Nors tai yra akivaizdu iš fizinės išvaizdos ir seksualinių charakteristikų, tarp abiejų lyčių atstovų egzistuoja daugybė kur kas subtilesnių skirtumų, rašo dailymail.co.uk.
Neseniai vienas tyrimas parodė, kad skirtumai tarp „laidelių“ vyrų ir moterų smegenyse gali paaiškinti, kodėl moterys geriau atlieka daug užduočių vienu metu.
Tačiau vyrai geriau susitelkia ties viena sudėtinga užduotimi.
Tačiau kokios kitos fiziologinės charakteristikos skiria vyrus ir moteris? Ir kokią įtaką tai turi jų sveikatai?
Moterims būdingos didesnės galimybės įvertinti subtilius tonus ir šešėlius, nes jų akys turi daugiau „spalvų regos“ genų negu vyrai, aiškina oftalmologijos profesorius iš Sautamptono universiteto Andrew Lotery.
Šie genai padeda mums atpažinti skirtingas spalvas, įvertinti šešėlius, tonus ir ryškumą.
Mažesnis šių genų kiekis tai pat lemia, kad vyrams egzistuoja didesnė „aklumo spalvoms“ rizika. Jeigu moterims vieno geno trūksta arba jis pažeidžiamas, ji turi atsarginių genų antroje X chromosoje. Vyrai tokių atsargų neturi.
Nuo aklumo spalvoms kenčia maždaug aštuoni vyrai iš šimto ir maždaug viena moteris iš šimto.
Vyrų skeletas būna stambesnis; bet nors moterų dubens kaulai yra mažesni, tarpai tarp jų yra didesni, kad pro juos galėtų pralįsti kūdikis.
Taip įvyksta, kai susilpnėja dubens dugno raumenys, leisdami šlapimo pūslei, gimdai ir tiesiajai žarnai pasislinkti iš savo vietos. Tai sukelia skausmą ir šlapimo nelaikymą.
Viršutinis kaulų sluoksnis pas vyrus paprastai būna storesnis negu pas moteris, todėl vyrai rečiau patiria kaulų lūžius, sako ortopedas ir kelio sąnarių chirurgas Paulas Allenas iš Čelsfildo parko ligoninės Kento grafystės Orpingtono mieste.
Tai bloga žinia moterims, nes po menopauzės dingus apsauginiam estrogeno poveikiui, jų kaulai ir taip tampa trapesni.
Vyrų nosys būna iki 10 proc. didesnės, nes jiems reikia daugiau deguonies negu moterims, rodo Ajovos universiteto tyrimas.
Turint didesnę nosį, galima įkvėpti daugiau deguonies, kuris pasieks raumenis.
Nosių dydžio skirtumai išryškėja sulaukus maždaug 11 metų, kai ant berniukų kūno pradeda daugėti raumenų, o ant mergaičių kūno – riebalų.
Moterų kepenys, nors proporcingai būna mažesnės negu vyrų, funkcionuoja taip pat efektyviai, kaip ir pas vyrus, išskyrus vieną dalyką – alkoholį.
Moterų kepenyse yra mažiau fermentų, vadinamų dehidrogenaze. Šie fermentai padeda organizmui suskaidyti alkoholį, aiškino kepenų chirurgas Davidas Lloydas iš Lesterio bendrosios ligoninės.
Taigi moterų organizmas suskaidys mažiau alkoholio ir daugiau absorbuos jo į kraują, net jei moters svoris bus toks pats, kaip ir vyro, ir ji bus išgėrusi tiek pat alkoholio, kiek ir vyras. Taigi ji greičiau pajus to, ką geria, poveikį.
Moterų širdys yra maždaug vienu trečdaliu mažesnės negu vyrų ir plaka šiek tiek lėčiau – ne 80, bet vidutiniškai 72 kartus per minutę.
Moterims, kurios kenčia nuo širdies ritmo sutrikimo, vadinamo prieširdžių virpėjimu, egzistuoja didesnė rizika patirti insultą negu vyrams, sako kardiologas Glynas Thomas iš Bristolio širdies klinikos.
