Koja minama stomatologinė įranga, chirurgų operacinėse naudotas rankinis grąžtas, iš žmogaus kūno medikų ištraukti ženkleliai, adatos, monetos ar net laikrodžiai – tai tik dalis unikalios kolekcijos, saugomos Panevėžio apskrities ligoninėje, už masyvių metalinių durų sovietmečiu įrengtoje slėptuvėje.
© Corbis

Žmonių prarytus daiktus paversti muziejiniais eksponatais mintis kilo dar prieškariu ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriui vadovavusiam gydytojui Jonui Statkevičiui. Vėliau mediko darbą tęsė kolegos, o dabartinis muziejaus šeimininkas garsus chirurgas Vitalijus Panava kolekciją papildė medicinine įranga.

„Gimiau pačiu laiku“, – žvelgiant į V.Panavos surinktus prieš kelis dešimtmečius gydytojų naudotus įrankius norisi dėkoti likimui.

„Pradėjau rinkti, kai pamačiau, kad ateina kita era, sulaukus nepriklausomybės ėmė labai sparčiai keistis technologijos, iš sovietinio perėję į kitą pasaulį turėjome jį vytis greitais žingsniais, atsirado galimybės įsigyti naujos aparatūros, instrumentų. Per tuos penkiasdešimt sovietinių metų mes tiktai pudravomės, naudojomės senais aparatais. Su jais nesusidūrusieji sunkiai įsivaizduoja, kaip tokiomis sąlygomis medikai galėjo dirbti“, – pasakoja nuo 1986-ųjų medicininius įrankius kolekcionuojantis V.Panava.

Sustojęs laikas

Pravėrus trijų metrų gylyje po ligonine įrengtoje slėptuvėje esančio muziejaus duris patenkama į prieškario laikų gydytojo kabinetą.

Kampe – didžiulis puošnus veidrodis, stovėjęs daktaro priimamajame. Prieš jį ne viena prieškario laikų panevėžietė skrybėlaitę taisėsi. Apvaliu mediniu stalu dar prieš karą naudojosi kariniame komisariate būsimuosius karius tikrinę medikai.

Atgavus nepriklausomybę iš Lietuvos traukiantis rusų kariuomenei V.Panava antikvarinę vertybę išprašė iš komisariato už simbolinę kainą. Muziejuje vieta atsirado ir Panevėžio gimdymo namuose stovėjusiai odinei sofai, menančiai dar A.Smetonos prezidentavimo laikus. Ant jos susėdusios pacientės laukdavo ginekologo apžiūros.

Muziejaus lentynose išrikiuotuose prieškario laikų medicinos žurnaluose netgi galima pasiskaityti, kaip 1926-aisiais Panevėžyje atlikta pirmoji Lietuvoje širdies operacija – gydytojas Gusevas pacientui užsiuvo dūrio sužalotą širdį.

Ant muziejaus sienos valandas vis dar skaičiuoja senutėlis laikrodis, nuo 1932-ųjų keliaujantis per apskrities ligoninę. Laikrodis įstaigos vestibiulyje tiksėjo ir tuomet, kai pirmomis karo dienomis iš ligoninės buvo išvedami chirurgai, vėliau žiauriai nukankinti NKVD nuovadoje.

Jautresnį lankytoją gali pašiurpinti labiausiai intriguojamos muziejaus vertybės – medicinos įrankių kolekcija. Dauguma jų skaičiuoja septynis dešimtmečius.

Stomatologai dirbo kojomis

Nesinori nė spėlioti, ką daugiau nei prieš pusę amžiaus tekdavo iškęsti danties skausmo pas stomatologą atvytam pacientui. Prie senovinio dantų gręžimo aparato sėdusiai medikei, kad grąžtas suktųsi, tekdavo įnirtingai koja pedalą minti. Šiuo aparatu dar iki 1950 m. dirbo ir V.Panavos mama.

„Amerikietiška 1938-ųjų stomatologinė įranga mažai kuo skiriasi nuo dabartinės, o Lietuvoje dar po karo gręždavo minamosiomis mašinomis, be aušinimo – pacientui turėjo baisiai skaudėti. Dabartinė stomatologija devynmyliais žingsniais pažengusi“, – pasakoja muziejaus šeimininkas.

Sąnarių skausmų iškankinti ligoniai džiaugdavosi sulaukę šiais laikais grėsmingai atrodančių ir su dabartine ortopedijos technika nė nepalyginamų didžiulių sunkių metalinių protezų.

Dabar operacinėse didelių apsukų elektrinius įrankius naudojančių chirurgų kolegos prieš kelis dešimtmečius apsvaiginę pacientą metalinį katiliuką primenančia eterine narkozės kauke kaulus gręždavo elementariu rankiniu grąžtu.

