Kiek milijonų valstybė praranda taupydama
Paskaičiuota, kad pasaulyje nuo šlapimo nelaikymo kenčia 4-8 proc., arba 400 mln. žmonių. Visame pasaulyje jis pripažįstamas kaip liga, o Lietuvoje laikomas įvairių ligų simptomu. Todėl valstybė neįsipareigojusi palengvinti šių žmonių gyvenimo kokybę. Pasak VŠĮ „Inkocentras“ vadovės Jurgitos Misevičienės, valstybė, kasmet „taupydama“, praranda per 300 mln. litų.
„Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė. Nors tai nėra būklė, nuo kurios priklauso žmogaus gyvybė, gyvenimo kokybę ji labai pažeidžia. Pagal gyvenimo sužalojimo lygį šlapimo nelaikymas lyginamas su Alzheimeriu ir insultu. Bėda ta, kad tai nelaikoma liga, o tik tam tikrų ligų simptomų, nors visame pasaulyje diagnozė pripažįstama kaip liga ir remiantis šia diagnoze kompensuojamos slaugos priemonės“, - J. Misevičienė.
„Dar truputis statistikos: sveikatos apsaugai skiriama 4,5 mlrd. Lt. 670 mln. Lt iš jų skiriama vaistams ir specialiosioms medicinos priemonėms, į kurias patenka ir sauskelnės. Būtent joms skiriama dalis sudaro vos per 52 mln. Lt, o žinant, kiek žmonių galėtų skųstis šlapimo nelaikymu, jeigu būtų kompensuojama bent viena priemonė per dieną, visiems, kam jos reikia, tai sudarytų 160 mln. Lt“, - teigė J. Misevičienė.
Kiek darbingo amžiaus žmonių kenčia nuo šlapimo nelaikymo
„Inkocentro“ vadovė priminė, kad šlapimo nelaikymas, deja, nėra tik senų žmonių liga, kaip dažnai norima manyti.
„Yra daug jauno amžiaus žmonių, einančių į darbą su tomis pačiomis sauskelnėmis. Lietuvoje yra maždaug milijonas darbingo amžiaus žmogus valstybei sukuria apie 37 tūkst. Lt bendro vidaus produkto (BVP). Remiantis Statistikos departamentu, Lietuvoje yra apie milijoną darbingo amžiaus moterų. Apie 265 tūkst. jų nelaiko šlapimo, apie 8 tūkst. iš jų dėl šios problemos negali dirbti. Skandinavijos šalyse atliktos studijos parodė, kad dėl šlapimo nelaikymo negali dirbti tik 3 proc. darbingų žmonių. Remiantis šios studijos duomenimis, valstybė praranda 296 mln. Lt BVP per metus. Darbingo amžiaus vyrų pas mus 931 tūkst. vyrų. Apie 93 tūkst. jų nelaiko šlapimo, apie 3 tūkst. dėl to nebegali dirbti, valstybė dėl to praranda 111 mln. Lt BVP per metus. Taigi iš viso susidaro per 400 mln. Lt. Primenu, jei valstybė kompensuotų bent vieną slaugos priemonę, sugeriančią šlapimą, visiems, kam reikia, tai atsieitų, tik 160 mln. Lt“, - teigė pašnekovė.
Lietuvoje 30 vienetų per mėnesį kompensuojama sergant išsėtine skleroze, po insultų, dėl galvos ir nugaros smegenų displazijos, po galvos ir nugaros smegenų traumų arba jeigu žmogui, kuris turi visišką negalią ir jam skiriama slauga. „Tiesa, tam reikia dar surinkti krūvą popierių ir dalis onkologinių ligonių miršta taip ir nespėję sulaukti orios gyvenimo pabaigos“, - teigė J. Misevičienė.
Onkologinių pacientų organizacijos atstovas Šarūnas Narbutas antrino, kad Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pagal socialinę atskirtį, o veiksmingų priemonių, kaip sugrąžinti žmones į darbo rinką, nėra.
