Kaip DELFI sakė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, pagal ekspertų rekomendacijas, kurios parengiamos po sudėtingų skaičiavimų, kasmet rengiama nauja vakcina nuo gripo. Pagal jos sudėtį ir galima spręsti, kokių gripo atmainų laukiama.
Susirgimų skaičius bei gripo sukeliamos infekcijos sunkumas skiriasi kiekvienais metais ir priklauso nuo konkrečiais metais siaučiančio viruso tipo. Gripo virusas skirstomas į A, B bei C tipus. Teigiama, kad greičiausiai plinta ir rimčiausias komplikacijas sukelia A tipo viruso atmainos. B tipo virusas laikomas ne tokiu „piktu“, jis nesukelia pandemijų, o jo sukeltos epidemijos būna gerokai silpnesnės už tas, kurias sukelia A tipo virusas. C tipo gripo viruso sukelti simptomai labai lengvi, jis nesukelia mirtinų komplikacijų.
„Šiemet ir toliau cirkuliuos pandeminis gripo virusas H1N1, sukėlęs didžiulę sergamumo bangą 2009 m.,taip pat dar vienas A grupės virusas H3N2, kuris sukinėjasi tarp mūsų nuo 2011 m. Naujas mums bus B grupės virusas. Tiesa, jis jau yra cirkuliavęs, bet gerokai anksčiau. Pernai mūsų šalyje buvo gana tolygiai pasiskirstę du pirmieji virusai. Jie jau registruojami ir šiemet. Kita vertus, Europoje yra šalių, kuriose dažniau registruojamas naujasis B tipo virusas. Pavyzdžiui, Skandinavijoje jis sudaro pusę visų registruotų atvejų. Tuo tarpu Prancūzijoje registruojamas tik pandeminis H1N1, o Australijoje – po trečdalį visų trijų minėtų virusų. Taigi situacija labai marga. Vis dėlto galima sakyti, kad Europoje labiau dominuoja pandeminis gripas, kuris jau keletą metų tapęs sezoniniu“, - pasakojo specialistės.
Visi trys virusai yra pavadinti pagal tas vietoves, kuriose buvo išskirti pirmą kartą. Pandeminis gripas gavęs Kalifornijos, antrasis A tipo virusas vadinamas Viktorija, naujasis B tipo virusas – Masačusetsu.
„Teoriškai pagal ligos eigą, komplikacijas, mirties atvejus sudėtingiausias yra A tipo virusas. Tačiau pernai metų sergamumas parodė, kad daugelyje Europos šalių buvo nemažai žmonių, segančių B padermės virusu, ir buvo registruojami mirties atvejai nuo jo. Taigi teorija nuo gyvenimo gali skirtis. Vis dėlto mes kalbame apie virusą. Tiesa, didesnes epidemijas sukelia A tipo virusas, tačiau pasverti epidemijos dydį gana sudėtinga, kadangi abiem atvejais būna labai sunkių ligos formų ir mirties atvejų“, - teigė pašnekovė.
Paklausta, kodėl taip ilgai savo pozicijų neužleidžia pandeminis gripo virusas, D. Razmuvienė aiškino, kad tai yra normalus procesas. Tai buvo visiškai naujas virusas, mutavęs iš keturių gyvūnų virusų. Nors pandemijos metu sergamumas juo buvo didžiulis, iki šiol yra žmonių, kurie juo nesirgo, neturėjo su juo sąlyčio, pagaliau jam praūžus gimė nauji kūdikiai.
„Praeina ne vieneri metai, kol žmonės nuo vyravusio viruso įgauna apsaugą ir šis tampa mažiau matomas. Tuomet jo vietą užima kiti virusai. Paskaičiuoti, kiek žmonių prasirgę vienu ar kitu virusu, labai sudėtinga, kadangi vieni serga su aiškiais simptomais, kiti lengva ar besimptome forma. Be to, žmonėms senstant imuninė sistema sugeba pagaminti vis mažiau antikūnų prieš bet kokį sukėlėją, taip pat ir prieš gripo virusą. Taip pat atskirą rizikos grupę sudaro vaikai, kadangi jų imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi, todėl jų organizmas neturi imuninės atminties, neatsimena, kad jau susidūrė su vienu ar kitu virusu“, - teigė specialistė.
Paprastai intensyvus gripo sezonas mūsų šalyje tęsiasi apie 6 savaites. Nuo lapkričio ar gruodžio, o kartais – tik sausio mėnesio 2 savaites sergamumo gripu kreivė kyla aukštyn, porą savaičių tęsiasi pikas, o tuomet dar porą savaičių sergamumas mažėja.
