Mažiausiai 25 proc. lesbiečių homoseksualumas yra nulemtas genetikos. Tai nustatė 2011 metais Jungtinėje Karalystėje atliktas dvynių tyrimas. Jis parodė, kad identiškos seserys dvynės, kurių DNR sutampa 100 proc., dažniau abi tampa lesbietėmis, negu neidentiškos dvynės, kurių DNR sutampa tik 50 proc.
Turint galvoje, kad dvynės auga veikiamos vienodų aplinkos faktorių, tai rodo, jog lemiamą vaidmenį atlieka genetika. Nors mokslininkai turi teoriją, kaip vyrų homoseksualumas iš vienos kartos persiduoda į kitą, iki šiol niekas nesugebėjo paaiškinti, kaip paveldimi genai, lemiantys moterų homoseksualumą.
Moters seksualinei orientacijai taip pat iš dalies turi įtakos vyrų lytinio hormono androgeno kiekis, kol ji dar vystosi gimdoje. Padidėjęs šio hormono kiekis siejasi su didesniu neatitikimu savo lyties elgesio normoms vaikystėje (mergaitė gali būti vadinama padauža ir pan.), o vėliau – seksualine orientacija į tos pačios lyties asmenis. Tačiau kiek šis hormonas turi įtakos, nuomonės skiriasi.
Nemažai painiavos tyrinėjant moterų homoseksualumo priežastis kelia pats moterų seksualumo slidumas.
Kitaip negu vyrai, kuriuos paprastai traukia tik moterys arba kiti vyrai ir kurių seksualinė orientacija nekinta nuo paauglystės, moterys turi daugiau „erotinio plastiškumo“. Jų seksualinį potraukį gali iškreipti kultūrinės įtakos, pakoreguoti teigiami arba neigiami potyriai bei suintensyvinti meilės jausmai ar prieraišumas.
Toks seksualumo takumas gali būti susijęs su tuo faktu, kad moteris seksualiai jaudina tiek vyrų, tiek moterų vaizdai (tuo tarpu vyrus paprastai jaudina tik kurios nors vienos lyties atstovai).
