Kyla placentos valgymo banga: pernelyg vertinga, kad būtų galima išmesti?

Dar neseniai moterims net minčių nekildavo, kad po gimdymo su savimi galima pasiimti ir placentą, tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad ji pernelyg vertinga, kad būtų galima paprasčiausiai išmesti.

Placentos valgymo entuziastai dėl jos eina iš proto

Neseniai užsienio žiniasklaidoje jaunas tėvas pasigyrė, kad valgė savo žmonos placentą. Iš jos vyras, pats rašantis apie maistą ir keliones, plakė kokteilius bei gamino „Tako“ padažą.

„Kai ruošiau ją pasidėjęs ant pjaustymo lentelės, ji atrodė daug patraukliau, nei įvairūs plaučkepeniai, kuriuos man yra tekę gaminti. Ji tiesiog kėlė apetitą. Mėsa buvo sodri, priminė jautieną“, - pasakojo vyras.

Nickas Barnesas prisipažino užsimanęs paragauti placentos, kai jie su žmona pradėjo planuoti vaiką. Vyras save laiko smalsiu mėsėdžiu, kuris nenorėjo praleisti tokios retos progos. Tačiau net ir jis sudvejojo, kai pamatė ką tik iš organizmo pašalintą placentą. Galiausiai vyras neparsinešė namo visos placentos, o tik „kelis sultingiausius gabalėlius“.

Kokteilį su placenta vyriškis aprašo taip: „Pradžioje jautėsi išskirtinis bananų skonis, pereinantis į metalinį kraujo poskonį. Jautėsi ir mineralinis žemės skonis, tad bendras skonis buvo visiškai toks pat, kaip kvapas gimdykloje.“ Tačiau jam labiau patiko su česnakais ir paprikomis troškinta placenta, kurią jis sutrynė ir pagamino „Tako“ padažą.

N. Barnesas papasakojo skaitęs istorijų apie moteris, kurias užplūdo emocijos, kai jos užvalgė savo placentos. Vyriškis prisipažino, kad jo nuotaika po kulinarinio eksperimento nepasikeitė.

Patiekalų receptai su placenta nėra nauja idėja. Prieš keletą metų nuskambėjo 28 metų amerikietės Jenifer Mayer istorija. Jos hobis – placentos ruošimas maistui. Ji tikina, kad gaminant ir valgant patiekalus su placenta, ją apima pakylėta nuotaika ir užtvindo jėgų antplūdis.Moteris įsitikinusi, kad placentos valgymas naudingas tiek motinai, tiek jos žindomam kūdikiui, ir netgi bando iš šios veiklos užsidirbti pragyvenimui. Tiesa, išbandyti jos siūlomus patiekalus ryžtasi ne daug moterų. Daug populiaresnės – piliulės, pagamintos iš sudžiovintos ir sumaltos placentos.

Kyla nauja placentofagijos banga

Taip pat JAV televizijos serialo „Reklamos vilkai“ žvaigždė January Jones yra prisipažinusi, kad po gimdymo vartojo placentos tabletes norėdama išvengti pogimdyminės depresijos ir atstatyti jėgas. Mat manoma, kad placenta gali šiais atvejais labai padėti, kadangi joje esą gausu svarbių maistinių medžiagų ir hormonų, kurie mažina stresą, sustiprina motinos ir vaiko ryšį bei pagerina pieno gamybą. Tuo tarpu kremai su placenta garsėja kaip lyginantys raukšles ir stabdantys senėjimo procesus.

Kita vertus, mokslininkai, nors pripažįsta, kad placenta iš tiesų turi daug svarbių mineralų ir vitaminų, teigia, kad rimtų mokslinių įrodymų, jog placentos valgymas gali būti naudingas sveikatai, nėra. Yra žinoma, kad gyvūnai po gimdymo savo placentą suvalgo, tačiau nėra visai aišku, kodėl. Daroma prielaida, kad taip jie elgiasi, kad papildytų organizmą maistingomis medžiagomis, kurių jiems tuo metu trūksta. Tuo tarpu šiuolaikinės moterys esą tai padaryti gali kitais būdais. Vis dėlto mokslininkai vėl ir vėl grįžta prieš šios temos ir bando tirti placentos poveikį žmogaus organizmui.

Tarp sertifikuotų placentos specialisčių – ir lietuvė

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė Margarita Benosenko, sertifikuota dula ir placentos specialistė, teigia, kad gimdymo metu moteris praranda daugybę medžiagų, todėl gamta yra pasirūpinusi taip, jog tos medžiagos yra mūsų laikinajame organe – placentoje. Visi žinduoliai žemėje, išskyrus jūros gyvūnus ir kupranugarius, instinktyviai suvartoja savo placentą iškart po gimdymo. Tuo tarpu civilizacija žmoniją atitolino nuo šio ritualo, apskritai pradangino pagarbą placentai. Yra žinoma, kad žmogaus placentoje yra kamieninių ląstelių ir augimo faktorių, geležies, vitaminų B6 ir B12, vitamino E, įvairių hormonų ir daugybės kitų medžiagų.

