Su Anglija.lt susisiekęs tautietis papasakojo skaudžią istoriją, kaip baisius skausmus kentėjusi jo nėščia draugė ligoninėje nesulaukė reikalingos medikų pagalbos. „Norime, kad žmonės atkreiptų dėmesį dėl daktarų, kad neatsitiktų taip, kaip mums nutiko...“, – sakė vyras.
Nelaimės pradžia – nuo kraujavimo
Ketteringe gyvenanti lietuvių pora Valdas ir Rima (vardai pakeisti – red. past.) vos prieš savaitę patyrė, kokie abejingi gali būti anglų medikai – nėščia mergina ligoninėje raitėsi iš skausmo, o niekas neskubėjo jai padėti. Dėl šio aplaidumo, anot lietuvių, jie neteko savo negimusio kūdikio.
Po naujųjų metų Rima, pasidariusi nėštumo testą ir sužinojusi, kad laukiasi, nuvyko į polikliniką, užpildė reikalingus dokumentus ir jai buvo paskirtas susitikimas su akušere. Mergina laukėsi 8–10 savaites, kai su gydytoja susitiko pirmąjį kartą. Akušerė merginą apžiūrėjo – paėmė kraujo, pamatavo kraujo spaudimą, užsirašė visus duomenis. „Gydytoja pasakė, jog jeigu pradėtų kraujuoti ateityje, praneštų jai“, – Anglija.lt sakė Valdas, o po kelių dienų šie gydytojos ištarti žodžiai tapo tikrove. Kraujas pasirodė vakare, kai gydytoja jau nebedirbo, todėl pora nedelsiant nuvyko į pagrindinę Ketteringo ligoninę.
Ligoninės registratūroje pasakiusi, kad kraujuoja ir jai silpna, lietuvei su vyru buvo liepta laukti. „Laukėm kažkur dvi valandas, tada gydytojas pasikvietė ir vėl visko klausinėjo: kiek laiko nėščia, kaip dažnai kraujuoja, kur skauda, ar pirmas nėštumas ir taip toliau. Į visu klausimus atsakėme, pamatavo kraujospūdį, užpildė kompiuteryje reikiamą informaciją, davė mėgintuvėlį šlapimui ir liepė laukti, kol kitas gydytojas apžiūrės“, – kito gydytojo teko laukti dar valandą, o po viso šito laukimo jiems buvo pasakyta, kad tai yra visiškai normalu. Valdas pasiteiravo, ar jo draugė galės dirbti, pasakęs, kad ji dirba fizinį darbą, gydytojas pasakė, kad galės.
Porai buvo pasakyta, kad ligoninė susisieks dėl tolesnių patikrinimų kitą dieną, tačiau skambučio iš ligoninės nesulaukė. Dar kartą patys skambino pasiteirauti dėl pasikeitusios kraujo spalvos, bet vėlgi jiems buvo atsakyta, kad tai normalu, tik reikia ilsėtis, todėl jie nusprendė, kad mergina ilsėsis namie ir neis į darbą.
Košmariška naktis ligoninėje
Tačiau šie įvykiai buvo tik pradžia to, kas lietuvių dar laukė šioje ligoninėje. Valdas pripažįsta, kad apie tai kalbėti jam sunku – juk viskas įvyko vos prieš savaitę. Apie 3 val. nakties Rima, prabudusi nuo pilvo skausmo, pažadino Valdą ir jie išskubėjo į tą pačią ligoninę. Vėl sekė laukimas registratūroje, atsakinėjimas į tuos pačius klausimus skirtingiems gydytojams bei seselėms. „Laukėme, atrodo, visą amžinybę, ir mano draugės skausmai vis stiprėjo, nebegalėjo net nusėdėti“, – laukimą ir rūpestį dėl mylimosios apibūdino Valdas ir piktinosi, kad galiausiai prie jų priėjusi patirties neturinti seselė pasiūlė paracetamolio.
