Praėjusių metų vasarį besistodama nuo pietų stalo A. Karp pajuto veriantį skausmą klubų srityje. Kelias minutes ji negalėjo išsitiesti ir vargais negalais nusigavusi iki vaistų spintelės ėmė ieškoti nuskausminamųjų. Tąsyk moteris pamanė, kad veikiausiai pasitempė raumenis sportuodama, rašo „Independent“.
Visgi skausmas niekaip nepraėjo – nesiliovė kone ištisus metus. Jo nepavyko įveikti jokiomis priemonėmis, apie kurias A. Karp sužinodavo. Ypač dideles kančias moteris kęsdavo sėdėdama, todėl vien nuo minties, kad teks sėstis prie vairo ir vežti vaikus į būrelius, ją apimdavo neviltis.
A. Karp kreipėsi į šešis gydytojus, deja, nė vienas negalėjo paaiškinti, kas sukelia nuolatinį skausmą, kartais juntamą ir dubens srityje.
„Po kurio laiko tiesiog nustojau apie tai kalbėti, – sakė 41 metų moteris, gyvenanti Klarksburge, Merilendo valstijoje. – Kas gi norės bendrauti su nuolat besiskundžiančiu žmogumi?“
Kad ir nuolatinis, skausmas nebuvo nepakeliamas, tad A. Karp nutarė nebelakstyti pas gydytojus, o tiesiog su juo susitaikyti – priimti kaip neišvengiamą duotybę.
Laimei, septintas per aštuonis mėnesius aplankytas gydytojas pagaliau nustatė diagnozę. Nors jo skirtas gydymo kursas anaiptol nebuvo lengvas, A. Karp pajuto palengvėjimą. „Gavau atsakymą ir vien dėl to pasijutau laiminga“, – sakė ji.
Visiškai sveika
Visą gyvenimą A. Karp buvo fiziškai aktyvi. Vos trejų ji pradėjo lankyti baleto pamokas. Vėliau prisijungė prie mokyklos šokėjų grupės. Atlikti špagatą jai nebuvo joks iššūkis. Besimokydama koledže ji pati vedė aerobikos užsiėmimus. Net su vyru susipažino sporto salėje. A. Karp niekada neapleido šokių ir nepraleisdavo progos pabėgioti.
Moteris tvirtina niekada neturėjusi su klubų sąnariais susijusių problemų, o juo labiau – nejutusi skausmo. Visgi ji neneigia, kad kartkartėmis klubus akimirkai surakindavo.
Pirmiausia dėl klubų skausmo A. Karp kreipėsi į Merilende dirbusį ortopedą. Gydytojui ji papasakojo ir apie motiną kamavusias bėdas: juk šiai, sulaukusiai šešiasdešimties, buvo pakeisti abiejų klubų sąnariai. Visgi A. Karp skirtas tyrimas jokių sutrikimų nenurodė, o ir iš jos eisenos spręsti apie kokią nors ligą buvo sunku, todėl ortopedas konstatavo, kad ji visiškai sveika ir patarė kreiptis į stuburo ligų specialistą.
Pastarasis ją apžiūrėjo, tačiau nieko konkretaus taip pat nenustatė.
Balandį moteris pajuto, kad vien klubus maudęs skausmas išplito į dubens sritį. Be to, ji ėmė kraujuoti menstruacijų ciklo vidury. Kaip tik dėl šios priežasties A. Karp kreipėsi į ginekologą. Atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad trūko kiaušidės cista. Ginekologas patikino, kad dabar skausmas turėtų liautis.
Kadangi skausmas neišnyko, A. Karp pradėjo lankytis pas chiropraktiką. Deja, net po 15 vizitų pas šį specialistą jokio pagerėjimo nepajuto.
Gegužę moteris pasikonsultavo su vidaus ligų gydytoju. Jis nurodė atlikti kraujo tyrimus. Jų rezultatai nuokrypio nuo normos nerodė. Nerimą kėlė tik padidėjęs kortizolio, vadinamojo streso hormono, kiekis, tačiau gydytojui tai nepasirodė svarbu, todėl jis padarė išvadą, kad klubai jokių problemų A. Karp kelti neturėtų, mat įtarė, kad skausmas gali būti susijęs su ginekologinėmis problemomis.