Moterų arterijos yra siauresnės negu vyrų. Tai irgi rizikos faktorius senstant, sako kraujagyslių chirurgas Eddie Chaloneris iš Lewishamo bendrosios ligoninės Londone.
„Senstant arterijos gali apsinešti. Tačiau jei šį procesą paskubina tokie rizikos faktoriai kaip rūkymas, didesnė tikimybė, kad jos užsikimš moterims, nes jų kraujagyslių spindis yra mažesnis“, - teigė jis.
Moterims pavojingesnės ir tokios širdies operacijos kaip koronarų šuntavimas arba stentavimas (kai kišami miniatiūriniai vamzdeliai, turintys praplėsti užsikimšusias arterijas), nes operuoti siauresnes kraujagysles yra sudėtingiau.
Nors moterys būna mažesnės už vyrus, abiejų lyčių atstovų žarnynas yra vienodo ilgio – taigi moterų atveju jis yra neproporcingai ilgesnis.
Taip gali būti dėl to, kad nėštumo metu moters organizmas pasisavintų daugiau skysčių. Kita vertus, dėl neproporcingai ilgesnio žarnyno moterims gali labiau pūsti pilvą.
Moterys taip pat greičiau už vyrus pajunta sotumo jausmą, net jei suvalgo tokį patį maisto kiekį, kaip ir vyrai.
„Moterų skrandis ne tik yra šiek tiek mažesnis - jame yra daugiau nervų galūnėlių. Tai reiškia, kad moters smegenys greičiau gauna signalus, kad ji yra soti“, - teigė daktaras A. Emmanuelis.
Moterų plaučiai dirba maždaug 30 proc. mažesniu pajėgumu negu vyrų, aiškino plaučių vėžio specialistas Rohitas Lalas iš Guy ligoninės Londone.
Moterų plaučiams tenka dirbti sunkiau, nes jie yra mažesni, o oro takai – siauresni. Tai pagrindinė priežastis, kodėl moterims po fizinio krūvio būna sunkiau atgauti kvapą.
Kadangi moterys yra mažesnio sudėjimo, jų plaučių raumenims tenka sunkiau dirbti, kad varinėtų oro srautą, pridūrė sportinių traumų chirurgas Johnas Dearingas.
Tai gali paaiškinti, kodėl moterims, sergančioms plaučių emfizema ir širdies nepakankumu, kai širdis negali efektyviai pumpuoti deguonies po organizmą, būna sunkiau kvėpuoti negu vyrams.
Moterys turi laisvesnius raiščius negu vyrai, veikiausiai tam, kad gimdymo metu lengviau prasiplėstų dubuo.
Raiščiai jungia kaulus ir turėtų būti tvirti, kad apribotų judesius iki „normalios“ amplitudės.
Laisvesni raiščiai reiškia, kad moterys gali atlikti platesnio spindulio judesius ir padaryti, pavyzdžiui, špagatą.
Jaunoms merginoms kyla daugiau bėdų dėl kelių, nes kelių sąnarių kremzliniai audiniai pas jas būna elastingesni.
Tačiau sulaukus 40 metų, jie pradeda tvirtėti. Kodėl taip yra, neaišku.
Moteris dažniau gali kankinti kelių skausmai, nes dėl platesnių klubų šlaunikaulis platesniu kampu remiasi į kelį, sakė sporto traumų chirurgas J. Dearingas.
„Dėl šios priežasties kelio girnelės išsikiša išorėn. Tai nulemia, kad ši vieta tampa pažeidžiamesnė traumoms, skausmui ir artritui“, - teigė jis.
Mūsų šlapimo pūslės proporcingai atitinka mūsų kūno dydį. Tačiau vyrus ir moteris skiria ne šlapimo pūslės, bet šlaplės – vamzdelio, kuriuo šlapimas išteka iš pūslės – dydis.
Štai kodėl moterys dažniau serga šlapimo takų infekcijomis – bakterijų paprasčiausiai laukia trumpesnė kelionė šlaple.