„Mes vis dar turime archaišką sovietinę sistemą. Yra daugybė prevencijos priemonių nuo šlapimo nelaikymo – įvairių mankštų ir pan. Galima gerinti kraujotaką, stiprinti dubens raumenis. Ir tai nieko nekainuoja. Tačiau Lietuvoje gyvenimo kokybės terminas nėra suvokiamas. Mes kalbame apie tai, ar žmogus gauna tinkamą gydymą, bet nekalbame apie tai, kas būna po to. Mes skiriame gydymui didžiulius pinigus, bet negalvojame apie tai, kaip pastatyti žmogų ant kojų, kad jis grįžtų į darbo rinką. Kalbant apie priemones, visi suprantame, kad žmogus šlapinasi tikrai ne vieną kartą per dieną. Jei valstybė sako, kad tau užtenka vienos pakuotės, apie kokią gyvenimo kokybę galima kalbėti. Pasaulyje rekomenduojama kompensuoti bent tris vienetus. Tikrai nedrįsčiau sakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija rastų tiek lėšų visoms sauskelnėms kompensuoti, tačiau reikia bent jau pripažinti problemą ir didinti jų kompensavimo skaičių po truputį. Daug žmonių negali sau leisti jų nusipirkti patys ir kenčia su ta viena pakuote“, - teigė pranešėjas.
Norintys oraus gyvenimo turi pakloti ne vieną tūkstantį
Pasak Santariškių klinikų gydytojos urologės dr. Aušros Černiauskienės, šlapimo nelaikymo gydymas visada pradedamas nuo konservatyvių gydymo būdų – gydymo medikamentais, fizioterapijos, dubens, Kėgelio pratimų. Išsiaiškinama, kokia yra šlapimo nelaikymo rūšis – dėl fizinių apkrovų ar dėl hiperaktyvios pūslės. Nuo to priklauso tiek gydymas, tiek rezultatai.
„Operacinio gydymo rezultatai vyrams yra geri nuo 70 iki 95 proc., moterims – apie 90-95 proc. Problema ta, kad šios priemonės yra brangios. Moteriškas raištis kainuoja apie 800-1200 Lt. Naujausi raiščiai, įsistatantys per vieną pjūvį kainuoja apie 2000 Lt. Vyrų priemonės 5-24 kartų brangesnės, priklausomai nuo priemonės varianto, nei moterų. Tuo tarpu vyrai, kuriems pašalinta prostata, kurie dar visiškai darbingi, gali ir šeimoje gyventi, ir darbą nori dirbti, gyventi socialinį gyvenimą, neturi pinigų, kad įsigytų priemonę šlapimo nelaikymo operacijai. Taip pat ir moterims nekompensuojami šlapimo nelaikymo raiščiai, kuriuos mes sėkmingai implantuojame. Laimė, mūsų ligoninė perka šiuos raiščius konkurso būdu. Vis dėlto finansai yra riboti, todėl ir operacijų skaičius taip pat ribotas.
Moterims per mėnesį padarome keturias operacijas, daugiau dėl finansinių problemų nėra galimybės. Vyrai viską perka patys. Jei pinigų būtų pakankamai, žinant, kad vyrams per metus atliekama 600-700 prostatos šalinimo operacijų, 5-10 proc. iš jų po to nelaiko šlapimo, taigi vyrams reikėtų apie 50-60 priemonių per metus, moterims – 10-15 priemonių per mėnesį. Sauskelnės taip pat kompensuojamos tik visišką negalią turintiems žmonėms. O ir vienos tos sauskelnės per dieną neužtenka. Žmonės skundžiasi, jie labai nusiminę: „Visą amžių dirbau, dabar pensijoje, išoperavo prostatą, nelaikau šlapimo, tenka naudoti 5-6 ar net iki 10 įklotų per dieną“, - pasakojo medikė.
Pasak jos, operacijos įmanoma išvengti laiku užsiėmus prevencija. Tai ypač aktualu moterims po gimdymo, kurio metu buvo plyšusi arba kirpta tarpvietė. Joms padėtų vadinamieji Kėgelio pratimai arba įvairios elektros procedūros.
