Greta šių skaičių nelabai dera šie - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes. Būtent tai jau keliskart skatino parlamentarus priimti vienokias ar kitokias šią pelningą rinką ribojančias priemones – pavyzdžiui, drausti papildų reklamą. Tiesa, kol kas nesėkmingai.

Ką apie tai mano gamintojai, politikai, pacientų atstovai ir medikai – išsamiame DELFI tekste.

Projektą sukritikavo Seimo Teisės departamentas

Maisto papildų reklamos klausimas buvo iškeltas šios kadencijos Seime. Parlamentarai – partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Darius Kaminskas - dar praėjusių metų vasario pabaigoje užregistravo Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlyta uždrausti nereceptinių vaistų, maisto papildų bei homeopatinių preparatų reklamą.

Kaip skelbta šio projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje kasmet parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę mūsų šalis priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Sveikatos specialistai teigia, kad šiam skaičiui įtakos turi tai, kad dažnai Lietuvos gyventojai nesistengia kuo daugiau sužinoti apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos vartoti. Šiuo metu dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų ar maisto papildų, neklausdamas nei kaip juos vartoti, nei ar jie reikalingi, nes vaistų ir maisto papildų reklama netiesiogiai skatina jų įsigyti ir vartoti“, - aiškino projekto teikėjai.

Politikų teigimu, pastaruoju metu tapo įprasta, kad vaistus galima rinktis tarsi saldainius ar makaronus, kurie yra labiau reklamuojami.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes. Pavyzdžiui, "šis produktas pasižymi priešuždegiminėmis ir antivirusinėmis savybėmis", "tinka sergantiems artritu", "palengvina peršalimo simptomus", "vartoti esant kraujospūdžio sutrikimams". Ekspertai pastebi, jog patys gamintojai dažnai netiria savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties", - pažymi projekto autoriai.

Šiuo metu projekto svarstymas yra sustabdytas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui kovo pradžioje pateikus išvadą, kad jame siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatomas beveik absoliutus vaistinių bei homeopatinių preparatų ir maisto papildų reklamos draudimas, prieštarauja Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui.

Maisto papildais ketino „išgydyti“ žylančius plaukus

Kaip DELFI sakė projekto iniciatorius R. Žemaitaitis, kompleksinis siūlymas dėl maisto papildų reklamavimo draudimo vėl bus teikiamas Seimo rudens sesijoje, rugsėjo ar spalio mėnesį, prieš tai paprašius detalaus Teisės departamento išaiškinimo.

„Maisto papildų vartojimo skatinimas kelia didelį susirūpinimą toksikologams – kiekvieną dieną fiksuojami trys-keturi tokie apsinuodijimai, tokia yra statistika. Antras dalykas, maisto papildai šiandien parduodami be šeimos gydytojo konsultacijos, dėl ko sunerimę medikai, nes jie pacientams išrašo vaistus, o šie, nuėję į vaistinę, prisiperka dar įvairių nereikalingų priedų. Trečia, žmonės kalba, jog išleidžia labai daug pinigų vaistams, tačiau palyginus valstybės teikiamą kompensacijos už vaistus dalį ir priemokas, aiškėja, kad išlaidos papildams ir kitiems priedams, kurie nėra skiriami šeimos gydytojo, sudaro apie 60 proc. žmonių vaistų „krepšelio““, - aiškino parlamentaras.

Kalbėdamas apie papildų poveikį, jis pateikė vieno mediko papasakotą atvejį, kai šio 85 metų motina prisipirko maisto papildų, kurie turėjo sustabdyti plaukų žilimą, nors ji žila jau maždaug 40 metų.

„Atlikau ir šeimos draugų vaistų krepšelio tyrimą. Ten - papildai plaukų, nagų, odos būklės gerinimui, alaus mielės, kai kurie kiti preparatai. Dažno iš jų galiojimo laikas seniai pasibaigęs, o preparatų panaudota vos trečdalis tūrio“, - stebėjosi R. Žemaitaitis.

Pasak jo, permokėdami už vaistus bei plačiai reklamuojamus maisto papildus, žmonės kaltina valstybę, kad ši nesiima priemonių reguliuoti kainoms. „Tačiau iš tiesų Lietuvoje, kurioje praktiškai neveikia sveikatos švietimo sistema, padedanti išaiškinti, kokią naudą gali duoti vienas ar kitas preparatas, vaistas ar maisto papildas, sukama prie amerikietiškosios vaistų kultūros, kai žmogus rytą pradeda 4-5 maisto papildų piliulėmis, tikėdamasis, jog bus sveikesnis. Iš tiesų bet koks papildas, kaip ir vaistas, turi būti skiriamas tik su gydytojo receptu“, - tvirtino parrlamentaras.

Siūlys riboti ir vaistų reklamą

Kitas projekto autorius, medikas D. Kaminskas, DELFI aiškino, kad siūlymu uždrausti papildų reklamą siekiama užkirsti kelią žmonių apgaudinėjimui. „Esu gydytojas, ir negaliu žiūrėti, kaip žmogus, ieškodamas priemonių gydymuisi, negauna efektyvaus rezultato. Labai daug žmonių vartoja papildus, kurie gydomojo efekto neturi. Tai daugiau placebo efektas, o papildai dažniausiai brangūs, ir žmonės, vietoje to, kad gydytųsi, išleidžia daug pinigų, bet rezultato nesulaukia. Kiek papildai efektyvūs, nėra įrodyta. O gydymas nėra juokas, nes sveikata – žmogaus brangiausias turtas“, - kalbėjo pirmąją kadenciją Seime dirbantis parlamentaras.

Pasak jo, maisto papildai neturi vaistinės reikšmės, tačiau jų reklamose neretai kalbama apie vienokį ar kitokį poveikį, taip sukuriant iliuziją, esą vartodamas papildus, žmogus pasveiks. „Yra vaistiniai papildai, bet jų yra normali kontrolė. Tais atvejais galima patikrinti sudėtį, medžiagų koncentraciją. O daugumos maisto papildų niekas netikrina, nes jie pakenkti gal nepakenks, nenunuodys, bet naudos taip pat neatneš“, - pabrėžė D. Kaminskas.

Jo teigimu, prie sustabdyto projekto dėl papildų reklamos draudimo turėtų būti sugrįžta. „Jeigu bus nuspręsta, kad reklamos drausti negalima, galbūt galėtų atsirasti įpareigojimas joje nurodyti, kad siūlomas preparatas yra maisto papildas, o ne vaistas“, - svarstė parlamentaras.

Tuo metu D. Kaminsko kolega LVŽS frakcijoje, sveikatos mokyklos kūrėjas Dainius Kepenis DELFI tvirtino, kad turėtų būti draudžiama ne tik maisto papildų, bet ir vaistų reklama.

„Šiandien, kai kalbama apie papildus, minimas kažkoks „stebuklingas“ jų poveikis. Žmonės dažnai juos tapatina su vaistiniais preparatais, todėl reikėtų atskirti jų poveikį. Be to, mes esame ta pasaulio valstybė, kuri daugiausia reklamuoja vaistus. Mes vaistų ir taip suvalgome tris kartus daugiau negu reikia. Tikrai ateis laikais, kai teiksime siūlymą drausti vaistų reklamą“, - pabrėžė D. Kepenis.

Taisyklės jau griežtintos

Šiuo metu Lietuvoje parduodamų papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. Toks sprendimas buvo priimtas dar 2008 metais, Seimui uždraudus vaistinių savybių neturinčius papildus vadinti medicinos produktais, taip pat įtvirtinus reikalavimus prekiauti jais nepažeidžiant šiems produktams nustatytų prekybos ir reklamos taisyklių.

Tuo metu taip pat buvo įtvirtinta nuostata, kad reklamuojant produktus, kurie turi veikliųjų medžiagų, bet nėra vaistai, negalima teigti, kad tai yra vaistinis preparatas, arba nurodyti, kad medicinos paskirties produktas turi gydomąjį poveikį, nurodyti ligas ar konkrečias ligų istorijas, skelbti, kad juos vartoti pataria mokslininkai ar sveikatos priežiūros specialistai. Maisto produktus uždrausta lyginti su vaistais bei teigti, kad juos vartojant pagerės sveikata.

DELFI vaistininkų pateiktais duomenimis, 2016 m. maisto papildų ir vitaminų pardavimai vaistinėse sudarė nuo 8 iki 12 proc. nuo visų vaistinėse parduodamų prekių.

