Mat daug užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų ir nesikreipia į gydytoją. Tačiau net ir pagal oficialius duomenis daugiau žmonių serga sifiliu tik Rumunijoje ir Maltoje. Kokius požymius pastebėjus būtina skubiai ieškoti gydytojo pagalbos?

Moterys dažniau serga be simptomų nei vyrai

Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko, sergamumas gonorėja per pastaruosius trejus metus sumažėjo nuo 9,5 iki 7,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sifiliu – nuo 10,3 iki 7,6 atvejo, chlamidioze – nuo 11 iki 8,9 atvejo. Daugiausiai LPL infekcijų užregistruota tarp 20-34 metų jaunų žmonių, daugiau tarp vyrų nei moterų. Vyrai teigė, kad užsikrėsti galėjo nuo atsitiktinio ir nepažįstamo asmens, moterys – nuo pastovaus partnerio. LPI užsikrėtę vyrai prisipažino per pastaruosius 12 mėnesių turėjo 2-3 lytines partneres, moterys – vieną. Iki 5 proc. pacientų nurodė turėję lytinių santykių su prostitucija užsiimančiais asmenimis, dažniausiai taip sakė vyrai. Didžioji dalis susirgusiųjų nenaudoja prezervatyvų ar tai daro labai retai.

Kiekvienais metais išaiškinama LPI tarp moksleivių: pernai buvo išaiškinta 10 – sifilio, 13 – gonorėjos, 3 chlamidiozės susirgimo atvejai. Taip pat nėščiųjų patikros metu buvo išaiškinti 24 sifilio ir 7 ŽIV atvejai.

„Nors sergamumas pagrindinėmis LPI mažėja, vis dėlto pagal sifilio paplitimą šiuo metu mus Europoje lenkia tik Rumunija ir Malta. 2010 m. sifilio rodikliai Lietuvoje ES vidurkį viršijo net du kartus. Jei patyrinėtume apskritis, Vilniuje sergamumas aukštesnis nei kitur. Tai galbūt lemia faktas, kad Vilniuje susibūrę daugiau rizikingai besielgiančių žmonių. Kita vertus, įtakos turi ir tai, kad galbūt čia labiau prieinamos medicininės paslaugos, geresnė diagnostika“, - svarstė S. Čaplinskas.

Jo teigimų, labai patikimos sergamumo statistikos nėra. Pavyzdžiui, pas mus registruota daugiau sifilio atvejų nei gonorėjos, o tai prieštarauja gamtos dėsniams. Pastarosios turėtų būti net kelis kartus daugiau nei sifilio. Visiškai nėra aiškus ir pasiskirstymas tarp lyčių. Pavyzdžiui, vyrams gonorėja pasireiškia aiškiais simptomais, todėl dažniau nustatoma, o moterys dažnai serga besimptome forma. Tas pats tinka ir chlamidiozei. Moterys nežino sergančios, tačiau vėliau ši liga neigiamai paveikia jų vaisingumą.

Beje, iš LPI Europoje labiausiai paplitusi chlamidioze, kurios, preliminariais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2011 metais nustatyta 346 911 atvejų. Toliau seka gonorėja (39 179). Įdomu, kad 60 proc. chamidinių infekcinių atvejų diagnozuota Švedijoje. Manoma, kad tai susiję su labai aktyvia diagnostika. Lietuvoje pernai užregistruota 219 naujų susirgimų gonorėja ir 265 susirgimai chlamidioze.

Taip pat daugėja ŽIV atvejų, kai užsikrečiama per homoseksualius ir heteroseksualius santykius, tuo tarpu per narkotikus mažėja, nors šis užsikrėtimo būdas vis dar vyrauja. Tai pat daugėja nežinomo užsikrėtimo atvejų. Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 2060 ŽIV turinčių asmenų. Beveik 82 proc. iš jų – jauni vyrai, dažniausiai narkotikų vartotojai. Lietuvoje yra gimę du ŽIV infekuoti kūdikiai. Abiem atvejais mamoms infekcija buvo nustatyta jau po gimdymo.

