Anot specialistų, ypač susirūpinti turėtų miestiečiai, nes jų organizmai yra imlesni alergenams.

„Balandžio vidurys kasmet tarsi skelbia šiltojo sezono atidarymą, nes vienas po kito pradeda žydėti medžiai, tačiau tai reiškia ir alergiškų žmonių bėdų pradžią. Mieste gyvenantys žmonės dėl didesnio neigiamo oro taršos poveikio yra dar imlesni alergenams, tad jiems reikėtų ypač pasisaugoti: karštą vėjuotą dieną nuo žydinčių medžių pakilusios žiedadulkės sukelia slogą, užtinsta akys, iš nosies ima bėgti sekretas. 

Į lauką alergiškiems žmonėms patariama išeiti tik po lietaus, kai žiedadulkės nuplaunamos – taip sumažėja jų sukeliama reakcija“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė docentė Audra Blažienė ir perspėja, kad šiuo metu žydėjimo sezonas jau prasidėjęs, tad alergiški žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių. 

Anot jos, alerginiai susirgimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai į alergologus kreipiasi darbingo amžiaus pacientai.

Kaip pasakoja specialistė, alergija formuojasi konkrečiam augalui, jo žiedadulkėms, tad dažnai nutinka taip, kad ligos simptomus sukelia keli skirtingi alergenai. Balandžio mėnesį žydi alksniai, stiprus alergenas beržas žydi balandį-gegužę, birželį-liepą pražysta pievos, o vasaros pabaigoje – piktžolės. Anot doc. dr. A. Blažienės, visą pavasarį-vasarą kamuojančios alergijos šiandien jau galima išvengti – mokslo pažanga ligą leidžia ne tik greitai ir tiksliai diagnozuoti, bet ir išgydyti.

„Alergija gali būti gydoma dviem metodais: pirmasis, labiausiai paplitęs ir greitas, – gydymasis vaistais. Įvairios tabletės ir purškalai tik sumažina alergenų poveikį bei palengvina simptomus (čiaudulį, nosies varvėjimą), tačiau ligos negydo. Antrasis būdas – imunoterapija – ne tik sumažina neigiamą alergenų poveikį, bet ir gali visiškai išgydyti alergiją“, – sako doc. dr. A. Blažienė ir pastebi, kad, nors dažnai simptomai pasireiškia tik tam tikru metų laiku, norint išvengti nepatogumų ir blogos savijautos, reikėtų nedelsiant imtis veiksmų.

„Negydoma šienligė ilgainiui gali peraugti į bronchų astmą – pacientą kasmet kankina vis sunkesni ligos simptomai. Pajutus pirmus simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus ir užkirsti kelią ligos vystymuisi, o kartu ir panaikinti jos keliamą diskomfortą“, – ragina doc. dr. A. Blažienė.

Gydymą, anot specialistės, reikia pradėti kuo anksčiau – iki alergiją keliančių augalų žydėjimo pradžios, geriausia – dar rudenį, kad pavasarį organizmas jau turėtų susiformavęs atsparumą žiedadulkėms.

Imunoterapija nėra naujas gydymo būdas, jį medikai taiko jau beveik šimtą metų, tad yra sukaupta nemažai teorinės bei praktinės patirties. Pacientui nedideliais kiekiais skiriama alergeno, tai yra, mažos dalelės to elemento, kuriam jaučiama alergija. Pavyzdžiui, jei pacientas yra alergiškas beržų žiedadulkėms, imunitetą jam įgyti padės nedideli kiekiai šių žiedadulkių, turint keletą skirtingų alergijų – jų sukėlėjų mišinys. Šie alergenai gali būti įsisavinami dvejopai – laikomi po liežuviu arba suleidžiami injekcija. 

Palaipsniui didinant alergenų kiekį, pasiekiama toleravimo riba – organizmas prie jų pripranta ir prasidėjęs žydėjimas nebesukelia jokių ligos simptomų. Labai svarbu gydymo procesą taikyti 3-5 metus: 80 procentų atvejų toks gydymo būdas yra sėkmingas ir simptomai nebesikartoja. Esant sunkesnei eigai, liga nėra išgydoma, tačiau simptomai ženkliai palengvėja.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė siūlo keletą patarimų, kaip palengvinti šienligės keliamą diskomfortą:

Karštą ir sausą pavasario, vasaros dieną venkite buvimo miške ir kitose vietose, kur auga jums alergiją keliantys augalai.

Būdami lauke, dėvėkite akinius nuo saulės – jie apsaugos akis nuo žiedadulkių patekimo.

Išvykę į kelionę, pasiimkite su savimi vaistų, kurie padės numalšinti alergijos simptomus.

Apsilankykite pas gydytoją alergologą-klinikinį imunologą, kuris tiksliai nustatys jūsų alergijos sukėlėjus ir pasiūlys geriausią būdą jai gydyti.

Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau nei 150 mln. žmonių. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad greičiau nei po penkiolikos metų daugiau nei pusė Senojo žemyno gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. 


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją