Nors tuberkuliozės lazdelės dažniausiai pažeidžia plaučius, ligai labiau būdingi bendro negalavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, svorio mažėjimas, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas vakarais (37,2–37,5 ºC), sausas kosulys.
Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Specifinio, būdingo tik tuberkuliozei, simptomo nėra, tačiau užsitęsus kosuliui ilgiau nei 2–3 savaites, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.
Ar įveiksime tuberkuliozę iki 2050 metų?
Kovo 24-ąją minima Pasaulio tuberkuliozės diena. Ji skirta informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą.
Šiandien ji išgydoma ir niekas XXI amžiuje neturėtų mirti nuo šios ligos. Europoje kasdien tuberkulioze suserga maždaug 1000 žmonių.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regione vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 6 procentais per pastarąjį dešimtmetį.
Šiandien 53 PSO Europos regiono šalyse yra išaiškinta apie 360 000 sergančiųjų tuberkulioze.
Tačiau Europa dar nepasiekė numatytų tikslų gydant vaistams atsparios tuberkuliozės atvejus.
Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas tapo net tris kartus prieinamesnis nei 2011 m., tačiau ši problema neišspręsta.
Iš 27 pasaulio šalių, kuriose atrandama daugiausiai vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, net 15 šalių priklauso PSO Europos regionui. Tai sudaro apie 76 400 ligonių, sergančių vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Deja, net pusei šių pacientų nebuvo suteikta tiksli diagnozė dėl tinkamų laboratorijų trūkumo ir jie nebuvo tinkamai ir sėkmingai gydomi.
ES ir EEB šalyse pacientų, sergančių vaistams atsparia tuberkulioze, gydymas vis dar stabiliai labai žemo lygio – tik vienas iš trijų pacientų, sergančių šia tuberkuliozės forma, yra sėkmingai pagydomas.
Daugiau nei pusė iš jų miršta, nėra tinkamai išgydomi arba neatvyksta į pakartotinę konsultaciją. Itin vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas dar sudėtingesnis, nes pagydomi tik 25 procentai sergančiųjų.
PSO Europos regiono biuro vadovė Zsuzsana Jakab yra pareiškusi: „Skubiai reikalingi nauji vaistai bei efektyvesni gydymo metodai kovai su tuberkulioze. Be to, mes turime pasiekti visus pacientus, o ne pusę jų ir ne pusiaukelėje. Pirmą kartą per 40 metų vaistai tuberkuliozės gydymui yra prieinami daugumai pacientų, tačiau jie padeda tik kai kurioms pacientų grupėms. Kiti būtini vaistai yra kliniškai tiriami. Pagrindinė naujų vaistų užduotis yra sumažinti tuberkuliozės gydymo trukmę nuo dvejų metų iki dviejų savaičių.“
Tuberkuliozė – pavojinga infekcinė liga
Tuberkuliozė – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, kurią sukelia bakterija, vadinama tuberkuliozės lazdele (mikobakterija, Kocho bacila). Infekcijos šaltinis yra asmuo, sergantis atvirąja plaučių ar gerklų tuberkulioze – aerozoliniu (per orą su dalelėmis) būdu skleidžiantis į aplinką tuberkuliozės sukėlėjus.
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ja sergančiųjų gydymas ir priežiūra užtrunka ilgai (nuo 6 iki 24 mėn., kartais ir ilgiau) ir brangiai kainuoja valstybei, nes ligoniai ilgai – vidutiniškai 80 dienų – gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose.
Pagal PSO duomenis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mln. pasaulio gyventojų, o apie 1,5 mln. miršta.
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Užsikrėsti tuberkuliozės lazdelėmis gali kiekvienas iš mūsų, nes gatvėmis vaikšto, drauge važiuoja visuomeniniu transportu, lankosi įstaigose sergantys, gydyti, bet neišgydyti, nesilaikantys gydymo režimo asmenys.
Sveiko žmogaus imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligos sukėlėjų, jeigu jų aplinkoje nedaug, o žmogaus organizmas nenusilpęs. Dažniausiai suserga asmenys, per mažai besirūpinantys savo sveikata, nuolat bendraujantys su sergančiais atvirąja plaučių tuberkulioze, nepaisantys asmens higienos reikalavimų.
Neretai ši liga tapatinama su skurdu, prasta higienos būkle, alkoholizmu, narkomanija, AIDS, todėl sergantieji tuberkulioze yra linkę slėpti savo ligą, nesigydyti.
Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Specifinio, būdingo tik tuberkuliozei, simptomo nėra, tačiau užsitęsus kosuliui ilgiau nei 2–3 savaites, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.
Lietuva patenka tarp šalių, kur sergamumas didžiausias
Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, mažiau užregistruojama naujų tuberkuliozės atvejų. Tačiau nerimą kelia užleistomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir atsparių vaistams nuo tuberkuliozės mikobakterijų štamų gausėjimas.
Lietuva patenka į 18 šalių sąrašą PSO Europos regione, kuriose aukšto sergamumo tuberkulioze lygis, tai – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bulgarija, Estija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Moldova, Rumunija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkija, Turkmėnija, Ukraina ir Uzbekistanas.
Šalys, kuriose sergamumas mažiausias: Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija , Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Tuberkuliozės plitimą Lietuvoje lemia šios pagrindinės priežastys: socialinės (nedarbas, skurdas, alkoholio, narkotikų vartojimas ir kt.); psichologinės (dalies sergančiųjų tuberkulioze nesuvokimas šios ligos sukeliamų sveikatos sutrikimų sunkumo ir nenoras gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidimai).
Mažiausiai 30 proc. naujų tuberkulioze sergančių pacientų yra bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, jie piktnaudžiauja alkoholiu, reguliariai pažeidinėja gydymo režimą. Šie ligoniai yra nuolatinis infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės, taip pat daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės šaltinis.
Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje vis dar gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2011 m. buvo 12,16 atvejo 100 000 gyventojų. Taigi, sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
2012 m. Lietuvoje bakteriologiškai buvo patvirtinta apie 78 proc. visų tuberkuliozės atvejų (PSO rekomenduojama – 70 proc.).
Tačiau sėkmingai išgydyti pavyko tik apie 82 proc. ligonių (PSO tikslas – ne mažiau kaip 85 proc.).
Pati geriausia tuberkuliozės profilaktikos priemonė yra ligonių gydymas stebint medicinos personalui iki visiško pasveikimo. Jei žmogus susirgo bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze, jis ligos pradžioje (2-3 savaites), net ir pradėjus gydymą - pavojingas aplinkiniams.
Šeimos nariai bei kiti bendravusieji (pavyzdžiui, bendradarbiai ir kiti) su sergančiuoju, turi nedelsiant pasitikrinti sveikatą.
Suaugusieji dažniausiai tiriami rentgenologiškai, o vaikams - atliekamas tuberkulino mėginys. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) - tai vienintelis ir nepakeičiamas diagnostinis testas, nes pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį galime vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą tarp gyventojų.
Kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią asmuo yra pasirinkęs, teisės aktais nustatyta tvarka, tuberkulino mėginius šeimos gydytojai privalo atlikti visiems 7 metų amžiaus ir tam tikrų rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gyvenantiems socialinės rizikos šeimose ir kt.).
Viena iš tuberkuliozės profilaktikos priemonių - BCG vakcina, kuri apsaugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Šia vakcina skiepijami visi 2-3 parų naujagimiai.