Pacientų atstovas: net maistui keliami didesni saugos reikalavimai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys Šarūnas Narbutas pabrėžia, kad maisto papildai negydo, dėl jų greičiau nepasveikstama. Visame pasaulyje maisto papildų vartojimas nuolat didėja, nesvarbu, kad jų nauda neįrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Lietuva – ne išimtis ir, pašnekovo teigimu, vargu ar tendencija greitu metu keisis.

- Jūs, nors ir skeptiškai vertinate maisto papildus bei vitaminus, juos vartojate. Ar tai darote savo nuožiūra, ar suderinęs su gydytojais, atlikęs tyrimus?

- Jau dešimt metų kasdien vartoju vaistus nuo leukemijos. Nuolat patiriu nepageidaujamą reakciją į vaistą – raumenų mėšlungį. Nesu išskirtinis – raumenų mėšlungiu skundžiasi beveik visi šiuos vaistus vartojantys. Mano atveju jį sukelia kalio ir magnio trūkumas. Todėl kas dvi savaites sugeriu maisto papildų kursą: kalį, magnį ir tuomet darau dviejų savaičių pertrauką. Jei pajaučiu, kad raumenis pradeda traukti anksčiau, vėl pradedu gerti kalį ir magnį. Mano atvejis akivaizdus: dėl vaisto veikimo iš mano organizmo greit pasišalina kalis, magnis, todėl jį ir reikia nuolat papildyti. Tą sako tiek mane gydanti hematologė, tą daro lėtine mieloleukemija sergantys pacientai visame pasaulyje. Įdomi detalė – atradau, kad sutraukus raumenį puikiai padeda aštrus maistas, kad ir čili pipiras – raumuo atsipalaiduoja per kelias sekundes. Tačiau taip pašalinu tik pasekmes, o priežastį šalinu palaikydamas pakankama kalio ir magnio kiekį organizme.

Neįpratau gerti visų įmanomų maisto papildų, nes paprasčiausiai nepastebiu ženklų, kad mano organizmui trūktų kitų mikroelementų ar vitaminų. Kadangi nesu pasiekęs remisijos, reguliariai lankausi pas hematologus, jie atlieka kraujo ir kepenų fermentų tyrimus, visi rodmenys normos ribose. Neuždirbu tiek, kad galėčiau mėtyti pinigus papildams, kurie kainuoja tiek pat, kiek maistas.

- Ar pastebite, kad kiti pacientai didelę dalį pinigų išleidžia papildams ir vitaminams? Kokie šių žmonių argumentai?

- Dauguma onkologinių pacientų, POLA bendruomenės narių naudoja didelį kiekį maisto papildų: įvairius vitaminų kompleksus, kalcio papildus, žuvų taukus. Po to prasideda žolelės, grybai, nuovirai. O tada jau neaiškios kilmės stebuklai: nagai, ragai, kanapės, egzotinės žuvys ir pan. Dažnai net nežinodami, ar jų organizmui kažkokių vitaminų, mineralų iš tikro trūksta, pacientai tiesiog pradeda naudoti tai, ką pasiūlo artimieji, draugai, o ypač, jei kažką pasiūlo gydytojai, net jei jie ir užsiima kokio nors maisto papildo rinkodara.

Natūralu, kad kai žmogus sužino, kad serga onkologine liga, jam sveikata staiga tampa pačiu didžiausiu prioritetu. Ir tuomet pradedame pirkti kuo kokybiškesnį maistą, norime gerti visus įmanomus vaistus ir vartoti maisto papildus. Ir tikrai ne dėl to, kad gydytojai taip rekomenduoja, bet todėl, kad bandome sau padėti taip, kaip manome, esant geriausia. Pamirštame, kad kas per daug, tas nesveika. POLA reguliariai rengia įvarius pacientams skirtus mokymus, kuriuose pasikviesdami žymiausius Lietuvos profesorius, mokslininkus iš užsienio, aiškiname, kaip atskirti pelus nuo grūdų, t.y. sakome, kad būtina vadovautis mokslu pagrįstais įrodymais, vartoti tuos produktus, kurių nauda patvirtinta moksliniais tyrimais, o ne rinkodarine informacija. Ir vis dėlto nemanau, kad tendencija keisis. Visame pasaulyje maisto papildų vartojimas nuolat didėja, nesvarbu, kad jų nauda neįrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Nes žmonės savo pinigus leidžia taip, kaip nori. Vieni perka alkoholį, kiti nuo lentynų šluoja maisto papildus. Nors sveikatos neprideda nei vieni, nei kiti.