Moterys lengviau priauga antsvorio – vyrai turi didesnes raumenų masės proporcijas, o tai reiškia, kad jie efektyviau degina kalorijas.
Štai kodėl vyrai, kurie sveria tiek pat, kiek moterys, gali gauti per dieną 300 kcal daugiau ir nepriaugti antsvorio.
„Vyrų medžiagos apykaitos poilsio metu rodiklis būna aukštesnis negu moterų, taigi vyrui reikia daugiau kalorijų negu moterims, norint išlaikyti tokį patį svorį“, - sakė Sveikesnio svorio centrų direktorius, daktaras Davidas Ashtonas.
Vyrams antsvoris kaupiasi aplink juosmenį, o moterims riebalų sankaupos formuojasi ant sėdmenų ir šlaunų.
„Tačiau riebalai ant šlaunų ir sėdmenų tokio neigiamo poveikio neturi – jie net gali saugoti nuo širdies ligų“, - pridūrė D. Ashtonas.
Tai, kad moterys turi daugiau riebalų negu vyrai, teikia vieną privalumą – jie geriau saugo no šalčio.
„Jeigu vyras ir moteris įkristų į Šiaurės jūrą, moteris turėtų geresnius šansus išgyventi“, - pažymėjo D. Ashtonas.
Tačiau tai paaiškina ir tą faktą, kodėl moterys labiau jaučia šaltį. Kai mums šalta, mūsų organizmas saugo šilumą, sumažindamas kraujotaką odoje.
Kadangi kraujas nuslūgsta žemiau riebalų sluoksnio, odos temperatūra nukrinta. Vyrai nepatiria tokių didelių temperatūros pokyčių, nes jiems nebūdingas toks riebalų pasiskirstymas.
Vyrai turi žemesnius balsus, nes jų balso stygos yra ilgesnės ir storesnės, aiškino gydytojas Johnas Rubinas iš Karališkosios nacionalinės gerklės, nosies ir ausų ligoninės Londone.
Tačiau šie skirtumai išsilygina po menopauzės, kai sumažėjus estrogenų kiekiui, balso stygos paburksta. Tuomet moters balsas tampa žemesnis.
Abi lytys turi Adomo obuolį – kremzlinį gumbą skydliaukės priekyje, saugantį balso stygas. Kadangi pas vyrus daugiau kremzlinio audinio, Adomo obuolys ryškiau išsikiša į priekį.
Moterims labiau išryškėja raukšlės, nes jos turi plonesnę odą, sako dermatologas Sajjadas Rajparas iš Edgbastono ligoninės Birmingame.
„Kadangi jų oda plonesnė, o sensant mažėja kolageno, jų veiduose ryškiau matomos raukšlės ir linijos“, - sakė jis.
Kolagenas yra baltymas, suteikiantis odai elastingumo ir tvirtumo.
Vyrų odai būdingas didesnis kolageno tankis – kolageno kiekis odoje. Dėl šios priežasties jie ilgiau atrodo jauni.
Gali būti, kad moterys turi aktyvesnę imuninę sistemą. Per eksperimentą su sveika pelės patele ir patinėliu vienas Karalienės Marijos universiteto tyrimas parodė, kad patelės yra geriau pasiruošusios kovoti su infekcijomis, o jų organizmams infekcijos padaro mažiau žalos.
Mokslininkai nustatė, kad pelės patelė turėjo dvigubai daugiau su infekcijomis kovojančių baltųjų kraujo ląstelių. Jos taip pat efektyviai kovojo ir su bakterijomis.
Tačiau tuo pačiu manoma, kad moterų imuninė sistema gali būti pernelyg aktyvi, todėl moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, kai imuninė sistema atakuoja nuosvaus kūno audinius.
Imunologas Matthew Bucklandas iš Nacionalinės sveikatos tarnybos fondo „Barts Health“ teigia, kad pagal vieną iš teorijų, moteriškas hormonas estrogenas didina imuninės sistemos aktyvumą, o vyriški hormonai ją slopina.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterų imuninė sistema sensta lėčiau. Tai gali paaiškinti, kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus.
