Vien pernai vaistams kompensuoti skirta 235 milijonai eurų. Sausį prezidentė, pasikvietusi paskirtą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, pareiškė, kad kompensuojamųjų vaistų sistemos reforma – pasitikėjimo testas jam. Ministras mėgina įrodyti, kad testą išlaikys – SAM parengė Vaistų politikos gaires, numatė riboti brangių vaistų, turinčių pigesnių analogų patekimą į Kompensuojamųjų vaistų kainyną, pažadėjo, kad sieks nustatyti vienodą 5 proc. lengvatinį PVM tarifą receptiniams vaistams, o nereceptinių prieinamumą didinti – jais ketinama leisti prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse.
Užsienyje brangiai kainuoja tik naujai išrasti patentuoti inovatyvūs vaistai. Jų gamintojai kaip grąžą už investicijas gauna išimtines teises rinkoje. Pasibaigus patentinės apsaugos terminui, į rinką ateina konkurentai – generiniai vaistai. Šių veiklioji medžiaga analogiška, o poveikis ir saugumas prilygsta originalui. Paprastai generikai yra 40 proc. pigesni už originalą. Tačiau Lietuvoje to nėra.
Valstybės kontrolė pernai tikrino ir nustatė, kad į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašytų generinių vaistų kainos nesikeičia metų metus.
Pernai kompensuojamųjų vaistų rinką tikrinusi Konkurencijos taryba savo ruožtu išsiaiškino, kad sukurta ydinga vaistų kompensavimo sistema, o kompensuojamųjų generinių vaistų tiekėjams nereikia tarpusavyje konkuruoti. Generinis vaistas į Kainyną gali patekti, tik jei jis yra perpus pigesnis už patentinę apsaugą praradusį vaistą. Jei generinis vaistas pigesnis už originalą „tik“ 49 proc., konkurentas į Lietuvos kompensuojamųjų vaistų rinką neįleidžiamas.
Negana to, Konkurencijos tarybos ekspertai pernai išsiaiškino skandalingą faktą: per SAM vyko draudžiami rinkos dalyvių mainai jautria informacija. Konkurencijos taryba pareikalavo šią situaciją nedelsiant šalinti, tačiau SAM Farmacijos departamentas atliko savo tyrimą ir jo rezultatus pateikė tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai. Farmacijos departamentas teigė, kad kalbos apie brangius vaistus Lietuvoje – mitas.
Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikina priešingai nei jo dabartiniai pavaldiniai pernai liepą.
SAM valdininkų buvo paprašyta pateikti duomenis, kurie patvirtintų dabartinio jų viršininko A. Verygos teiginius. SAM Farmacijos departamentas sutiko atskleisti, kad kai kurių dažniausiai Lietuvoje vartojamų vaistų kainos net 53 procentais didesnės nei referencinėse šalyse.
Primenama, kad vyriausybė yra patvirtinusi 8 referencines šalis, su kuriomis lyginamos vaistų kainos: Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Įdomu tai, kad ir pernai, ir dabar SAM valdininkai naudojosi tais pačiais konfidencialiais „Euripid“ bazės duomenimis.
Prezidentės raginamas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pateikė vyriausybei strategiją kaip atpiginti generinius vaistus – kompensuojamųjų sąraše vaistai ne daugiau nei 10 procentų brangesni, nei minėtose 8 referencinėse valstybėse.
SAM suskaičiavo, kad taip Privalomojo sveikatos draudimo fondas per metus sutaupys apie 10 mln. eurų. Ši žinia kelia vilčių sunkiomis ir retomis ligomis sergantiems pacientams. Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų rezerve įrašyta 12 inovatyvių vaistų, kuriuos būtų galima pradėti kompensuoti, jei atsirastų lėšų.
„Atstovaudami onkloginiams pacientams mes iš tikrųjų labai gerai matome, kad dalis pacientų, kuriems gyvybiškai reikalingas gydymas, jo negauna. Jie gydymo negauna todėl, kad valstybė permoka už generinius vaistus“, – teigė Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Tačiau tai tik pradžia, vaistų rinką reikia reformuoti iš esmės, juolab, kad, pasak Konkurencijos tarybos, Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau ignoruoja rinkos tyrimo išvadas. Atsižvelgta tik į reikalavimą panaikinti komerciškai jautrios informacijos mainus tarp konkurentų.
„Visa kita kol kas išlieka – tiek skaičiavimas kompensuojamos kainos nuo deklaruojamos kainos, kuri, mūsų nuomone, yra butaforinė kaina, tiek ydingas referavimas į kitas valstybes. Šiuo metu mes referuojame į Europoje bene brangiausias valstybes, posovietines valstybes, nepaisant to, kad mūsų pragyvenimo lygis yra panašus, bet generinių vaistų kainos tenai yra bene aukščiausios Europoje. Taip pat nėra panaikinti įėjimo į rinką barjerai, kol kas nėra pažengta į priekį su pacientų informavimu“, – dėstė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Tuo metu Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos ekspertai sutartinai rekomenduoja sveikatos apsaugos politikos strategams neišradinėti dviračio, o sekti geraisiais pavyzdžiais.
Nuo 2000 m. Švedija pradėjo įgyvendinti projektą „Wise List“. Įgyvendinant jį pasiekta, kad generiniai vaistai būtų pirmo pasirinkimo vaistai skiriant gydymą. Tai leido sumažinti gydymo išlaidas valstybei ir pacientams. Švedijoje vaistų kainos koreguojamos vos ne kas mėnesį, o rinka – konkurencinga.