- Ar šioje temoje yra vien juoda ir vien balta? Papildų efektyvumas yra labai diskutuotinas ir abejotinas, tačiau ar tai taikoma visiems šios grupės preparatams?

- Maisto papildai negydo. Nuo maisto papildų greičiau nepasveikstama. Tą būtina aiškiai pasakyti, be jokių dviprasmybių. Tą sako Europos Komisija, tą turi sakyti ir bet kuris gydytojas. Tiesa paprasta, maisto papildų efektyvumas jokiais klinikiniais tyrimais nėra įrodytais. Jei būtų įrodytas – jie vadintųsi vaistais. Pasakysiu dar paprasčiau. Švieži vaisiai ir daržovės Jums padės daug labiau nei maisto papildai. Ir kainuos mažiau.

Vis dėlto, esama išimčių. Balandžio mėnesį į Lietuvą pakvietėme Kembridžo profesorių (DELFI straipsnį skaitykite čia), kuris kartu sudėjo keturis įprastus ingredientus: žaliąją arbatą, ciberžolę, granatus ir brokolius ir klinikiniais tyrimais įrodė, kad jie padeda pristabdyti prostatos vėžį. Tačiau ne vieni, o tik juos vartojant šalia įprastų gydymo būdų. Ir vėlgi, šis maisto papildas galėtų būti registruojamas kaip vaistas, tačiau todėl, kad naudojant natūralias priemones (brokolius, ciberžoles) neįmanoma užtikrinti, kad jų koncentracija bus vienoda, jie neatitiks vaistams keliamų aukštesnių gamybos reikalavimų.

Mano vartojami vaistai nuolat tuština organizmo kalio ir magnio atsargas, todėl jas ir papildau maisto papildais. Tą patį dar sportininkai – prakaituojant pasišalina daug mikroelementų, elektrolitų. Žiemą lietuviams pradeda trūksti vitamino D, tuomet ir vitamino D papildas gali padėti. Tačiau, mano supratimu, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai aišku, kokio mikroelemento ar vitamino trūksta. Manote, kad trūksta vitamino D? Pirma pasidarykite tyrimą. Jei manote, kad jų trūksta pirma išeikite į lauką, pavaikščiokite saulėje, o ne pulkite gerti maisto papildų ar bėgti į soliariumus. Vaikščiojimas saulėje ir sveikiau, ir pigiau. Ir vėl, per didelis kiekis saulės mums šiaurėje gyvenantiems lietuviams didina odos vėžio – melanomos riziką. Todėl svarbiausia dar kartą prisiminti: kas per daug, tas nesveika.

Visi žinome, kad vaistų perdozuoti nereikia. Net ir maisto nevalgome tiek, kad pasidarytų bloga. Todėl ir su maisto papildų kiekiais reikia elgtis atsargiai. Jei vartosime daugiau vitaminų, nei organizmas gali įsisavinti, pajusime vaistams būdingą šalutinį poveikį: silpnumą, pykinimą, dažnesnį šlapinimąsi, jautrumą šviesai, raumenų skausmus, niežulį, apetito praradimą ir t.t. Kai kurie elementai iš organizmo pasišalina labai lėtai. Pavyzdžiui, geležies perteklius kaupiasi kepenyse ir gali toksiškai veikti mūsų organizmą metų metus.

- Kuo skiriasi papildų ir vaistų rinkų reguliavimas? Ar matote racionalumo ribojant papildų reklamą?

- Bet kuriam verslininkui tai atrodo geras verslo planas. Keisčiausia, kad maisto papildų kontrolės ne tik Lietuvoje, bet ir ES niekas nevykdo. Jei į rinką nori pradėti tiekti maisto papildą, pakanka tik pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri net nedalyvauja sveikatos sistemoje, ir parodyti etiketę. Jokių kokybės tyrimų niekas neatlieka. Net maistui keliami aukštesni saugumo ir kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad net ir aš galiu paimti gabalą baltos kreidos, ją susmulkinti, supakuoti į kapsules, uždėti etiketę, kad tai yra kalcio maisto papildas, ir ją pardavinėti už tiek, kiek mano kaimynas pirks. Arba palikęs užrašą ant lentos, galiu atsikąsti tos pačios kreidos ir efektas bus tas pats.