„Tyrimai rodo, kad placentos vartojimas sumažina pogimdyvinės depresijos riziką, moterys greičiau sugyja bei yra energingesnės lyginant su moterimis, kurios placentos nevartojo. Pogimdyvinio kraujavimo atveju placentoje esanti natūrali ir savo struktūra mums artima geležis labai greitai atstato kraują. Mano praktikoje patys medikai yra stebėjęsi, kaip greitai po pogimdyvinio kraujavimo moteris atsigavo vien placentos dėka“, - portalui tavovaikas.lt teigė moteris.

Ji pati, svarstydama, ką daryti su placenta po gimdymo, rinkosi tarp Lotoso gimimo arba placentos kapsulių. Jai buvo svarbu, kad kūdikis gautų maksimalią naudą. „Pasvėrusi visus „už“ ir „prieš“ vis tik nusprendžiau pasirinkti dalinį Lotoso gimdymą, kai virkštelė nukerpama tik praėjus bent 3 valandoms po placentos užgimimo, nes tai turi labai svarbią psichologinę įtaką tolesnei vaikelio raidai. Taip pat nutariau suvartoti placentą kapsulių pavidalu, kad vaikelis visas medžiagas gautų per mano pieną. Nukirpus virkštelę, penkias dienas gėriau placentos „smūčius", lietuviškai vadinamus kokteiliais. Taip pat pasidariau tinktūros ligos atvejams ir iš likusios placentos pasigaminau kapsules. Mano savijauta po gimdymo mane pribloškė. Buvau kupina jėgų, neturėjau jokių didelių nuotaikų kaitų, tikrasis pienas atsirado po maždaug 45 valandų, o gimda po gimdymo sugijo maždaug po 3 savaičių. Kai tuo tarpu po pirmojo gimdymo visa tai įvyko dvigubai ilgiau, atsigauti po jo man prireikė bene dviejų mėnesių gulėjimo lovoje“, - pasakojo moteris tavovaikas.lt.

Kaip moterys elgiasi Lietuvoje

Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovės dr. Kornelijos Mačiulienės, atvejai, kai moterys po gimdymo prašo atiduoti placentą, nėra išskirtiniai, nors ir nelabai dažni – iš šimto moterų tokių būna daugiausiai dvi.

„Yra trys moterų grupės. Vienos sako, kad nori placentą užkasti savo kieme ir ten pasodinti medelį vaikui. Kita grupė tiesiog pasiima placentą ir nieko neaiškina, o mes ir neklausiame. Kartą buvo toks kuriozinis atvejis. Gimdė jauna šeima ir po gimdymo pasiėmė placentą. Buvo vasara, karšta. Matyt grįžę jie kažkur pasidėjo placentą ir pamiršo, o ji pradėjo skleisti baisų kvapą. Atvažiavusi vaiko močiutė surado ją, surinko, atvežė ir padėjo man su visu maišu: esą ką aš čia sugalvojau vaikams įkišti placentą. Kvapas tikrai buvo baisus. Pagaliau trečia grupė šeimų neleidžia atjungti virkštelės ir vaikas su placenta būna tol, kol nukrenta virkštelė. Taip daroma Indijoje – tai vadinamasis Lotoso gimdymas, tačiau man teko matyti, kaip pribuvėjos placentą paruošia – ją išplauna, apibarsto specialiais milteliais iš žolių ir įdeda į medvilninį maišelį. Taip placenta kvėpuoja, o pati virkštelė dėl karšto klimato labai greitai nukrenta. Lietuvoje moterys neleidžia placentos apiplauti ir sutvarkyti“, - pasakojo pašnekovė.

Akušerė ginekologė priminė, kad placenta prisitvirtina prie gimdos sienelės, bet neįauga į ją. Tai organas, skirtas vaisiaus mitybai iš motinos kraujo. Tačiau įvertinti jos maistingumą sudėtinga. Kadangi placenta atlieka ir apsauginio barjero funkciją, joje nusėda dalis toksinių medžiagų. Pasaulyje iš placentos daromi kremai, bet jų gamybai placentos kruopščiai atrenkamos ir tikrinamos. Beje, šiam tikslui naudojamos trečiųjų šalių moterų placentos, o europiečių placentos praktiškai nenaudojamos, kadangi Europoje vyksta per mažai gimdymų, kad apsimokėtų jas rinkti.

„Bent jau man neteko girdėti sakant moterį, kad ji ketina placentą valgyti ar valgė. Kai lankiausi Indijoje, klausiau, ar valgoma placenta ten. Mane patikino, kad tokios tradicijos nėra. Beje, vyrams per gimdymą labiausiai užsifiksuoja placentos vaizdas, jis sukelia daugiausiai nemalonių potyrių“, - teigė K. Mačiulienė.

