Lietuvos mokslininkai nustatė, kad mūsų šalyje egzistuoja labai dideli mirtingumo skirtumai pagal lytį, išsilavinimą, profesiją ir užimtumą. Pavyzdžiui, net 40 proc. Lietuvos vyrų neišgyvena iki 65 metų. Palyginimui, Čekijoje šis rodiklis yra vos 22 proc. Bene prasčiausia padėtis – kaime: ūkininkų ir ūkio darbininkų grupėje darbingo amžiaus vyrų ir moterų mirtingumas apie 3 kartus didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų. Anot mokslininkų, tai rodo, kad šalies socialinė ir ekonominė raida nesubalansuota.
© Shutterstock nuotr.

Pagal vyrų mirtingumą esame paskutiniai ES, pagal moterų – penkti nuo galo

Lietuvos gyventojų mirtingumo skirtumų tyrimą atliko Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Vlados Stankūnienės. Tyrimas atliktas vykdant nacionalinės programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ projektą.

Anot tyrimo konsultanto demografo dr. Domanto Jasilionio, nuo 2007 m. Lietuvos vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ėmė didėti. Ji išaugo daugiau nei trimis metais (nuo 64,9 m. (2007 m.) iki 68 metų (2010 m.). Moterų vidutinė tikėtina trukmė augo 1,6 metų (nuo 77,2 iki 78,8 m.).

Nepaisant pozityvių pokyčių, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europoje, o moterų – penkta nuo galo. Palyginimui, 2010 m. Čekijos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,4 metų (daugiau nei 6 metus ilgesnė nei Lietuvos vyrų). Atitinkami rodikliai Lenkijoje ir Slovakijoje buvo 72,1 ir 71,6 m. Atsiliekame ir nuo Estijos bei Latvijos (70,6 ir 68,8 m.).

Minėto tyrimo rezultatai rodo, kad suaugusių (30–59 m.) vyrų ir moterų mirtingumo dėl visų mirties priežasčių skirtumai yra labai reikšmingi pagal socioekonomines grupes – išsilavinimo, ekonominio aktyvumo statuso ir profesijos. Žemiausio išsilavinimo grupėje mirtingumas net apie 3 kartus viršija aukštojo išsilavinimo grupės lygį.

Didžiausi mirtingumo skirtumai nustatyti pagal ekonominio aktyvumo grupes, palyginus bedarbių mirtingumą su ekonomiškai aktyvių ir dirbančių gyventojų grupe. Mirtingumo skirtumai tarp šių ekonominio aktyvumo grupių siekia apie 3,5 karto tarp vyrų ir net 4 kartus tarp moterų.

Didelė ir mirtingumo diferenciacija pagal profesijų grupes, ypač vyrų. Ūkininkų ir ūkio darbininkų grupėje vyrų mirtingumas daugiau kaip tris kartus didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų grupėje. Ypač aukštu mirtingumo lygiu išsiskirianti savarankiškai dirbančių ūkininkų ir ūkio darbininkų grupė – išskirtinė ir tarptautiniu mastu. Daugumoje Vakarų šalių šios grupės mirtingumo lygis tik ne daug didesnis ar net mažesnis nei tarnautojų grupėse.

Kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų grupėse šie skirtumai siekia beveik du kartus. Moterų mirtingumo skirtumai pagal profesijų grupes yra mažiau reikšmingi.

Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gyvena ilgiau

Dar didesni skirtumai nustatyti mirtingumo lygį vertinant pagal mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligas, su gyvensena (alkoholio vartojimu ir rūkymu) ir psichosocialiniais veiksniais susijusias mirties priežastis. Ekonomiškai neaktyvių moterų ir vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rizika – apie 4–5 kartus didesnė nei dirbančių vyrų ir moterų. Bedarbių mirtingumo dėl šios mirties priežasties skirtumo rodiklis siekia daugiau kaip 2 kartus tarp vyrų ir beveik 3 kartus tarp moterų. Dideli skirtumai ir pagal profesijas – beveik 4 kartų skirtumas buvo nustatytas palyginus ūkininkes ir ūkio darbininkes su aukštesnio rango tarnautojomis. Vyrų grupėje atitinkamas mirtingumo skirtumas tarp šių grupių siekia apie 2,5 karto. Ūkininkai ir darbininkai vyrai taip pat turi 3-5 kartus didesnę savižudybių riziką nei aukštesnio rango tarnautojai vyrai.

Didžiausią mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudaro mirtys dėl išeminės širdies ligos (53 proc.). Tarptautinėje praktikoje ši mirties priežastis dažnai priskiriama prie sveikatos apsaugos efektyvumą rodančių išvengiamų mirties priežasčių. Lietuvoje dėl jos miršta apie 16 proc. analizuojamo amžiaus vyrų ir 9 proc. moterų.

Didžiausi mirtingumo skirtumai dėl šios priežasties priklauso nuo ekonominio aktyvumo statuso. Vyrų ir moterų, turinčių žemesnį nei vidurinis išsilavinimą, mirtingumo rizika atitinkamai yra beveik 3 ir 5 kartus didesnė nei aukštojo išsilavinimo grupėje. Skirtumas tarp ekonomiškai neaktyvių ir dirbančių moterų – maždaug 6 kartai, tarp vyrų – apie 3,5 karto.