POLA pritaria maistų papildų reklamos ribojimams. Kalbama, kad lietuviai maisto papildams išleidžia 300 milijonų eurų kasmet. Tai net daugiau nei valstybė skiria vaistų kompensavimui. Maistų papildų vartojimas nuolat didėja, didelę įtaką tam daro reklama. Vaistinės negali reklamuoti kompensuojamų vaistų, gali reklamuoti tik nereceptinius. O didžiausią kiekį reklamos sudaro maisto papildai. Žmonėms būtina žinoti, kad vaistų kainas, nesvarbu jie receptiniai ar nereceptiniai, kompensuojami, ar ne, reguliuoja valstybė. Ir ta vaisto kaina, pridėjus PVM, nuo gamintojo kainos skiriasi iki 50 procentų. Tuo tarpu maisto papildų kainų niekas neprižiūri. Jų antkainiai siekia šimtus procentų. O žmonės ateidami į vaistinę, matydami, kaip gražiai maisto papildai sudėlioti šalia vaistų ir kaip profesionaliai vaistininkai pasakoja, kokius maisto papildus vartoti, dažnai net nesuabejoja jų nauda ir efektyvumu. Nors nerasite nė vieno teisinio dokumento, kuriame būtų parašyta, kad maisto papildas turi gydomųjų savybių. Tokia ir yra reklamos galia.

Gali būti rimtų pasekmių

Panašios pozicijos laikosi ir medikų bendruomenė. Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Simona Stankevičiūtė DELFI pabrėžė, kad pirmiausia labai svarbu suprasti, kas yra maisto papildai.

„Įprastas apibrėžimas sako, kad tai yra įprastam racionui papildyti skirti maisto produktai, kurie yra koncentruoti vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.​ Paprastai tai yra vitaminai ir mineralinės medžiagos. Taigi jei žmogus maitinasi pilnavertiškai, neserga liga, dėl kurios galibūti sutrikęs tam tikrų medžiagų pasisavinimas iš valgomo maisto, nevartoja vaistų, dėl kurių gali sutrikti vitaminų ir mineralinių medžiagų pasisavinimas, jam papildomų medžiagų neturėtų prireikti. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad retam pavyksta matintis labai pilnavertiškai, mes gyvename šalyje, kurioje mažai saulės. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D kiekis daugelio lietuvių kraujyje yra per mažas, netgi vasaros metu“, - aiškino ji.

Šiuo metu pacientai yra linkę vartoti maisto papildų. Be to, vyresnio amžiaus pacientai neretai supainioja vaistą ir maisto papildą - abiejų medžiagų pakuotės itin panašios, jais prekiaujama vaistinėje.

„Lietuvoje nėra tiesioginės vaistų reklamos pacientui, tačiau papildus reklamuoti galima, todėl pacientai, paklausę reklamos ir patikėję papildų galia, juos renkasi. Atliktų klinikinių tyrimų analizė parodė, kad nuolatinis multivitaminų vartojimas nesumažino rizikos sirgti širdies ligomis, piktybinėmis ligomis; vitaminų, skirtų nervų sistemai vartojimas nesumažino rizikos prastėti pažintinėms funkcijoms. Todėl įrodymais pagrįstos rekomendacijos nuolat papildomai vartoti maisto papildų nėra. Jų reikia tam tikroms, specifiškoms pacientų grupėms (pavyzdžiui, sergant inkstų nepakankamumu ar osteoporoze)“, - sakė S. Stankevičiūtė.

Pašnekovė sutiko, kad gydytojas tam tikrais įprastais atvejais tikrai gali ir be išsamių tyrimų rekomenduoti papildomai vartoti tam tikrų medžiagų. Pavyzdžiui, daug sportuojančiam ir gausiai prakaituojančiam pacientui pasiūlyti papildomai vartoti magnio, kalio, ar vitamino B. Kai kuriais atvejais gydytojas gali iš bendro kraujo tyrimo įvertinti, ar žmogui nėra su tam tikrų elementų stoka susijusio negalavimo, kartais, bet ne visais atvejais, nėra būtina tikrai atskiro elemento kiekio organizme.

