Daugiausiai abortų darosi 20–24 metų moterys
Bendras abortų skaičius pernai Lietuvoje siekė 11 590, užpernai – 12 790, o 2008 m. – 14 212. Statistika rodo, kad po truputį, bet nuosekliai mažėja savo noru atliekamų abortų skaičius, tačiau daugėja savaiminių persileidimų.
Pavyzdžiui, 2008 m. iš bendro abortų skaičiaus persileidimai sudarė 23,9 proc., o pernai – 26,3 proc. Kita vertus, absoliučiais skaičiais dėl bendro abortų skaičiaus mažėjimo šių nepageidaujamų reiškinių taip pat sumažėjo nuo 3396 iki 3048.
Savo noru pernai moterys nutraukė 6989 nėštumus, 2009 m. - 8024, 2008 m. - 9031. Abortų dėl medicininių priežasčių skaičius iš esmės nekinta – jis svyruoja apie 1 proc. Pavyzdžiui, pernai buvo atlikti 162 tokie abortai, užpernai – 80.
Medikai abortų skaičiaus mažėjimą labiausia sieja su šiuolaikinės kontracepcijos plitimu Lietuvoje. Prieš keletą metų Socialinių tyrimų centro atlikti tyrimai rodė, kad 75,9 proc. lietuvių moterų saugosi lytinių santykių metu, tačiau tam naudoja kiek kitokius būdus nei vakarietės.
Anot tyrėjų, 1995 m. kurį nors apsisaugojimo būdą nuo neplanuoto nėštumo naudojo 46,9 proc. moterų. 2006 m. - jau 75,9 proc. įvairaus amžiaus moterų. Populiariausi apsaugos būdai: hormoninės tabletės (27,2 proc.), prezervatyvai (25,4 proc.), lytinio akto nutraukimas (12,5 proc.), spiralės ir žiedai (9,6 proc.), vaisingų dienų skaičiavimas (10,9 proc.).
Anot sociologės Vaidos Tretjakovos, Lietuvoje du kartus dažniau šiuolaikinę hormoninę kontracepciją renkasi jaunos moterys iki 24 metų, kurios su partneriu gyvena oficialiai nesusituokusios. Kaimo moterys linkusios pasikliauti senaisiais kontracepcijos būdais – vaisingų dienų skaičiavimo bei lytinio akto nutraukimu.
Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama apie 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų, kurie sudaro 38 proc. visų nėštumų. Maždaug 58 proc., arba daugiau nei penktadalis, jų baigiasi abortu. Išsivysčiusiose šalyse neplanuoti nėštumai sudaro maždaug 49 proc., iš jų abortais baigiasi 36 proc. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugiausiai abortų darosi 20–24 metų moterys.
Aborto nepateisina tik 9 proc. lietuvių
DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės„Spinter tyrimai“ prieš metus darytos apklausos duomenimis, 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė apklausa, kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja.
Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Lietuvoje jau keletą metų Bažnyčios atstovai bei jai prijaučiantys politikai kalba apie būtinybę įstatymo, kuris apskritai draustų abortus, išskyrus tuos atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters ar vaisiaus sveikatai ir gyvybei. Tiesa, medicininės indikacijos, kurios leistų daryti abortą, iki šiol nebuvo apibrėžtos.
Taip pat Lietuvoje buvo siūlymas įstatymų įteisinti nuostatą, pagal kurią būsimi medikai turėtų teisę atsisakyti mokytis daryti abortą, tačiau tam pasipriešino Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, teigdami, kad medikas privalo mokėti atlikti šią procedūrą, kadangi jis gali atsidurti situacijoje, kai abortas bus būtinas gelbstint moters gyvybę.
Abortai visiškai uždrausti tik trijose ES valstybėse – Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje. Kai kurios valstybės numačiusios tam tikras išimtis, kada aborto daryti neleidžiama. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių jie teisės aktais praktiškai nekontroliuojami.