„Išėjo atnešti ir laukėm dar gal 5–10 minučių. Mano draugei tiesiog sekundėmis darėsi vis blogiau, o ten veiksmas vyko kaip sulėtintame filme – niekas neskubėjo, atnešė tą paracetamolį, mano draugė jį išgėrė, tačiau jai negerėjo, seselė dar paklausinėjo ir vėl išlėkė pildyti dokumentų. Nebeiškentęs pradėjau šaukti, kad kviestų gydytoją, mano drauge visai išblyško, lūpos pabalo, netgi apsivėmė, o gydytojų nematyti...“, – baisius momentus laukiant, kol jo draugei bus suteikta pagalba, apibūdino Valdas.
Jis Anglija.lt pasakojo, kad daktarai ir seselės tik žiūrėjo, kaip jo draugė raitosi iš skausmo, ir jo klausinėjo tų pačių dalykų, kurių jau klausė prieš tai. „Po visos amžinybės suleido kažkokių vaistų ir paėmė kraujo. Liko tuščias kabinetas, draugė dejavo, šaukė, bet užėjusios seselės jai liepė gulėti ramiai, nedaužyti sienos, nes už jos guli kitas pacientas“, – tokį ligoninės darbuotojų abejingumą skausmus kenčiančiai nėščiajai matė Valdas.
Gydytoja akušerė merginą apžiūrėjo tik apie 6 val. ryto – daugiau negu po dviejų valandų, kai pora atvyko į ligoninę. „Daktarė vėl atliko klausimų analizę ir kol susiruošė apžiūrėti, įvyko persileidimas. Girdėjau šauksmus, o paskui po kiek laiko viskas nurimo, draugė atidarė duris ir sako viskas, nieko nebėra, nežinojau, ar tikėti ja, ar ne, bet po kelių akimirkų įėjo gydytoja ir pasakė „really sorry“ ir tada man viskas tapo aišku...“, – prisiminė vyras.
Ligos istorijos duoti nenori
Vyras iki šiol negali suprasti ir klausia, kodėl gydytojai tik stovėjo ir žiūrėjo į jo besikankinančią draugę ir nesistengė išsaugoti kūdikio gyvybės. „Man nėra aišku, kaip paracetamolis gali sustabdyti kraujavimą, apskritai, nesuvokiama, kaip gali žiūrėti į žmogų, kuris kankinasi, ir nepadėti. Visi simptomai kaip ant delno, kad kažkas negerai, kodėl tiek laiko skiriama klausimams, bet nesiimama iškart padėti?“, – po nelaimės gydytojų darbą kritikavo vyras, klausdamas, kaip toliau elgtis.
Valdas dabar mano, kad apsilankius ligoninėje dėl kraujavimo pirmąjį kartą, viskas turėjo būti surašyta ligos istorijoje, kad gydytojams nebereikėtų klausinėti tų pačių dalykų. „Po pirmojo vizito gydytojai neskyrė jokių vaistų ar vitaminų, kurie galėtų kažkaip mažinti tą kraujavimą, neguldė į ligoninę ir sakė, kad gali dirbti darbą, nes tai normalu, jų žodžiais. Po persileidimo klausiau, dėl ko tai įvyko, jie pareiškė, kad nežino, nesuteikia tokios informacijos, tik pasakė, kad irgi yra sukrėsti dėl šito įvykio“, – pasakojo Valdas, manantis, kad jo draugė persileido dėl to, kad gydytojai nesuteikė tinkamos priežiūros ir neįvertino jos būklės.