Beje, net 100 kartų už ŽIV didesnė rizika per lytinius santykius užsikrėsti hepatitu C arba B. „Tai, ką mes dabar žinome, yra tik ledkalnio viršūnė. Manoma, kad pasaulyje hepatitu gali būti užsikrėtęs kas 12-tas žmogus. Lietuvoje pernai diagnozuoti 24 ūminio ir 9 lėtinio hepatito B atvejai. Nors nuo 1998 m. nuo hepatito B skiepijami vaikai, dėl madingų tendencijų pas mus nuo 2002 m. liko nepaskiepyti 5700 vaikų. Norint įsivaizduoti, kaip paprasta juo užsikrėsti pateiksiu pavyzdį. Jei 1 ml užsikrėtusios beždžionėlės kraujo įlašintume į baseiną, kuriame auksą iškovojo Rūta Meilutytė, o tuomet 1 ml to vandens suvirkštume sveikai beždžionėlei, ji užsikrėstų“, - teigė S. Čaplinskas.

Merginos panacėja laiko greitąją kontracepciją

Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, yra visiškai normalu, kad LPI vyrauja tarp jaunimo, nes tai seksualiai aktyvių žmonių grupė. Jos manymu, ši problema tik gilės, jei nebus normalios lytinio švietimo programos, kurioje būtų daugiau kalbama apie sveikatą, o ne apie vestuvių papročius, bei jaunimui palankių paslaugų.

„Atlikome apklausą, kurios metu jaunimo buvo klausiama, kaip jie vertina dabartines reprodukcinės sveikatos paslaugas. Moksleiviai nori jiems skirtų kabinetų, kad jie galėtų saugiau naudotis gydytojų konsultacijomis ir užtrukti pas gydytoją ne 10 min., kaip yra dabar, o ilgiau. Studentai labiausiai nori kontracepcijos, kad ji būtų prieinamesnė – t. y. pigesnė ar visai nemokama. Bendravimą su medikais jie vertina neblogai, bet norėtų daugiau laiko konsultacijai, konfidencialumo ir draugiškumo.

Vienu metu mes užsiėmėme informacijos kleidimu – atsakinėjome į klausimus internetu. Mane nustebino, kad jaunimas nenori eiti pas gydytoją, jie siunčia savo lytinių organų nuotraukas, rodo, kad yra bėrimas, ir prašo nesiųsti pas gydytoją, o pakonsultuoti internetu. Beje, jei jaunuolis norėtų pasitikrinti visas LPI, jie turėtų sumokėti daugiau nei 200 litų. Jau nekalbu apie gydymą. Iš kur moksleivis gali gauti tiek pinigų?“ - svarstė pranešėja.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojas Algirdas Šumila pridėjo, kad jo studentų atlikta vyresnių klasių moksleivių apklausa parodė, kad trečdalis jų jau turi lytinių santykių, kuriuos pradeda maždaug nuo 16 metų. Merginos teigė, kad apsisaugojimui jos renkasi kontraceptines tabletes, o ne prezervatyvus, kurie galėtų apsaugoti nuo LPI. Jos labiausiai bijo pastoti, o apie ŽIV bei kitas LPI net nesusimąsto. Tuo tarpu niekaip nepasireiškianti chlamidinė infekcija, jeigu ji negydoma metų metus, gali komplikuotis sąnarių susirgimais, akių ligomis, nevaisingumu.

Pasak Lietuvos medicinos studentų asociacijos Nacionalinės reprodukcinės sveikatos ir AIDS komiteto koordinatorės Aistės Mikalauskaitės, jauni žmonės dažnai įsitikinę, kad jei mylėjosi vieną kartą gyvenime, LPI jiems negresia. Net 42 proc. merginų mano, kad vienkartinė kontracepcija – geriausias apsisaugojimo būdas ir nuo nėštumo, ir nuo LPI, maždaug tiek pat merginų, pirmą kartą eidamos į pasimatymą, kuris gali baigtis intymiais santykiais, labiau rūpinasi kūno higiena nei apsisaugojimo priemonėmis.

„Mes išanalizavome dabartinę lytiškumo programą. Mūsų manymu, ji neatitinka dabartinių jaunimo poreikių. Mes pateikėme rezoliuciją, kad reikėtų atlikti nacionalinį tyrimą, kaip šią programą vertina patys vaikai ir ko jiems iš tiesų reikia, kokie jų poreikiai. Pastebime tendenciją, kad atėjus mūsų amžiaus studentams į mokyklą, mokiniai bendrauja daug atviriau, labiau pasitiki žmonėmis, turinčiais panašų kultūrinį kontekstą. Tokio žmogaus klausti jiems daug lengviau nei 50 metų mokytojo. Deja, patekti į mokyklas mums, medicinos studentams, labai sudėtinga, kadangi iš mūsų prašo ir pedagoginio išsilavinimo“, - teigė A. Mikalauskaitė.

