„Pastebėjau, kad tai šen, tai ten, kur sudėtas maistas, vis ropoja po kirmėlę. Tačiau to per daug nesureikšminau, juk čia – bendrabutis, teko ir su tarakonais „kariauti“, ką jau čia ta kirmėlytė... Bet kai vieną dieną nusprendžiau gražiai susitvarkyti spinteles, nemeluosiu, iš siaubo vos neapalpau. Kirmėlių radau ne vieną ir ne dvi, iš kai kurių maišelių išskrido gyvos kandys. Tačiau šiurpiausias radinys buvo maišelis su cukruotais žemės riešutais – jis visas judėjo, o celofane buvo pragraužta daugybė skylučių. Nuotaika ir apetitas dingo ilgam, viską skubiai išmečiau į šiukšlių konteinerį, spinteles kruopščiai išploviau. Dabar šių „pagardų“ nebėra, tačiau parduotuvėje rinkdamasi produktus jų pakuotes apžiūriu labai atidžiai“,– pasakojo mergina.
Namų šeimininkė Genovaitė su maistinėmis kandimis kovoja jau nuo pavasario: „Mūsų šeima vienoje spintelėje laiko duoną, miltus ir įvairias kruopas. Kaskart, norėdami pasiimti riekelę duonos,
išvysdavome ir po skraidančią kandį. Niekaip negalėjau suprasti, kur jos veisiasi, nes visos kruopos sandariai užrištos maišeliuose. Sykį neapsikentusi išverčiau visą spintelę ir supratau – kandys graužia džiuvėsėlius. Viską išmečiau, bet kandys veisiasi ir toliau. Dabar, kai ketinu kruopas virti, gerai jas apžiūriu, o miltus visada sijoju per sietelį. Kartą pamačius, bjauru ir pagalvoti, kad gali tokių dalykų prisivalgyti...“
Ką rodo statistika
Grūdinių kenkėjų savo maisto spintelėse arba ką tik iš parduotuvės parsineštuose produktuose rado ne tik Gabrielė ir Genovaitė. Moterys tvirtina, kad didelė dalis jų pažįstamų taip pat vargsta
valydami spinteles ir įtariai tikrina visas maisto pakuotes. „Draugė nusipirko sezamo sėklų, kurios buvo vakuumuotos ir, įsivaizduokite, atidariusi pakuotę, viduje rado kirmėlę! Tai ką jau kalbėti apie ne taip sandariai supakuotus produktus“, – pasakojo Gabrielė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiais metais gavo 53 skundus dėl malybos produkcijos, iš jų 12 atvejų pasitvirtino. 2009 metais buvo gauti 43 skundai, iš kurių pasitvirtino 11
atvejų. Tačiau ar tokia statistika tikrai atskleidžia realią padėtį? Taip, pusšimtis aktyvių, savo teises ginančių vartotojų nepatingėjo, parašė skundą ir kreipėsi į VMVT.
O kiek vartotojų negalėjo niekur kreiptis, nes išmetė produkto pirkimo čekį? Kiek namų šeimininkių būgštavo, kad prisipirko daug atsargų „juodai dienai“, o dabar turi viską išmesti? Galų gale, kiek žmonių pagalvojo, kad, matyt, yra apsileidę, ir tiesiog tyliai išvalė spinteles? Klausimai retoriniai, tačiau sufleruojantys, kad problema – ne tokia jau nedidelė.
Beje, įdomi detalė atsiskleidė ėmus aiškintis, kodėl nepasitvirtino palyginti didelė dalis vartotojų skundų (net 41 atvejis!). VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiasis specialistas
Donatas Balvočius paaiškino, kad, pirkiniuose aptikę kenkėjų, vartotojai pirmiausia skuba į parduotuvę grąžinti prekių ir atsiimti pinigų, o skundą parašo vėliau. Prekybininkai tuo metu užterštų prekių partiją išmeta, tad VMVT patikrinimo metu kenkėjų jau neberanda.
„Ekologiškos“ kruopos
Reaguodami į gyventojų skundus, teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai spalio mėnesį atliko tikslinius patikrinimus. Patikrintos 42 prekybos įmonės bei didžiausių
prekybos tinklų Lietuvoje („Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“) centriniai sandėliai. 40 prekybos įmonių pažeidimų nenustatyta ir maisto produktų, užkrėstų grūdiniais kenkėjais, nerasta. Visose
patikrintose įmonėse įdiegtas priemonių kompleksas aruodinių kenkėjų kontrolei vykdyti, sudarytos sutartys su specializuotomis kenkėjų kontrolės įmonėmis, kurios periodiškai atlieka dezinfekciją
(infekcinių ligų sukėlėjų naikinimą), dezinsekciją (vabzdžių atbaidymą ir naikinimą) ir deratizaciją (graužikų kontrolę ir naikinimą).
Nors daugelyje tikrintų prekybos įmonių pažeidimų nenustatyta, šiuo metu inspektoriai tęsia patikrinimus maisto produktų fasuotojų bei perdirbėjų gamybinėse ir sandėliavimo patalpose. Tačiau
dviejose įmonėse pažeidimų nustatyta. O juk šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina...
Vienoje Šiaulių parduotuvėje skraidė musės, prie miltų pastebėtos aruodinės kandys, džiovintų vaisių ir riešutų lentynos nevalytos, užkrėstos aruodiniais kenkėjais. Įdomu tai, kad periodinius patikrinimus šioje parduotuvėje atliekanti įmonė po paskutinių dviejų apsilankymų valymo ir dezinfekavimo darbų kontrolės žurnale įrašė „Kenkėjų nepastebėta“...
