Medikė: lūpų pūslelinė – tik iš pažiūros nekalta liga

Lūpų pūslelinė – daugeliui pažįstamas nemalonumas, tačiau paprastai niekas rimtai šios infekcijos nevertina, o be reikalo. Anot Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorės Matildos Bylaitės, virusu, kuris ir sukelia pūslelinę, užsikrėtę praktiškai visi žmonės, tačiau klinikinį jo pasireiškimą išprovokuoja įvairūs veiksniai: pervargimas, neteisingas darbo ir poilsio režimas, emocinis stresas, peršalimas, saulė, priešmenstruacinės dienos moterims, netgi sumušimas.

Virusą turi visi, serga nuo 20 iki 40 proc.

„Lūpų pūslelinė – herpes simplex viruso sukeltas susirgimas, kuris yra labai paplitęs visuomenėje. Dauguma mūsų šiuo virusu užsikrečiame jau pirmaisiais gyvenimo metais. 90 proc. vaikų iki penkerių metų jau būna užsikrėtę. Virusas ypatingas tuo, kad yra labai ūmus, prasideda staiga. Kai pirmą kartą pasireiškia klinika, tai būna ne lūpų pūslelinė, o dantenų uždegimas ar tiesiog karščiavimas. Taigi susirgimas dažnai praeina kaip paprastas peršalimas, o kai pasireiškia lūpų pūslelinė, tai reiškia, kad jau yra grįžtamoji infekcija. Ji sukelia tam tikras dirgiklis, pavyzdžiui, pervargimas, emocinis stresas, sušalimas, ypač kojų, ar persikaitinimas saulėje“, - teigė dermatologė.

Taigi, kai žmonės skundžiasi, kad nuvykus prie jūros nuo maudynių ir vėjo lūpas nusagsto pūslelės, iš tiesų kalti ultravioletiniai spinduliai, todėl, norint išvengti šios problemos, lūpas reikia pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės. Taip pat pūslelinė gali pasireikšti moterims prieš mėnesines, nėštumo metu, esant mažakraujystei, sutrikus virškinimui, netgi susižeidus tam tikrą vietą.

Dažnai sakoma, kad jei bijai lūpų pūslelinės, nesibučiuok pučiant vėjui. Anot M. Bylaitės, nors vėjas iš tiesų gali išprovokuoti pūslelinę, tai nėra pagrindinė priežastis.

Taip pat ir odontologai visada klausia, ar žmogus turėjo pūslelinę, nes kai kurios stomatologinės procedūros gali išprovokuoti šiuos simptomus. Taip pat didėja rizika po kai kurių grožio procedūrų – permanentinio lūpų makiažo, lūpų didinimo, veido procedūrų naudojant lazerį ir pan. Po jų paprastai skiriamas profilaktinis gydymas antivirusiniais vaistais. Šis gydymas būtinas ir po organų transplantacijos operacijų.

Tai yra neurotropinis virusas. Kartą juo užsikrėtęs, žmogus tampa viruso nešiotoju visam gyvenimui. Kita vertus, išoriškai jis gali niekada ir nepasireikšti. JAV paskaičiuota, kad klinikiniai simptomai pasireiškia nuo 20 iki 40 proc. žmonių. Tai priklauso nuo žmogaus organizmo ir rizikos veiksnių.

Herpes simplex virusas gali būti dviejų tipų. Pirmasis dažniausiai sutinkamas esant lūpų pūslelinei, antrasis – genitalijų srityje. Tiesa, pastaruosius keletą dešimtmečių, keičiantis žmonių lytiniams įpročiams, vis dažniau lūpų pūslelinę sukelia ir antro tipo virusas.

Kai pūslelinė pradeda kartotis du kartus per mėnesį

Prasidėjus pūslelinei, iš pradžių jaučiame odos tempimą, dilgčiojimą, vėliau ta vieta parausta, sukietėja, patinsta, atsiranda susigrupavusių skaidrių pūslelių, kurios greitai pasidaro drumstos ir pasidengia geltonu šašu.

„Pūslelinė gali kartotis ne tik ant lūpų, bet gali pasireikšti ir ant odos. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti lūpas. Reikėtų pažeistų vietų liesti, o vėliau tais pačiais pirštais kasytis nosies ar veido, nes taip infekcija gali išplisti. Kol pūslelės šlapiuoja, žmogus yra užkrečiamas ir aplinkiniams. Tad reikia būti sąmoningam, turėti savo indus, juos dezinfekuoti, nebučiuoti kito žmogaus, nes jei jo lūpose ar skruoste yra mikrožaizdelių, perduosime jam virusą. Ypač reikėtų vengti bučiuoti vaikus, nes jų reakcija gali būti labai stipri – išberia ne tik kūnelį, bet ir užpakaliuką.

Virusą galima perduoti bet kuriai kūno daliai – pavyzdžiui, sportininkams, susiduriantiems su liečiamuoju kontaktu, infekcija gali pasireikšti liemens, stuburo srityje, skruoste, ausyje, t. y. visur, kur išeina nervo galūnėlės. Pavyzdžiui, odontologams, gydytojams ar slaugytojams, kuriems tenka atlikti manipuliacijos burnoje ir jie nenaudoja pirštinių, pūslelinė gali atsirasti ant piršto galiuko“, - pasakojo medikė.

Anot pašnekovės, dauguma herpetinių pažeidimų yra labai lengvos formos, todėl rimtesnio gydymo nereikia. Paprastai užtenka tepamų antivirusinių tepalų. Rimčiau gydyti reikia tuomet, jei infekcija kartojasi dažnai arba ji labai išplitusi, atsiranda komplikacija – prisideda antrinė infekcija. Tuomet jau gali prireikti ir antibiotikų. Ypač ji pavojinga sergantiems atopiniu dermatitu – tokiam žmogui infekcija gali tapti ūmia egzema: išberiamas visas veidas, kaklas, krūtinė, net burnos ertmė, gali būti pažeistos akys. Tuomet pacientas jau patenka į ligoninę intensyviam gydymui.

Taip pat į rizikos grupę patenka nėščiosios. Jei moteris turi genitalijų pūslelinę ir jai laikas gimdyti, būtina daryti Cezario pjūvį ir skirti antivirusinį gydymą, nes yra pasitaikę kūdikių mirties atvejų, kai šie gimdami užsikrėsdavo virusu.

„Žinant savo problemą, rankinėje visada reikėtų nešiotis tepalo ar antivirusinių vaistų. Jie neužmuša viruso, bet pristabdo jo plitimą. Pajutus pirmuosius simptomus reikia stengtis kuo greičiau patepti tą vietą ir daryti tai daug kartų. Šiuo metu tikrai yra daugybė priemonių – antivirusiniai kremai, geliai, lipdukai. Tiesiog reikia jais pasirūpinti iš anksto, nes pūslelinė gali prasidėti bet kada ir bet kur. Ji kartojasi įvairiai – kas keletą metų, vieną ar du kartus per metus, o kitiems – ir kartą ar du kartus per mėnesį. Kai pūslelinė kartojasi daugiau nei keturis kartus per metus, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties – gal yra mažakraujystė, gal sutrikęs darbo ir poilsio režimas, trūksta kažkokių medžiagų ar atsirado gretutinė liga. Taigi būtina įvertinti sveikatą ir aptarti, kaip reikėtų gydyti“, - patarė M. Bylaitė.