Ligoninėje mirė tą pačią dieną
Kaip DELFI pasakojo toje pačioje mokykloje besimokančios šeštokės mama, apie nelaimę ji sužinojusi iš vaikų. „Informacijos turiu tik iš nuogirdų. Dukra su draugėmis vakar per „Facebook'ą“ susirašė, kad vakar (sekmadienį – DELFI) mirė dvyliktokė. Įtariama mirties priežastis – meningokokas. Mergina mokykloje nebuvo nuo antradienio. Mano dukra tiesioginio kontakto su ja neturėjo, tačiau visgi visi vaikšto tais pačiais koridoriais, valgo toje pačioje valgykloje. Be to, praėjusią savaitę vyko Vasario 16-osios minėjimas. Merginos renginyje teoriškai nebuvo, bet esu skaičiusi, kad užsikrėtę žmonės gali nesirgti, bet būti ligos nešiotojais ir užkrėsti kitus“, - savo būgštavimais dalinosi moteris.
Pašnekovė sakė savo dukters į mokyklą pirmadienį neleidusi. Jos žiniomis, taip pasielgė bent keletas klasės tėvų.
„Dabar gyvename nežinioje. Žinau, kad vaistus skiria tik tiesioginį kontaktą su ligoniu turėjusiems asmenims. Mes tiesioginio kontakto neturėjome, bet vis tiek neramu. Neaišku, ką tokiu atveju reikia daryti“, - svarstė moteris.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, mergina susirgo vasario 18 d., o į ligoninę buvo atvežta vasario 19 d., sekmadienį.
„Kliniškai diagnozė buvo nustatyta iš karto. Laboratoriniu tyrimu ji dar nepatvirtinta. Tai klasikinis atvejis, kai atvykus į ligoninę jau nieko padaryti nebeįmanoma. Medikai bejėgiai, nes liga vystosi be galo greitai. Jau susisiekėme su merginos aplinka. Visi, kurie turėjo kontaktų, buvo nusiųsti pas savo šeimos gydytojus ir gavo profilaktinę antibiotikų dozę. Nors buvo savaitgalis, visi klasės draugai labai greitai susiskambino.
Dabar visi turi 10 dienų labai akylai save stebėti. Atsiradus bet kokiam bėrimui, bet kokiam negalavimui, būtina kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei būklė labai sunki – važiuoti tiesiai į ligoninę ir būtinai pasakyti, kad atvyko iš meningokokinės infekcijos židinio“, - pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.
Specialistai kalba apie ligos protrūkį
Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.
Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų, taip pat paaugliai. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui. Tačiau liūdniausia, kad ji dažniau pasirenka ne nusilpusios, prastos sveikatos asmenis, bet sveikus, aktyvius, jaunus žmones.
Pernai Vilniaus apskrityje (Vilniuje, Vilniaus rajone ir Trakų rajone) registruoti 44 meningokokinės infekcijos atvejai, 5 žmonės mirė. Iš visų šių atvejų 33 buvo registruoti Vilniaus mieste, 4 mirties atvejai taip pat priskiriami sostinei.
Šiemet iki šio atvejo nuo meningokokinės infekcijos mirė jau 2 žmonės. „Tokių skaičių dar neturėjome. Iki šiol per metus turėjome tik pavienius ligos atvejus, labai retos būdavo ir mirtys – viena per metus ar net kas antrus metus. Tačiau infekcinės ligos vystosi bangomis. Panašu, kad šiuo metu savo piką pasiekusi meningokokinė infekcija. Pakilimas gali tęsti vienerius ar dvejus metus, o tuomet pradeda slūgti. Turėkime viltį, kad atoslūgio sulauksime šiemet“, - teigė B. Zdanevičienė.
Anot specialistės, anksčiau meningokoko infekcija dažniau sirgdavo žiemos ir pavasario mėnesiais, tačiau pernai sezoniškumas išnyko – nors didesnis pakilimas pastebėtas metų pradžioje, iš tiesų nebuvo nė vieno mėnesio, kad nebūtų užregistruota ligos atvejo.
Kada verta sunerimti
„Mes nuolat gauname pranešimų, visi išsigandę. Gera žinia, kad mokyklos pačios labai aktyviai dalyvauja šiame procese – kartais mes dar nespėjame gauti pranešimo, o mokyklos jau mums skambina teirautis, ką daryti. Taip pat turėtų ir tėvai aktyviai dalintis informacija. Buvo gražus atvejis, kai susirgo mergytė, kuriai liga pasireiškė viduriavimu. Ji buvo iš karto atvežta į ligoninę, kur jai sėkmingai buvo nustatyta liga. Mergaitė pagijo, o jos motina dar ligoninėje, kai liga dar tik buvo įtariama, paskambino į darželį ir informavo apie tai jo vadovę. Direktorė iš karto paskambino mums ir labai greitai darželinukai gavo vaistų. Labai svarbu greitai dalintis šia informacija“, - paragino pašnekovė.
B. Zdanevičienė patarė tėvams apmokyti didesnius vaikus, kad jie stebėtų savo kūną ir tuoj pat praneštų apie bet kokius pokyčius. Mat meningokokinis bėrimas gali atsirasti net be temperatūros, o į tokius odos pokyčius neretai neatkreipiamas dėmesys. Beje, jei ant odos atsiranda kažkoks darinys, prispaudus stiklinę dugnu prie tos vietos, jis turėtų trumpam išnykti. Jei taip neatsitinka, didelė tikimybė, kad šis bėrimas – meningokokinis.
„Buvo atvejis, kai vaikas tiesiog suviduriavo ir tik vėliau atsidaro bėrimas. Taigi meningokoko simptomai yra labai platūs. Vienas dažniausių simptomų – atsiradęs skausmas ir sustingimas sprando srityje, tačiau jis tikrai ne vienintelis. Bet kuriuo atveju, jei pakyla didelė temperatūra, skauda galvą – reikia kreiptis į medikus nelaukiant bėrimo. Medikai tikrai maloniai priima, nes visi yra budrūs esant meningokoko ligos pakilimui. Ligoninės turi stebėjimo palatas, kuriose dvi paras galima stebėti žmogų. Jau geriau nesigydyti namuose ir nepavėluoti“, - tikino pašnekovė.