Ligoninėje nualpus tėvui pasiūlė skambinti 112

 (246)
Ką daryti, jei prieš tave sukniumba žmogus? Juolab, jei tai nutinka ligoninėje? Į tokią situaciją patekusi Edita DELFI piktinosi, kad esą nelogiška ligoninėje skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112. O kaip yra iš tikrųjų?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Šiandien apie 11 val. ryte lipant Kauno klinikų laiptais, išgirdau, kaip nukrito žmogus koridoriuje, šalia lauko durų. Vyriškis, ėjęs prieš mane, prišoko prie senolio, o aš bėgau kviesti pagalbos, nes šalia galvos matės kraujo. Tuo metu nekreipiau dėmesio į senolio veidą.

Arčiausiai buvusiems ligoninės darbuotojams sakau, jog žmogus nualpo ir reikia pagalbos. Liepė skambinti 112. Tą patį sakė ir kitai pagalbos prašusiai moteriškei“, - rašė Edita.

Drebančiomis rankomis grįžusi prie kritusio vyriškio ji pamatė, kad ant grindų – jos tėvas.

„Tuo metu jis atgavo sąmonę. Net nepajutau, kaip staigiai prie jo atsiklaupiau ir pradėjau šaukti pagalbos. Juk negali būti pacientas paliktas be pagalbos ir laukti, kol bus prisiskambinta 112 ir suteikta reikalinga pagalba?“, - klausė moteris.

Už kelių minučių priėjo seselė, apvalė vyriškio kraują, paklausė, kaip jis jaučiasi. Atvykę medikai ant kojų beveik nepastovintį vyrąo įsodino į vežimėlį ir išgabeno.

„Galvą jis prasiskėlė dviejose vietose, ačiū dievui, kad į smegenis neišsiliejo kraujas. Nežinau, kaip būtų pasibaigusi situacija, jei manęs nebūtų buvę šalia“, - rašė ji.

Gebėti suteikti pirmąją pagalbą – kiekvieno pareiga

Susisiekus su Kauno klinikomis, buvo paaiškinta, kad ne visi koridoriais vaikštantys žmonės gali suteikti reikalingą skubią pagalbą, todėl efektyviausia tokioje situacijoje visgi yra skambinti trumpaisiais numeriais 112 arba 033.

Ligoninėje nualpus tėvui pasiūlė skambinti 112
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

„Apgailestaujame dėl ligoninėje įvykusio incidento ir patirtų išgyvenimų laukiant medikų pagalbos. Tačiau neabejojame, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai ir žinios būtini kiekvienam. Neretai ištikus netikėtai situacijai žmonės pastebi, kad laikas tarsi sustoja, todėl galima suprasti laiško autorę, kad sunku įvertinti, kiek reikėjo palaukti. Be abejo, didelės įstaigos teritorijoje, kur kasdien praeina daugiatūkstantinis srautas, kartais pasitaiko įvairių situacijų – nuo buitinių traumų iki pavojingų gyvybei sutrikimų. Kauno klinikose yra patvirtinta tvarka, pagal kurią teikiama būtinoji pagalba, jei jos prireikia ligoninėje, ir ką reikia daryti, jei staigi mirtis įvyksta ne ligoninės skyriuje, o kitur įstaigos teritorijoje.

Kadangi skaitytojos aprašomu atveju ligonis greitai atgavo sąmonę ir paaiškėjo, kad jis gydomas stacionaro skyriuje, gaivinimo komanda į įvykio vietą nebuvo kviesta. Šiuo atveju buvo informuotas skyriaus, kuriame pacientas gydomas, personalas, kuris jį parvežė atgal į skyrių ir ten suteikė reikalingą pagalbą. Pacientui skyriuje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kurie patvirtino, kad gyvybei pavojingų sužalojimų nėra. Šiuo metu pacientas jaučiasi gerai, tęsiamas gydymas dėl ligos, dėl kurios jis ir pateko į ligoninę“, - rašoma Kauno klinikų atsakyme.

„Reikia paminėti ir tai, jog ne visi baltą chalatą dėvintys asmenys yra gydytojai ar slaugytojai, kai kurie iš jų yra net ne Kauno klinikų darbuotojai (studentai, kitų įstaigų medicinos personalas, kuris į Kauno klinikas atvyksta dėl įvairiausių priežasčių). Kvalifikuotas medicinos personalas nelieka abejingas ir visada sureaguoja tinkamai, taip yra buvę ne kartą, o apsaugos darbuotojai ar kiti nemedicininio personalo atstovai žino, kaip susisiekti su gaivinimo komandomis, kurios dirba skirtinguose ligoninės padaliniuose. Mūsų gaivinimo komandos į tokį pagalbos šauksmą reaguoja nedelsiant, tačiau nubėgti iki įvykio vietos užtrunka keletą minučių.