Ar valgyti placentą – tas pats, kaip valgyti savo ranką ar koją?

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė šiuo klausimu itin griežta: baisesnio dalyko nėra girdėjusi.

„Suprantu, jei placenta sudeginama arba užkasama ir toje pasodinamas medelis. Taip iš tiesų pagerbiamas organas, kuris padėjo išaugti kūdikiui. Tačiau valgymas man visiškai nepriimtinas. O kad tai paplitę Amerikoje – Amerika apskritai nėra pavyzdys mums nei maisto, nei gydymo srityje. Pagaliau žmonės prisigalvoja visko – net gyvūnų lytinius organus džiovina, mala į miltelius, po to valgo, tikėdamiesi taip pasididinti potenciją. Yra visokių dalykų, bet šiuo atveju reikėtų kalbėti apie tai, kas yra maistas. Jeigu žmogus mano, kad jis suvalgys kurią nors savo kūno dalį ir sulauks kažkokio stebuklingo efekto, reikia prisiminti, kad viską užaugina tas pats mūsų kūnas, kuris gali būti sveikas ir be tokių dalykų. Kas būtų, jei nuspręstume suvalgyti savo ranką ar koją, ar atsipjautume savo lašinių? Prieš lygiuodamiesi į gyvūnus, kurie suvalgo placentą, turėtume prisiminti, kad jie valgo ir išmatas“, - svarstė pašnekovė.

Lietuvoje valgytojų nėra, bet populiarėja placentos laidojimas

Lietuvos dulų asociacijos valdybos narės Vilmos Kraelskaitės manymu, Lietuvoje dar nelabai žinomos placentos panaudojimo galimybės – tiek kalbant apie valgymą ar kokteilių plakimą, tiek apie kapsulių vartojimą. Todėl natūralu, kad tokia informacija dar sukelia šoką. Tuo tarpu užsienyje ši tradicija gyvuoja jau keliolika metų ir net pradedami daryti tyrimai, kaip jaučiasi moterys, išbandžiusios tokias terapijas. Esami rezultatai iš tiesų stebina.

„Vis dėlto jau ir Lietuvoje placenta įgauna tam tikrą simbolinę prasmę. Juk gimdymas – tai įvykis, kuris labai svarbus moteriai, jis tarsi atkuria ryšį su praėjusiomis kartomis, su moteriška giminės linija. Pasak etnologų, lietuviai nuo seno placentas laidodavo – dažniausiai po namo kerčia ar sode po medeliu. Šis paprotys po truputį vėl atgyja. Paprastai placenta laidojama ne bet kur – pasirenkama savo, tėvų ar senelių žemė. Taip sutvirtinamas ryšys tiek su savo giminės istorija, tiek su šia žeme. Tai simboliškas veiksmas, tačiau simboliai mūsų gyvenimui suteikia daugiau prasmės ir grožio. Taigi placentos išsaugojimą ir laidojimą galima paversti nuostabia švente, pagerbiančia motinystę ir kūniškumą. Pagaliau ir vaikui tai suteikia sąsajos su ta vieta, džiaugsmo ir pasididžiavimo, tas pasodintas medis ar tiesiog žemės lopinėlis yra jam ypatingas“, - svarstė pašnekovė.

Apie tai, kad Lietuvoje kas nors valgytų placentą, V. Kraelskaitė teigė negirdėjusi, tačiau gali būti ir taip, kad garsiai apie tokius dalykus nekalbama. Tuo tarpu Anglijoje netgi yra sertifikuotos placentos specialistės, kurių veikla atitinka galiojančias higienos normas ir kitus reikalavimus. Jos dirba oficialiai, yra apmokytos, kaip teisingai paruošti placentą, kaip saugiai paversti ją kapsulėmis.

„Placentos laidojimas daugiau susijęs su dvasiniais dalykais, o jos vartojimas kaip maisto papildo – su pragmatiniais argumentais, tačiau jei tai gali pasitarnauti mamos ir vaiko sveikatai, manau, kad jis taip pat priimtinas. Aišku, placentos vartojimui reikia ir motyvacijos, reikia argumentuotos informacijos, kad tai naudinga. Jos dar labai mažai, tačiau mokslininkai tikrai tuo domisi ir, manau, tik laiko klausimas, kada šie neginčijami argumentai, surašyti juodu ant balto, atsiras. Kalbant apie vartojimo būdą, man taip pat atrodo mieliau gerti kapsulę nei plakti kokteilį iš žalios placentos. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju, tai nėra kanibalizmas. Placenta – pridėtinis organas, tai nėra svetima kito žmogaus dalis“, - įsitikinusi pašnekovė.