Pilve – ir sovietinė atributika

Ką prieškario ir pokario metais buvo prariję panevėžiečiai, eksponuojama dar 1934-aiais gydytojo J.Statkevičiaus pradėtoje rinkti kolekcijoje. Medikas iš pacientų kūnų ištrauktas įvairenybes kruopščiai sutvarkydavo – užrašydavo nelaimėlio pavardę, datą, kada tai įvyko, ir padėdavo po stiklu.

V.Panava juokauja, kad šioje kolekcijoje galima perskaityti Lietuvos istoriją nuo 1933-iųjų. Atrodo, kad visais laikais gydytojai iš žmogaus kūno dažniausiai sužvejodavo prarytas monetas. Iš eksponatų galima atsekti, kaip keitėsi valiuta Lietuvoje nuo A.Smetonos laikų iki šių dienų.
Rijikų grobis – ne tik smulkūs centai, kažkas net dabartinę penkių litų monetą sugebėjo nuryti.

Iš pacientų medikams teko traukti ir kur kas įdomesnių eksponatų: dantų protezus, pipetes, adatas, vinis, žiogelius. Kažkas bandė suvalgyti net sovietinius atributus – kareivio žvaigždę, komjaunuolio ženklelį.

Tarp iš skrandžių, stemplių ištrauktų radinių yra netgi Lietuvos aludarių istoriją liudijančių 1945-uosius siekiančių butelių kamštelių su išspaustais daryklų pavadinimais.

Ne visiems medikų radiniams lemta tapti muziejine vertybe. Dalį jų, vos ištrauktų iš nelaimėlio kūno, kaip daiktinius įrodymus tenka atiduoti policijos pareigūnams. Į jų rankas pasveikę po operacijos patenka ir patys rijikai.

„Turėjome ne vieną pacientą, prarijusį pinigų ar narkotikų. Tokius operuojam stebint policijai. Dabar, kai esame Europos Sąjungoje, kontrabandos atvejų gerokai sumažėjo. Bet anksčiau, ypač iš Vokietijos, dažnai prariję gabendavo nedeklaruotus pinigus“, – pasakojo V.Panava.

Laikrodžio nebeatrijo

Prieškario laikus siekiančią apskrities ligoninės medikų tradiciją rinkti žmonių kūnuose rastus daiktus tęsia ir Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjas Vytautas Glodenis.

Medikui teko ištraukti stemplėje įstrigusį laikrodį. Ekstremalas didžiuodamasis demonstruodavo fokusą, kaip daiktus nuryja ir vėl atryja, kol kartą sėkmingai pabaigti triuko nebesugebėjo.

„Tokiais dalykais žaisti nedera. Aštrus daiktas gali pradurti stemplę, ir toks fokusas baigtis mirtimi“, – drąsuolius perspėjo V.Glodenis.

Jauniausiam jo gelbėtam pacientui dar nebuvo nė metukų. Vasarą kieme ant žolytės tėvų paleistas ropinėti mažylis į burnytę įsidėjo rastą žuviai gaudyti skirtą trišakį. Vyriausias nelaimėlis – kaulą prarijęs senjoras.

„Žuvies, gyvulių kaulai, slyvų kauliukai įstringa dažnai ir netyčia, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Galima pateisinti ir įvairiausius daiktus praryjančius vaikus. Bet kodėl suaugusieji į burną bet ką kiša, tikrai nesuprantama“, – stebisi medikas.

Pasak jo, dažnas pacientas pasijunta nepatogiai po sėkmingos operacijos paklaustas, kaip jo kūne atsidūrė į burną netinkami dėti daiktai.

Pagailėjo lito

Dar studijuojant V.Glodeniui teko susidurti su visą arsenalą metalinių smulkmių prarijusiu kaliniu. Iš nuteistojo organizmo gydytojai ištraukė pusė kilogramo turto: šakučių kotų, vinių. Bausmę atliekantis vyriškis save žalojo tam, kad patektų į ligoninę.

O adatą prarijusi moteris į medikų rankas pateko po to, kai darbuodamasi siuvimo įrankį sumanė palaikyti tarp lūpų.

Gelbėjant pačių įvairiausių daiktų pririjusius pacientus medikams tenka patekti ir į kuriozines situacijas.

„Kad draugas neatimtų lito, vaikas sumanė monetą paslėpti burnoje ir nurijo. Kai ištraukęs jam negrąžinau, o kolekcijai palikau, vos verkti nepradėjo. Nusiramino, kai mama kitą litą davė“, – pasakojo V.Glodenis.

Taisyklė, kad valgant kalbėti nemandagu, taip pat ne iš piršto laužta ir ne etiketo žinovų sugalvota. Plepys prie stalo ir mirtį gali prisišaukti, jei nurytas kąsnis pateks tarp balso stygų, į trachėją ar į bronchus ir užkimš kvėpavimo takus.

'Sekundė“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1123)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...