Moteris hepatitu užsikrėtė odontologo kabinete

Pasak bendrovės „Endemik diagnostika“ vadovės Eglės Marciuškienės, jaunimas tirtųsi dėl LPI. Bėda ta, kad nepilnamečiams negalima paimti kraujo be tėvų sutikimo. „Kartais mums elektroniniu paštu rašo net 11-12 metų vaikai, kurie teigia įtariantys, pavyzdžiui, ŽIV, ir klausia, ar galėtų anonimiškai išsitirti. Mes jų negalime priimti“, - teigė pranešėja.

Pasak jos, daugiausiai LPI užsikrečiama vasarą, o tiriamasi rudenį ir žiemą. Medikė patarė tikrai nedelsti, jei praėjus dviem savaitėms po lytinių santykių atsiranda kažkokie nauji simptomai, pavyzdžiui, niežulys, diskomfortas, genitalijų žaizdos. Beje, daugelis LPI nustatoma pagal šlapimo tyrimą. Pasaulyje plinta ir savarankiškas medžiagos paėmimo būdas – moteris gali pati surinkti išskyras iš gimdos ir pristatyti jas į laboratoriją.

Kokie tyrimai rekomenduojami heteroseksualiems vyrams? E. Marciuškienė pataria išsitirti dėl gonorėjos, chlamidijų, sifilio ir ŽIV. Homoseksualiems vyrams taip pat reikėtų pasirūpinti ir hepatito B virusu. Moterims dažniausiai gresia chlamidijos, gonorėja, sifilis, ŽIV.

Ypač grėsmingas hepatitas C. Mes žinome oficialią statistiką, o kiek užsikrėtusių, nežinome. Hepatitą turi apie 50 proc. narkomanų, bet juo galima užsikrėsti visur buityje – per lytinius santykius, pas kosmetologą, veriantis auskarus, darantis tatuiruotę, pas odontologą, bendrai naudojantis higienos priemonėmis.

„Kiekvienam tatuiruotam jaunuoliui siūlau pasidaryti tyrimą dėl hepatito ir pasitaiko atvejų, kai jis randamas. Mat du trečdaliai hepatito atvejų yra besimptomiai, jie gali pasireikšti tik gripu. Pavyzdžiui, buvo pacientė, kuriai buvo nustatytas hepatitas. Ji prisiminė, kad prieš pusmetį lankėsi pas odontologą, o po to persirgo lengvu gripu, ir tiek. Tai ir buvo hepatito pradžia. Taip pat atsitiktinai, ištyrę vieno jaunuolio kraują, radome padidintus kepenų fermentus. Kai buvo atliktas hepatito tyrimas, paaiškėjo, kad jis serga ūmia forma. Kai pradėjome ieškoti ligos šaltinio, paaiškėjo, kad taip pat ūmiu hepatitu serga jo tėvas. Laimė, jiems abiem buvo laiku pradėtas gydymas ir jie pasveiks“, - sakė pranešėja.

Nuo hepatitu B pasveiksta 90 proc. pacientų, nuo hepatito C – vos 50 proc. Didžiausia bėda, kad liga nustatoma per vėlai, po keliolikos metų, kai jau pasireiškia kepenų cirozė. Tuomet išgelbėti gali tik kepenų transplantacija. Lietuvoje per metus atliekama apie 13-15 tokių operacijų, o laukiančiųjų transplantacijos - 50. Tuo tarpu apsisaugoti nuo ligos galima ankstyva ligos diagnostika – kraujo tyrimu. Deja, jis mokamas.

Hepatitu vis dar yra tikimybė užsikrėsti per kraujo perpylimą. Mat kol kraują bus galima duoti už pinigus, tol šia paslauga naudosis rizikos grupių atstovai. Lietuvoje tarp kraujo donoro hepatitų atvejų skaičiai yra pakankamai išaugę. „Estijoje tik nemokama donorystė yra jau seniai, ir nors ŽIV paplitimas šioje šalyje 20 kartų didesnis nei Lietuvoje, pas mus ŽIV tarp donorų diagnozuojamas vienam iš 5 tūkst., o Estijoje – vienam iš 20 tūkst. Be to, ši liga turi langą, kai jos dar nerodo tyrimai“, - teigė S. Čaplinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (459)