Paaiškėjo, jog onkolines ligas sukelia ir iš pirmo žvilgsnio nekalta kasdieninė veikla – sėdėjimas, skelbia time.com.
Tyrimo, kurį skelbia leidinys „Journal of the National Cancer Institute“, išvadose mokslininkai skelbia, jog žmonės, per dieną ant kėdės praleidžiantys daug valandų, net 66 proc. labiau rizikuoja susirgti vėžiu nei tie, kurių gyvenimo būdas nėra toks sėslus.
Tai dar viena priežastis įsiklausyti į specialistų raginimą daugiau judėti. Peržvelgę 43 tyrimus, kurių metu savanorių buvo klausiama apie jų kasdieninę veiklą ir vėžio paplitimą, mokslininkai išsiaiškino, jog sėdėjimo ir vėžio ryšys gana stiprus, nepriklausomai nuo to, kiek aktyviai dalyviai gyvena. Kitaip tariant, net ir žmonės, skiriantys laiko fizinei veiklai, tačiau daug valandų praleidžiantys prie televizoriaus, labiau rizikuoja susirgti vėžiu nei tie, kurie pasyviai veiklai skiria mažiau laiko.
Sėdėjimas susijęs su 24 proc. didesne gautinės žarnos, 32 proc. didesne gimdos ir 21 proc. didesne plaučių vėžio rizika. Detaliau išnagrinėję sėdimos veiklos rūšis, specialistai pastebėjo, jog televizoriaus žiūrėjimas gaubtinės žarnos vėžio riziką padidina iki 54 proc., o gimdos vėžio riziką – net iki 66 proc. Kiekvienos dvi sėdint praleistos valandos gaubtinės žarnos vėžio riziką padidina 8 proc. Kalbant apie gimdos vėžį, šis skaičius siekia 10 proc. Mokslininkams nepavyko nustatyti sėdėjimo ir kitų rūšių vėžio rizikos ryšio.
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos mokslų daktaras Grahamas Colditzas pabrėžia fizinio aktyvumo ir sėdimo gyvenimo būdo skirtumą. Nepakanka būti aktyviam – svarbu ir kuo mažiau sėdėti. Tačiau dažniausiai specialistai šio skirtumo neakcentuoja – esą žmonėms paprasčiausiai rekomenduojama daugiau judėti, tačiau jie neperspėjami kuo mažiau sėdėti.
Skirtumas labai svarbus. Naujausias tyrimas atskleidė, jog sėdėjimas turi ir savų, nuo kitų rizikos veiksnių nepriklausomų pavojų žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, ne per seniausiai paaiškėjo, jog žmonės, kurie po pietų eina pasivaikščioti, turi žemesnį cukraus kiekį kraujyje nei tie, kurie po valgio to nedaro.
Manoma, jog bent iš dalies neigiamas sėdėjimo poveikis (ypač kalbant apie gimdos vėžį, kuris tiesiogiai susijęs su nutukimu ir antsvoriu) susijęs su papildomais kilogramais. Antsvoris gali inicijuoti vėžį sukeliančius procesus, pavyzdžiui, uždegimą, ir paskatinti konkrečių hormonų, atsakingų už auglių susidarymą, gamybą. Papildomi kilogramai sumažina organizme vitamino D kiekį – taip padidėja gaubtinės žarnos vėžio rizika.
Tyrimo autoriai pažymi, jog didžiausią grėsmę susirgti konkrečia vėžio forma turi tie, kurie daug valandų praleidžia žiūrėdami televizorių – būtent priešais televizorių sėdintys asmenys geria daugiau saldžių gaiviųjų gėrimų ir valgo daugiau nesveiko beverčio maisto, o tai ne tik skatina antsvorį, bet ir vėžį, kurį provokuoja galimai tokiame maiste esančios onkologines ligas sukeliančios medžiagos.
Pastebimai sutrumpinti sėdėjimui per dieną skiriamą laiką – nemenkas iššūkis, turint omenyje, jog dauguma biurų darbuotojų visą darbo dieną priversti praleisti prie kompiuterio. G. Colditzas sako, jog visada galima rasti būdų, kaip mažiau sėdėti – tiek namuose, tiek biure. Tereikia pabandyti kas porą valandų daryti pertraukėles, greitu žingsniu prasieti biuro koridoriais (kelionės į tualetą, anot specialisto, nesiskaito). Dar vienas būdas – pietus valgyti ne prie darbo stalo, o eiti pasivaikščioti ir užkasti kitur. Baisiausia, prie ko gali įprasti žmogus – sėdėti visur ir visada: sėdėjimas mašinoje ar viešajame transporte vykstant į darbą, sėdėjimas darbe priešais kompiuterį, pietūs prie darbo stalo ir galiausiai kelionė namo (vėlgi sėdint), kur laukia pasyvus poilsis prie televizoriaus.