Pora ketina teikti skundus ir aiškintis, kodėl ligoninės darbuotojai neįdėjo pastangų, kad išgelbėtų jų kūdikį. Tačiau jau dabar iškilo kliūčių – jie kol kas dar negavo merginos ligos istorijos. „Kai paprašėme, iš pradžių sakė, kad nebus jokių problemų, bet atsivertusi ir paskaičiusi kažką, pradėjo klausinėti, kam ir dėl ko mums reikia. Galų gale pasakė, kad kreiptumės į savo GP ir pateiktume prašymą dėl tos medicininės istorijos, ir tik tada ją duos. Paklausiau, ar ligoninė duos kokį nors išrašą ar kažką panašaus, kodėl taip nutiko, ji pasakė, kad nieko negausime. Prašiau, kad išrašytų bent nedarbingumo lapelį. Ligoninėje prabuvome 9–10 valandų, o parsivežėm tik nedarbingumo lapelį“.
Padės kūdikio netekusi tautietė
Ši pora – ne vieninteliai lietuviai, kurie dėl kūdikio netekties peikia anglų medikus. Anglija.lt neseniai pasakojo už širdies griebiančią Gitanos istoriją, kuri taip pat nesulaukė medikų pagalbos ir neteko dukrelės prieš pat gimdymą. Gitanos istoriją pasakojome straipsniuose „Kūdikio per gimdymą Anglijoje netekusi lietuvė: „medikai nesistengia padėti“ ir „Gimdyvės tragedija – dėl kūdikio mirties lietuvė keikia britų medikus“.
Lietuvė stojo prieš anglų sveikatos sistemą, pasiryžusi rasti teisybę, ir jos byla vis dar tęsiasi. Gitanai papasakojome šios lietuvių poros istoriją ir ji pasiryžo jiems pagelbėti ir paaiškinti, kur kreiptis ir nuo ko pradėti bylą.
„Tikiuosi, kad mano patarimai jiems bus naudingi. Man jau aišku, kad mano byla užtruks iki poros metų, tad kančios greitai nesibaigs. Ši šeima irgi turės pasiryžti ilgai kovai. Manau, kuo daugiau žmonės viešins tokias istorijas, tuo didesnį poveikį bus galima padaryti Anglijos ligoninių sistemai. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių aprašytų savo skaudžias istorijas ir skatintų kitus nukentėjusiuosius kovoti, netylėti! Nepriimtini dalykai ten vyksta, o dėl to kenčiam mes ir mūsų kūdikėliai. Viliuosi, kad po kažkiek laiko įvyks perversmas ir bus pagerinta ligoninių sistema, nebebus daromos tokios negailestingos ir skaudžios klaidos“, – Anglija.lt sakė prieš 10 mėnesių kūdikio per gimdymą netekusi Gitana. Moteris sutiko, kad Anglija.lt aprašytų visą jos bylos eigą, kai tik ji bus išspręsta.
Kur kreiptis susidūrus dėl medikų aplaidumo?
- Apskųsti medikus dėl aplaidumo reikia kuo greičiau. Skundai įprastai priimami per 12 mėnesių nuo įvykio. Daugiau informacijos apie skundo eigą galima rasti čia.
- Kiekvienoje ligoninėje privalo būti atstovas iš „Patient Advice and Liaison Service“ (PALS). Jie įpareigoti paaiškinti, kokia yra NHS skundų procedūra, todėl, susidūrus su netinkama medicinine priežiūra ligoninėje, pirmiausia reikėtų reikalauti pasikalbėti su PALS atstovu.
- „NHS Complaints Advocacy Service“ – nepriklausoma teisinė pagalba, padedanti norint pateikti skundą bet kuriai NHS įstaigai. Pagalbos linija 0300 330 5454, daugiau informacijos: http://nhscomplaintsadvocacy.org
- „Parliamentary and Health Service Ombudsman“ yra tarnyba, kuri tiria skundus, pateiktus valstybinėms įstaigoms, tarp jų ir NHS. Pagalbos linija: 0345 015 4033, daugiau informacijos: http://www.ombudsman.org.uk.
- NHS puslapyje pateikiama informacija, kad yra „tikima, jog 1 iš 5 nėštumų baigiasi persileidimu ir daugumos persileidimų neįmanoma išvengti“. Daugiau informacijos apie tai, ką NHS sako apie persileidimus, rasi čia.
