Tyrėjų teigimu, dietos be glitimo gali net lemti tam tikrų sveikatos sutrikimų, kadangi glitimo atsisakę žmonės suvartoja mažiau sveikų grūdų – maisto produktų sudedamosios dalies, siejamos su mažesne širdies ligų rizika.
Dažnai glitimo atsisakoma be pagrindo
Šių metų gegužės 2 d. britų medicinos žurnale BMJ (British Medical Journal) paskelbtame pranešime tyrėjai teigia, kad būtent dėl šios priežasties celiakija nesergantys žmonės neturėtų būti skatinami laikytis dietų be glitimo. Celiakija – autoimuninė liga, kuria sergantys žmonės netoleruoja glitimo.
Vis dėlto, pasak vieno iš tyrimą atlikusių specialistų, Bostone (JAV) įsikūrusios Harvardo medicinos mokyklos lektoriaus dr. Andrew T. Chano, glitimui jautrūs žmonės, vadinasi, nebūtinai sergantys celiakija, tačiau dėl glitimo poveikio patiriantys pilvo skausmų, turėtų atidžiau rinktis maisto produktus ir riboti suvartojamo glitimo kiekį.
„Svarbu įsitikinti, kad [glitimo ribojimas] būtų subalansuotas atsižvelgiant į tai, kiek suvartojama glitimo neturinčių sveikų grūdų, nes jie [sveiki grūdai] siejami su mažesne širdies ligų rizika“, – žurnalui „Live Science“ sakė A. T. Chanas.
Glitimas – kviečių, rugių ir miežių grūduose esantis baltymas. Celiakija sergantiems žmonėms glitimas sukelia imuninę reakciją, dėl kurios pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė.
Kaip pastebi R. Rettner, neretai pasitaiko, kad net ir kuo puikiausiai glitimą toleruojantys žmonės atsisako produktų su glitimu, manydami, kad taip bus tiesiog sveikiau. Tačiau, pasak tyrėjų, jokiais ilgalaikiais tyrimais nėra mėginta išsiaiškinti, ar glitimas daro kokį nors poveikį lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, išemine širdies liga, sergančių asmenų būklei.
Remtasi 26 metus vykdyto tyrimo duomenimis
Atlikdami aptariamą tyrimą, tyrėjai rėmėsi ilgalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo per 110 tūkst. JAV sveikatos priežiūros specialistų, medžiaga. Šio net 26 metus trukusio tyrimo dalyviai turėjo reguliariai atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su jų vartojamu maistu. Vertindami dalyvių pateiktus atsakymus, tyrėjai apskaičiavo, kokį kiekį glitimo dalyviai suvartoja su kasdieniu maistu.
Tyrėjai taip pat registravo informaciją, ar per tyrimo laikotarpį dalyviai patyrė širdies smūgį – pagal tai buvo sprendžiama apie žmogaus polinkį susirgti išemine širdies liga.
Suskirstę dalyvius į penkias grupes pagal suvartojamo glitimo kiekį, tyrėjai pastebėjo, kad daugiausiai glitimo suvartojantys dalyviai patirti širdies smūgį rizikuoja ne labiau nei mažiausią kiekį glitimo suvartojantys tyrimo dalyviai, rašo R. Rettner.
Įdomu tai, kad, remiantis pirminiais tyrimo duomenimis, didesnis glitimo kiekis sietinas su mažesne širdies smūgio rizika. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad esminis šios sąsajos veiksnys – ne tiek paties glitimo, kiek sveikų grūdų, su kuriais įsisavinamas glitimas, vartojimas.
„Remiantis nustatytais faktais, maiste esančio glitimo ribojimas, siekiant sumažinti išeminės širdies ligos riziką, yra nepagrįstas“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tyrėjai pažymi, kad dalyvių nebuvo tiesiogiai klausiama, ar jie vartoja maisto produktus su glitimu, ar be glitimo – tyrimo dalyvių suvartojamas glitimo kiekis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esantį glitimo kiekį. Taip pat tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jie neturėjo galimybės nustatyti, ar tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, sojų padaže, kurį vartojo tyrimo dalyviai, buvo glitimo pėdsakų, ar ne, tačiau tai, pasak jų, labai nedaug paveiktų bendrą žmonių suvartojamo glitimo rodiklį.