Pašalinus skirtumus pagal profesijų grupes, būtų išvengta 67 proc. vyrų mirčių

Tyrimo metu buvo nustatyta, kiek mirčių būtų galima išvengti, jeigu visose socioekonominėse gyventojų grupėse mirtingumas būtų to paties lygio, kaip mažiausio mirtingumo gyventojų grupėje. Pavyzdžiui, kiek mirčių būtų išvengta, jeigu mirtingumo lygis visose profesijų grupėse būtų toks, kaip ir aukštesnio rango tarnautojų grupėje.

Anot D. Jasilionio, Olandijos Erazmo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos mastu socioekonominiai sveikatos ir mirtingumo skirtumai lemia daugiau nei 700 tūkst. išvengiamų mirčių, 33 mln. išvengiamų susirgimų ir nelaimingų atsitikimų, 20 proc. papildomų sveikatos apsaugos sistemos išlaidų ir 15 proc. papildomų socialinės apsaugos sistemos išlaidų.

Kadangi Lietuvoje padidėjusio mirtingumo gyventojų grupės darbingame amžiuje sudaro didelę visuomenės dalį (bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai – apie 30 proc., o darbininkai, ūkininkai ir ūkio darbininkai vyrai – apie 40 proc.), tai turi įtakos ne tik bendriems gyventojų mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliams. Anot tyrėjų, labai dideli (palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis) gyventojų mirtingumo socioekonominiai skirtumai susiję su dideliais ekonominiais (ypač sveikatos ir socialinės apsaugos biudžetų) praradimais.

Pašalinus mirtingumo skirtumus pagal ekonominio aktyvumo statusą, 2001-2005 m. buvo galima išvengti mažiausiai 35 proc. (apie 1500 ) darbingo amžiaus vyrų mirčių, o pašalinus skirtumus pagal profesijų grupes – 67 proc., arba net apie 3000 darbingo amžiaus vyrų mirčių. Išvengiamų moterų mirčių dalis taip pat nemaža ir siekia nuo 38 proc. skirtumų pagal išsilavinimą iki 57 proc. skirtumų pagal profesijų grupes.

Be to, pašalinus mirtingumo skirtumus pagal profesijų grupes, net apie 70–90 proc. sumažėtų vyrų ir moterų mirčių dėl alkoholio vartojimo, visų išorinių mirties priežasčių (ypač dėl savižudybių ir nužudymų) bei infekcinių ir kvėpavimo sistemos ligų.

Visuomenės sveikata tampa ekonomikos raidos rodikliu

Mokslininkai pabrėžia, kad šiandiena sveikata suprantama ne tik ligų ar negalios nebuvimas, bet visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Tarptautiniuose sveikatos politikos dokumentuose pabrėžiama, kad gera sveikata yra pamatinė kiekvieno piliečio teisė, todėl gyventojų sveikatos situacijos gerinimas turi būti laikomas pagrindiniu socialinės ir ekonominės raidos tikslu. Šiuolaikiniame visuomenių raidos etape sveikatos ir mirtingumo rodikliai, panašiai kaip socialinės
nelygybės ir išsilavinimo plėtros rodikliai, tampa svarbesni nei bendrieji ekonominiai rodikliai (pvz., BVP ar pajamų vidurkis), kurie objektyviai nebeatspindi gyvenimo lygio ar kokybes.

„Visuomenes sveikata ir mirtingumas rodo ne tik tai, kiek ekonominės gerovės visuomenė sukuria, bet ir kiek tolygiai bei kaip teisingai ši gerovė pasiekia eilinį visuomenės narį. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Amartya Sen mirtingumo statistiką laiko svarbiu ekonominės analizės instrumentu, galinčiu teikti operatyvią ir tikslią informaciją apie ekonominės politikos poveikį gyventojams.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad didėjantys sveikatos skirtumai tarp socialinių grupių gali tapti neišvengiama kliūtimi užtikrinant tolesnį sveikatos situacijos gerinimą šalies lygmeniu. Bendri bendrojo vidaus produkto praradimai dėl sveikatos nelygybės Europos Sąjungos šalyse senbuvėse bei Vidurio Europos šalyse 2011 m. siekė 1,4 proc.

Akivaizdu, kad ekonominė nelygybės kaina dar didesnė šalyse, kuriose sveikatos netolygumų rodikliai yra dar didesni – tarp jų ir Lietuvoje bei kaimyninėse Baltijos valstybėse. Gyventojų mirtingumo socioekonominės diferenciacijos problemos svarba pripažįstama net Šiaures šalyse. Dar daugiau, šias šalis galima laikyti sveikatos nelygybės tyrimų pionierėmis. Tačiau tokie tyrimai ypač aktualūs šalims, kuriose vyksta spartūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai“, - teigia V. Stankūnienė ir D. Jasilionis, studijos „Suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominiai mirtingumo skirtumai“ autoriai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (25)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką (18)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (103)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

O. Pikul-Jasaitienė – apie susišaudymu įtariamą ir paieškomą brolį: tikiuosi, kad čia nesusipratimas (20)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Antradienio popietę...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (345)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (55)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Billas Gatesas papasakojo, kaip atrodo jo diena: retas norėtų tokio turtuolio gyvenimo

Billas Gatesas ilgą laiką buvo turtingiausias pasaulio žmogus. Dabar šį titulą jis tai...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (7)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (31)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (6)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...