Įvykus nelaimei Kauno klinikų teritorijos vietoje, kuri yra toliau nuo pagrindinių ligoninės pastatų, visada racionalu skambinti greitosios medicinos pagalbos telefonu (bendruoju pagalbos numeriu 112 arba tiesiai medikams numeriu 033). Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantys dispečeriai, vadovaudamiesi specialiais protokolais, patars ką daryti, o reikalui esant telefonu duos nurodymus, kaip reikia gaivinti staigios mirties ištiktą asmenį. Šiuo atveju yra geriau pradėti gaivinimą, o nepalikti asmens vieno ieškant pagalbos. Be to, verta prisiminti, kad pirmąją pagalbą gali suteikti ne tik medikai“, - teigiama atsakyme.

„Jei jūsų akivaizdoje nukrenta žmogus, pirmiausia reikia įvertinti, ar jis sąmoningas ir kvėpuoja. Priėję žmogų pajudinkite, paklauskite, kaip jaučiasi, ar girdi jus, paprašykite atsimerkti. Jei žmogus į kalbinimą ar judinimą reaguoja, vadinasi, jis kvėpuoja, tuomet reikia apžiūrėti, ar nėra sunkių sužalojimų, dėl kurių jis gali nukraujuoti. Jei sumušimai, žaizdos tik paviršinės, nėra gausaus kraujavimo, jas pakanka pridengti švariu audiniu ir laukti pagalbos. Jei žmogus nesąmoningas (nereaguoja į kalbinimą, pajudinimą) ir nekvėpuoja, tokiu atveju labai svarbu, kad kuo anksčiau būtų iškviesta pagalba. Paskambinus greitosios medicinos pagalbos telefonu, dispečeris, priėmęs kvietimą ir išsiuntęs ekipažą į įvykio vietą, telefonu patars, kokius veiksmus reikia atlikti iki pagalbos atvykimo, o mūsų įstaigoje šalia esantys gydytojai ir slaugytojai pradės gaivinti, kol atvyks speciali gaivinimo įrangą turinti mūsų ligoninės brigada“.

Pridedamame paveikslėlyje pateikta veiksmų seka, kaip reikia gaivinti laukiant medikų.

Gaivinimo veiksmų seka
Gaivinimo veiksmų seka
© Kauno klinikų nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Lietuvos periferijoje – ne visiems patinkantys pokyčiai (81)

Smilgiečiai susirūpino, kad jų miestelį palieka civilizacija. Nuo gruodžio ambulatorijoje šeimos gydytoja dirba trumpiau, odontologo vizitai taip pat tapo retesni. Kodėl nyksta kaimo medicinos įstaigos?

Mėgstamiausiai lietuvių daržovei – baisūs įtarimai kuo tamsesnė spalva - tuo blogiau (52)

Duona, bulvių traškučiai ir bulvės turėtų būti gelsvos spalvos, o ne suskrudinti iki rudumo – taip sumažintume vartojimą chemikalo, kuris gali sukelti vėžį, įspėja mokslininkai.

29-erių moters košmaras: gali valgyti tik du patiekalus ir negali priartėti prie savo vyro (28)

29 m. Johanna Watkins iš Minesotos negali ne tik bučiuoti savo vyro Scotto, bet net ir su juo būti tame pačiame kambaryje. Šią moterį vargina retas imuninės sistemos sutrikimas – padidėjęs putliųjų ląstelių aktyvumo sindromas. J. Watkins alergiška beveik viskam, įskaitant ir jos pačios sutuoktinio skleidžiamam kvapui.

Kaip atpažinti, ar manikiūro metu jus galėtų užkrėsti (7)

Net 65 proc. manikiūro bei pedikiūro paslaugomis besinaudojančių gyventojų abejoja, ar jiems šios paslaugos teikiamos tinkamai dezinfekuotais ir sterilizuotais instrumentais.

Politikai: vaistinių nuosavybės reguliavimas Lietuvoje neįmanomas (9)

Lietuvos politikai abejoja, ar vaistinių nuosavybės reguliavimas padėtų atpiginti vaistus, todėl jie nesiūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kur iki 2020 metų pusė vaistinių akcijų turės priklausyti vaistininkams.