iki E. Jennerio buvo žinomas karvės raupų skiepijimo metodas žmonėms. „Šiaulių gubernijoje tie skiepai jau buvo bandomi daryti. Tačiau masiškesnė vakcinos ganyba prasidėjo praėjus maždaug 6 metams po to, kai E. Jenneris paskelbė savo darbus. Vakcinacija Lietuvoje buvo gana plačiai taikoma. Buvo net specialios veršidės, kuriose buvo gaminama raupų vakcina “, - pasakojo prof. V. Usonis.
Pasak imunologo, E. Jenneris buvo Medicinos draugijos garbės narys, susirašinėjo su VU profesoriumi Jozefu Franku, (1771–1842), kuris atvykęs į Vilnių iš Vienos kartu su prof. A. L. Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą.
Sugriovė inkų imperiją, turėjo įtakos actekų žlugimui
Manoma, jog raupus iš Rytų į Europą atvežė Romėnai. 165-180 metais Romos imperiją apėmusi raupų pandemija nusinešė apie 5 milijonus gyvybių. XVI a. į Naująjį pasaulį ispanų konkistadorų atnešti raupai sugriovė inkų imperiją (per kelerius metus nuo ligos mirė apie 60-90 procentų inkų populiacijos) turėjo įtakos ir actekų žlugimui.
XX amžiuje nuo raupų mirė 300-500 milijonai žmonių. 1967 m. PSO pranešė apie 2 milijonus mirusių nuo šios infekcijos.
Raupų požymiai – aukšta temperatūra, skausmas, ryški intoksikacija, papulinis-pustulinis bėrimas, odoje paliekantis duobėtus randus.
Rašoma, jog nuo šios ligos mirė Egipto faraonas Ramzis V, Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, Rusijos imperatorius Petras II. Raupais sirgusi Anglijos karalienė Elžbieta I, JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas ir Josifas Stalinas išgyveno, tačiau buvo subjauroti.
Gali panaudoti kaip biologinį ginklą
1980 m. pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad raupai likviduoti visoje planetoje, tad profilaktiniai skiepijimai buvo nutraukti. Nepaisant to, nėra garantijos, kad naujų susirgimo atvejų nebus. Virusas nesunaikintas – saugomas laboratorijose JAV ir Rusijoje. Baiminamasi, kad pakliuvęs į blogas rankas, jis gali virsti grėsmingu biologiniu ginklu.
JAV po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir juodligės platinimo atvejų nuo raupų buvo paskiepyta apie 500 tūkstančių karių. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, planuota paskiepyti 450 tūkstančių sveikatos apsaugos darbuotojų, 20 tūkstančių paskiepyta iškart, kad galėtų vakcinuoti kitus ir gydyti ligonius, nukentėjusius nuo bakteriologinio ginklo.
Ką daryti užsikrėtimo raupais atveju, patariama Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje. Pagal instrukciją, asmenys, kuriems įtariami raupai, nedelsiant izoliuojami ir hospitalizuojami. Kontaktavusieji su ligoniu ar lietę jo daiktus, izoliuojami ir stebimi 14 parų. Jei kyla įtarimų, kad žmogus užsikrėtė raupais, jam į raumenis suleidžiamas specifinis imunoglobulinas.