„Pavyzdžiui, įrodyta, jog besilaukiančiai ar ketinančiai pastoti moteriai reikia papildomai vartoti folio rūgšties, kad būtų užtikrintas vaisiaus nervų sistemos brendimas, ir šį maisto papildą ketinanti pastoti moteris gali pasirinkti vartoti pati ir tai netgi yra primygtinai rekomenduojama. Bet ir tokiu atveju vertinga pasitarti su specialistu (vaistininku ar gydytoju) dėl dozės.

Tačiau labai dažnai pacientai patys pasirenka, nepasitarę su gydytoju, papildomai "pasistiprinti". Tokiu atveju jie neįvertina rizikos, kad papildas gali sąveikauti su vartojamu vaistu, ir dėl to gali išsivystyti reikšmingų komplikacijų ar vartojamų vaistų poveikis gali labai pakisti“, - pasakojo jaunųjų gydytojų atstovė.

Ji pateikė ir pavyzdį - štai, širdies ligomis sergantys pacientai vaistinėje pamatę papildų dėžutę su širdelėmis linkėdami sau gero gali imti juos vartoti. Tačiau papildo sudėtyje gali būti kalio ar kitų medžiagų, kurios sąveikaus su paciento vartojamais vaistais. Ligoniui gali išsivystyti hiperkalemija, o tai jau rimta komplikacija. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau.

„Kitas svarbus aspektas yra tai, kad pacientus labai vargina didelis tablečių vartojimas. Jei jie patys (ar šeimos nariai, vėlgi, linkėdami gero), dar papildomai skatina pacientą gerti papildus, ligonis vis tiek visas kapsules, tabletes ir miltelius skaičiuoja į vieną - vaistų - sąskaitą. Ir kartais ligoniai pasirenka nevartoti paskirtų vaistų, o geria papildus. Tokie atvejai labai pavojingi, nes ligonis negauna suderinto gydymo ir jo liga gali progresuoti“, - kalbėjo pašnekovė.

S. Stankevičiūtė pripažino, kad būtina maisto papildus rinktis atsakingiau. Svarbiausia yra pacientų edukacija apie tai, kad:

(1) sveikatą reikia saugoti sveiku gyvenimo būdu, jokie maisto papildai nepadės, jei žmogus rūko, vartoja alkoholį, nesportuoja.

(2) papildus reikia rinktis atsakingai, tik išsamiai pasikalbėjus apie juos su savo gydytoju bei vaistininku, įvertinus, ar jų vartojimas nedarys įtakos vartojamų vaistų veiksmingumui​.

(3) gydytojai taip pat galėtų gauti daugiau edukacijos apie papildus, tačiau ne iš komercinių įstaigų, kurios tai daro reklamos tikslais, o iš mokslininkų, kurie tyrinėja šią sritį.

Gamintojai: kritika yra nepagrįsta

Maisto papildų gamintojų poziciją išsakė asociacijos direktorė Neringa Bulakienė.

- Parlamentarams nerimą kelia maisto papildų reklamos tendencijos. Pasak jų, maisto papildų gamintojai ir platintojai visais įmanomais būdais bando vartotojams įpiršti maisto papildus kaip panacėją nuo visų sveikatos negalavimų, o objektyvūs jų sudėties tyrimai atskleidžia kardinaliai priešingą situaciją. Dėl to inicijuotos Reklamos įstatymo pataisos, pagal kurias turėtų būti uždrausta papildų reklama. Sutiksite, kad maisto papildų įmonės išties daug reklamuojasi. Ką pakeistų reklamos draudimai?

- Gerbiamiems parlamentarams maisto papildų reklamos tendencijos nerimo kelti neturėtų, nes maisto, tame tarpe ir maisto papildų, reklama yra teikiama pagal kompetentingos europinės institucijos - Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pritarimą teiginiams, kurie pagrįsti moksliniais tyrimais. EFSA pritarus, teiginius patvirtinta Europos Komisija. Atitinkamai, maisto papildų gamintojai reklamą teikia ES teisės imtyje.

