„Ryšys yra stebėtinai stiprus“, - sakė mokslininkė. Manoma, kad kalcio sankaupos vainikinėse arterijose yra ateityje išsivystysiančių širdies ligų prekursorius. „Tai – labai ankstyvas ateities rizikos požymis“, - sakė D.Lauderdale.
Skirtingai, nei atliekant kitus tyrimus, kuomet miego stoka buvo vertinama pagal pačių tiriamųjų nurodytus miego įpročius, D.Lauderdale su kolegomis iš tikrųjų stebėjo tiriamųjų asmenų miegą.
495 asmenims nuo 34 iki 47 metų mokslininkai ant riešų pritaisė sudėtingus raiščius, kurie fiksavo net nežymius kūno padėties pokyčius. Šių raiščių įrašyta informacija buvo perduota kompiuterio programai, kuri vėliau pagal tai nustatė realius tiriamųjų miego įpročius.
Mokslininkai specialiu kompiuterinės tomografijos (KT) metodu vertino kalcio sankaupas širdies arterijose – vienas tyrimas buvo atliekamas tyrimo pradžioje, o kitas praėjus penkeriems metams.
Įvertinus kitus tiriamųjų skirtumus – amžių, lytį, rasę, išsilavinimą, rūkymą ir apnėjos riziką, mokslininkai nustatė, jog miego trukmei tenka svarbus vaidmuo vainikinių arterijų kalcifikatų susidarymo rizikoje.
Apie 12 proc. asmenų tyrimo metu per penkerius metus trukusį tyrimą vainikinėse arterijose susidarė kalcio sankaupų.
Iš asmenų, kurie miegojo po 5 valandas per parą ar trumpiau, kalcio sankaupos arterijoje susidarė 27 procentams. Asmenims, miegojusiems iki 7 valandų šis skaičius sumažėjo iki 11 proc., o miegojusiems ilgiau nei po 7 valandas – iki 6 procentų.
D.Lauderdale teigia, kad nėra visiškai aišku dėl ko mažiau miegantiems žmonėms pasireiškė toks skirtumas, bet ji su kolegomis pasiūlė keletą teorijų. Miego metu sumažėja kraujospūdis, todėl tikėtina, kad ilgiau miegantiems žmonėms vidutinis paros kraujospūdis yra žemesnis.
Arba gali būti, kad tai yra susiję su mažesniu streso hormono kortizolio išskyrimu – yra žinoma, kad šio hormono miego metu išsiskiria mažiau.
Taip pat tikėtina, kad tia yra susiję su kokiu nors dar nežinomu procesu. „Tai yra šiokia tokia paslaptis“, - sakė tyrimo autorė.
Miegą tirianti mokslininkė Kathy Parker iš Ročesterio universiteto (JAV) Slaugos mokyklos nurodė, kad tyrimas pabrėžia miego svarbą bendrai sveikatai.
„Žmonės mano, kad miegas yra nesvarbus, bet jis akivaizdžiai svarbus. Miego stoka yra visuomenės sveikatos problema, o tokie tyrimai parodo kaip ilgesnė miego trukmė gali veikti labai teigiamai“, aiškino K.Parker. Ji nepriklauso tyrimą atlikusiai mokslininkų grupei.
D.Lauderdale sakė, kad jos tyrimo rezultatus dar tyrėtų patvirtinti kiti mokslininkai, bet pridūrė, kad daugelis tyrimų nurodo, jog per parą būtina miegoti bent 6 valandas.