Dar įdomesnė situacija susiklostė vienoje ekologišką produkciją gaminčioje įmonėje. Aruodinių kenkėjų čia rasta ekologiškose manų kruopose ir kviečiuose, o ekologiški ryžių dribsniai buvo užteršti ochratoksinu A, kuris pažeidžia kepenis ir inkstus...
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad gatavos produkcijos sandėlis neatitinka higienos reikalavimų, pastatas nesandarus. Iš sandėlio paimtose šiukšlėse rasta gyvų grūdinių kenkėjų (vabalų ir erkių). Pasvalio rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo spalio 14 dienos sustabdė tolesnę gamybą bei 31 804 kilogramų produkcijos realizaciją. Štai jums ir „ekologiškos“ kruopos su gyvais priedais...
Ką daryti?
Jei grūdinių kenkėjų aptikote ką tik iš parduotuvės parsineštoje prekėje, nereikėtų liūdnai dūsauti ir nuleisti rankų. VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Francas Komarovskis paaiškino, kad tokiu atveju vartotojas turi teisę elgtis dvejopai: reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę arba grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Tačiau šia teise vartotojas gali pasinaudoti tik tuomet, jei jis turi prekės pirkimo čekį, o prekės tinkamumo vartoti terminas nėra pasibaigęs.
F. Komarovskis paaiškino, kad jei pardavėjas nevykdo minėtų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija
8 800 40 403 arba internetiniame tinklalapyje http://vmvt.lt užpildyti elektroninę skundo formą – anketą. Taip vartotojai ir gamintojai gali pranešti apie nesaugius, nekokybiškus maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas.
Specialistas taip pat informavo, kad šiuo metu grūdinių kenkėjų problema yra ypač aktuali. Todėl šalia įprastinės kontrolės VMVT patvirtino papildomą priemonių planą kenkėjų kontrolei stiprinti.
Patikrinimai vyks dažniau ir bus griežtesni, o įmonės, kurių produkcijoje kenkėjų bus aptikta daugiau negu vieną kartą per metus, bus įtrauktos į Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą. Dabar į šį „juodąjį sąrašą“ už įvairius pažeidimus įtraukta 21 įmonė.
Kaip jau supratote, vartotojas teisus tol, kol turi prekės pirkimo čekį. Tačiau ką daryti, jei jo neturite ir apskritai neatsimenate, kur ir kada prekes pirkote, o po virtuvę skraido spiečius kandžių?
F. Komarovskis patarė užkrėstus maisto produktus pirmiausia išmesti, o spinteles, lentynas ir talpyklas išvalyti drėgnu būdu naudojant ūkišką muilą ar kitą dezinfekcijos priemonę. Išvalytas spinteles reikia gerai išvėdinti. Taip pat rekomenduojama spintelių pernelyg neužkrauti, kad būtų bent minimali ventiliacija ir vėdinimas.
Įvairių kenkėjų kontrolę atliekančios įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas taip pat sakė, kad pirmiausia reikėtų tiesiog išmesti tuos maisto produktus, kuriuose pastebėjote kenkėjų,tuomet – išvalyti spinteles ir atidžiai stebėti aplinką.
„Jei spintelėje pastebėsite voratinklinių siūlų, žinokite, kad kenkėjų vis dar yra. Galbūt jie dar neišsiritę, bet jų kiaušinėliai jau padėti ir anksčiau ar vėliau išsiris“, – aiškino L. Grigaliūnas. Pasak specialisto, į tokias paslaugas teikiančią įmonę paprastai kreipiasi prekybinkai ir ūkininkai, eiliniai vartotojai kol kas nesikreipė nė karto. Ir tai suprantama, nes įmonė kenkėjus naikina dideliuose sandėliuose dujomis arba aerozoliu. „Svarbu, kad gyventojai grūdinių kenkėjų nepultų naikinti įvairiais cheminiais purškalais, nes taip galima smarkiai pakenkti sveikatai“, – įspėjo specialistas. Logiška – juk nevalgysite dichlofosu nupurkštų avižinių dribsnių. Čia taip pat reikėtų prisiminti posakį, kad šykštus moka du kartus, ir paklausti savęs, ar tikrai nedarome klaidos įvairių akcijų metu pirkdami daugybę pigesnių produktų, kuriuos vėliau išmetame ir perkame kitus.
O kas kaltas?
Smalsiam skaitytojui vis dėlto kyla klausimas – o kaip kenkėjai patenka į maisto produktų pakuotes ir kas dėl to kaltas? Oficialiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakyme
teigiama, kad dėl susidariusios padėties kaltos netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos (drėgmė, temperatūra ir vėdinimas), laiku neatliekamas aruodinių kenkėjų naikinimas ir netinkamos prevencinės priemonės jų atsiradimui. Į sandėlius kenkėjai dažniausiai patenka pasyviai, kartu su grūdais ir kitais produktais arba su tuščiais maišais. Be to, juos gali pernešti kiti gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, graužikai, taip pat ir žmonės ant savo drabužių bei avalynės. Yra ir tokių kenkėjų, kurie į sandėlius patenka patys, pavyzdžiui, žiurkės, pelės ar didysis milčius (1,5 cm dydžio juodas vabalas).
Minėtos netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos susidarė dėl itin karštos šiųmetės vasaros, kai kenkėjų gyvavimo ir dauginimosi ciklai pagreitėjo. Tačiau juk už visų išvardytų priežasčių taip
pat slypi gamintojų, fasuotojų ir prekybininkų atsakomybė...