„Tada tikrai griebiausi šiaudo“, – prisimena A. Karp.
Moteris išmėgino ir akupunktūrą, bet nė tai nepadėjo.
Rugpjūtį moteris nusprendė pagaliau nustoti ieškoti skausmo priežasties. „Man buvo atlikta daugybė tyrimų“, – sakė ji. A. Karp buvo įsitikinusi, kad rimtų grėsmių jos negalavimai nekelia.
Spalį apsilankiusi motina pastebėjo skausmo perkreiptą besistojančios nuo sofos dukters išraišką. „Ji negalėjo patikėti, kad vis dar kenčiau skausmus“, – sakė A. Karp. Motinos patarta moteris dar kartą kreipėsi į gydytoją – vėl į ortopedą. Jis išrašė priešuždegiminio kremo ir pasiūlė išmėginti kortizolio injekcijas.
Pagaliau – diagnozė
Tą dieną, kai turėjo būti atlikta pirmoji kortizolio injekcija, paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma. Priežastis – netvarkingi pacientės dokumentai. Rūpestinga registratorė, nenorėdama, kad A. Karp veltui gaištų laiką, pasiūlė apsilankyti pas vietinį fizioterapeutą. Šis iš karto moters pasiteiravo, ar ji kartais nėra šokėja.
Kai A. Karp patikino, kad kadaise lankė baleto pamokas ir vis dar mėgsta šokti, fizioterapeutė iš karto atsakė: „Aš žinau, kas jums yra, ir mūsų gydytojai jums negali padėti“.
„Ji pavartojo daugybę terminų, kurių tuo metu nesupratau“, – sakė A. Karp. Fizioterapeutės teigimu, moteris kentė dėl tam tikros klubo sąnario ankštumo formos, apsunkinančios klubo sąnario judėjimą kapsulėje. Šio negalavimo užuomazgos siejamos su ankstyvoje paauglystėje patiriama dažna klubų apkrova. Toks sutrikimas itin dažnas tarp baleto šokėjų.
Fizioterapeutė patarė moteriai kreiptis į ortopedą Andrew Wolffą, besispecializuojantį artroskopinių klubų operacijų srityje. Nedideliais įrankiai per nedidelius pjūvius pasiekiama ir sutvarkoma pažeista sritis. Tokios operacijos dažnai atliekamos šalinant pečių ir kelių sąnarių skausmus.
Gruodžio pradžioje, per pirmąjį vizitą, A. Wolffas padarė tai, ko nesugebėjo nė vienas lig tol aplankytas ortopedas, – nurodė pasidaryti klubų rentgeno nuotrauką. Kaip tik iš jos ir paaiškėjo tikroji skausmo priežastis.
„Rentgeno nuotrauka kaipmat viską parodė“, – teigė gydytojas, stebėdamasis, kad nė vienas pacientės aplankytas specialistas nesusiprotėjo skirti tokio paprasto tyrimo. Iš rentgeno nuotraukos buvo akivaizdžiai matyti, kad A. Karp būdingas klubo sąnario ankštumas. Šią būklę jis palygino su kvadratinio kaulo talpinimu apvalioje angoje.
Pasak gydytojo, įvairia fizine veikla užsiimantys vaikai tokio pažeidimo paprastai išvengia.
„Nukreipimas į konkrečią sporto sritį ankstyvoje vaikystėje gali turėti neigiamą įtaką“, – sako A. Wolffas.
Anot A. Wolffo, A. Karp nustatytas pažeidimas itin dažnas tarp baleto šokėjų, kurių klubams nuolat tenka gana didelė apkrova. Medikas papasakojo apie atvejus, kai pacientams buvo atliekamos ginekologinės procedūros dėl ortopedinių problemų, nes skausmas buvo juntamas dubens arba nugaros srityje.
Galiausiai A. Karp buvo atliktos abiejų klubų operacijos. Iki visiško išgijimo gali tekti laukti net metus, tačiau jau dabar moteris jaučiasi žymiai geriau. „Tai tarsi nedidelės kasdienės pergalės“, – sakė A. Karp.