Nesutinkame, jog maisto papildų įmonių aktyvumas reklamuojantis yra išskirtinis. Reklama - geriausias būdas atkreipti dėmesį į gerąsias prekės savybes. Reklama tai yra viešumas, socialinė funkcija, galimybė paraginti žmogų rūpintis sveikata ir teisė žinoti.

Teiginys, kad papildai brukami kaip panacėja mums kelia nuostabą. Juk Lietuva pagal maisto papildų vartojimą gerokai atsilieka nuo ES vidurkio ir tų šalių, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė - Skandinavijos, JAV, Vakarų Europos, Japonijos. Duomenų, kad Lietuvoje maisto papildai reklamuojami intensyviau, nei kitose Europos šalyse, neturime. Reklamos paskirtis ir yra skatinti atsakingą vartojimą - rinktis kokybiškus produktus.

Maisto papildų objektyvūs sudėties tyrimai kardinaliai priešingos situacijos atskleisti tiesiog negali, tai galėtų būti pavieniai atvejai, mažareikšmiai pažeidimai, kurie nesudaro daugumos ir nekelia grėsmės saugai. Kitu atveju mes turėtume daug klausimų maisto papildų rinką kontroliuojančiai institucijai.

Apie įrodymus. Daugelio maisto papildų naudojimas ar maisto raciono koregavimas akivaizdžiai įrodo, kad visavertė mityba lemia ne tik gyvenimo trukmę, bet ir jo kokybę. Teigdami, kad maisto papildų vartojimas gali pagerinti visuomenės sveikatą ir netgi padėti sutaupyti pinigų, tiek valstybės, tiek kiekvieno gyventojo pjūviu, išleidžiamų gydymui, mes remiamės faktais ir konkrečių tyrimų rezultatais.

Draudimai ar ribojimai reklamai paprastai keliami dėl įtakos sveikatą žalojančių įpročių formavimui (pvz., rūkalams, alkoholiui), bet ne sveikatą tausojantiems produktams. Be to, beveik kiekvienas neproporcingas ribojimas didina šešėlinės veiklos perspektyvas bei suteikia pranašumą nesąžiningą konkurenciją pripažįstantiems rinkos žaidėjams. Atkreipiame dėmesį, jog įvertinus visumą veiksnių Lietuvoje, abejojame tokio didžiulio ažiotažo draudimo klausimams pagrįstumu bei perspektyvomis. Atitinkamai, draudimų įvedimo galimybę vertintume tik hipotetiškai, kadangi tokiam reguliavimui nematome perspektyvos nei teisiniu, nei ekonominiu aspektu. Atkreipiame dėmesį, jog teisės į informaciją ribojimas - Konstitucinės teisės pažeidimas.

- Kaip vertinate tokius duomenis: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes?

- Lietuvoje maisto papildus pateikti į rinką galima tik tuomet, kai jie yra notifikuoti. Pastarosios procedūros metu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ekspertuoja tiek maisto papildų pakuotės, tiek etiketes ženklinimą. Informacija, esanti etiketėje ir ant pakuotės turi atitikti teisės aktų reikalavimus - tik tokiu atveju maisto papildai gali būti teisėtai platinami rinkoje. Priežastis, kodėl yra aptinkami neatitikimai, geriausia būtų aiškintis analizuojant kiekvieną atvejį atskirai. Tai pat reikia įsivertinti, jog fiksuojami ir mažareikšmiai pažeidimai, neturintys įtakos produkto saugai. Kita vertus, tam tikrus neatitikimus sąlygoja ir pačios VMVT darbinės nuomonės pasikeitimas - kas buvo teisinga ir teisėta anksčiau, reikalauja korekcijų dabartyje. Svarbu pažymėti ir tai, jog teisinės aplinkos dinamiškumas ir apimtis - iššūkis savalaikiškai įsisavinti ir taikyti visas naujoves bei reikalavimus.

Maisto papildų gamintojų asociacija, vienijanti aštuoniolika narių, tampriai bendradarbiauja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, aktyviai veikia remiantis savireguliacijos principu, prisideda vykdant rinkos dalyvių stebėseną.

- DELFI kalbinti medikai ne kartą pabrėžė, kad žmonės neturėtų patys, be mediko konsultacijos, be specialių tyrimų, kurie nurodytų tam tikrą elementų stygių, pirktis ir vartoti papildus. Kokią jūs matote papildų vietą bendrame sveikatinimo kontekste?

- Bendras pastebėjimas, jog trūksta informacijos tiek vartotojams, tiek specialistams apie maisto papildų vartojima bei jų naudą sveikatai. Neturime ir vartojimo gairių, kurios labai palengvintų racionaliai vartoti maisto papildus. Specialius tyrimus atlikti tikslinga, kai yra galimybės ištirti, tačiau galimybių ištirti visko neturime: arba neturime technikos, arba tai labai brangu. Pavyzdžiui, Lietuvoje Omega-3 laboratorinis tyrimas neatliekamas, nes nėra atitinkamų techninių bei finansinių pajėgumų.

Tuo tarpu specialistai, remdamiesi apklausomis ir mitybos tyrimais konstatuoja, jog mityba nevisavertė, maistinių medžiagų su maistu gauname nepakankamai.

Tyrimai ES bei JAV pateikia akivaizdžią sveikatinimo ekonominę naudą pagrindžiančius skaičius. P. Patrickas Coppensas – Belgijos maisto teisės ekspertų asociacijos vadovas, organizacijos „Food Supplements Europe“ direktorius remiantis atliktais tyrimais ir pateiktais duomenimis teigia, jog jei visi vyresni nei 55 metų amžiaus gyventojai kasdien vartotų rekomenduojamą 1000 mg polinesočiųjų rūgščių Omega 3 normą, tikimybė susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų iškart sumažėtų 5 proc.

Vien tokiu būdu Europos Sąjunga per artimiausius 5 metus sutaupytų 64,5 milijonus eurų šių žmonių gydymui ir priežiūrai. Lietuvos kontekste - tai itin aktualu, nes nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirčių pirmaujame Europoje.Kitame pusrutulyje - JAV atliktas tyrimas irgi rodo, kad maisto papildų vartojimas gali ženkliai sumažinti vartotojų išlaidas vaistams - vien per 2013-2020 m. periodą dėl maisto papildų vartojimo JAV gyventojų išlaidos vaistams sumažėtų 50.000.000.000 dolerių.

- Kaip manote, kodėl šiuo metu tiek dėmesio, gana neigiamo, susilaukė maisto papildų rinka? Ar visa kritika, jūsų manymu, yra pelnyta ir ar reikia drausti reklamą ar įvesti kitokių ribojimų?

- Kritika turi būti pagrįsta ir pasverta. Absoliutinama kritina nepelnyta - kritikuojama, kad kritikuoti. Tuo tarpu informacijos, kada, kaip, kaip dažnai maisto papildus vartoti trūksta, todėl ir remiamasi kraštutiniais atvejais, kurie yra eskaluojami.

Vartojant atsakingai, paisant specialistų rekomendacijų galima pasiekti naudos tiek asmeniniu pjūviu, tiek bendroje sveikatinimo politikoje. Atliktų tyrimų skaičiai kalba patys už save, o pagal rekomendacijas vartojami produktai pakenkti negali.

Maisto papildų gamintojų asociacija siekia didinti visuomenės poreikį rūpintis sveikata, puoselėti sveikatinimo tradicijas Lietuvoje ir prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, propaguoti maisto produktų, skirtų mitybai papildyti ir praturtinti įvairiomis fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, kurių žmogus negauna su maistu arba gauna nepakankamą kiekį, vartojimą bei formuoti tinkamus tokių produktų vartojimo įpročius.

Maisto papildo vartojimas, laikantis rekomendacijų sveikatai padeda ir ją palaiko. Tai patvirtina ir mokslininkų nuomonė, kurią atstovauja Europos maisto saugos tarnyba. Netinkama ir nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka ar didelis jo krūvis, nuolatinis stresas, nekokybiškas miegas daro įtaką organizmui ir jo funkcijoms.

Be to, šiuolaikinis maisto technologinis apdorojimas, prailgėjęs tinkamumo laikas turi įtakos maistinių medžiagų kiekiui maisto produktuose. Antai, Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas, kurį atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, konstatuoja, jog didžiosios dalies tiek suaugusių, tiek pagyvenusių Lietuvos gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Atitinkamai, pasikonsultavus su specialistu, laikantis rekomendacijų, tokių gyventojų mityba turėtų būti papildyta vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (364)