Sveikatos apsaugos ministerija net pateikė svarstyti projektą, kad į darželius nebūtų priimami neskiepyti vaikai. Tėvai piktinasi dėl tokios diskriminacijos, tačiau gydytojai įsitikinę: jeigu mada neskiepyti vaikų įgaus pagreitį, po poros dešimtmečių galimas sunkių infekcinių ligų, kurios jau seniai užmirštos, protrūkis.
Kaip teigė projekto, kuriuo būtų siekiama uždrausti neskiepytiems vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vienas iš autorių sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, pastaruosius ketverius metus stebimas profilaktinių skiepijimų mažėjimas kelia nerimą. Ne gana to, vaikai pradėjo sirgti ligomis, kurios jau seniai buvo išnykusios. Nepavyko išvengti ir mirčių. 2012 m. nuo kokliušo mirė pusės metukų kūdikis, kurio tėvai buvo įsitikinę, kad vakcinos jų vaikui nereikalingos.
„Padėtis darosi sudėtinga, todėl ieškome visų įmanomų būdų, kaip apsaugoti vaikų gyvybes. Jie nėra kalti dėl tokio tėvų sprendimo, bet gali būti pavojingi ir sau, ir kitiems, juk darželyje gali būti ir daugiau neskiepytų vaikų. Kai teks uždaryti darželius dėl epidemijų ar lieti ašaras dėl mirusių vaikų, tada bus ieškoma kaltų“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Jo žiniomis, panaši situacija stebima ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Esant tokiai žmonių migracijai, galimybės parsivežti pavojingą infekcinę ligą labai išauga. Pradėjus planingai skiepyti vaikus, buvo išsaugota milijonai gyvybių.
Kartu su ekologijos idėjomis plinta ir nusistatymas prieš skiepus, neva juose yra vaiko organizmui svetimų medžiagų. Medikus labiausiai šiurpina, kad tėvai savo nuomonę apie galimą skiepų žalą susidaro skaitydami straipsnius internete.
„Internetinė erdvė pilna mitų, gandų ir paskalų, bet tikrasis šaltinis yra tik Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Reikia apsvarstyti kiekvieną mirtimi pasibaigusį atvejį ar vaikų suluošinimą tik todėl, kad tėvai atsisakė juos skiepyti. Privalome daryti išvadas“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Skiepų mažėja, ligų daugėja
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Nadežda Brogelienė teigia, kad Panevėžio apskrityje nors ir nedaug, bet skiepijimų mažėja nuo 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais rodikliais laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų. Pastaraisiais metais Panevėžio apskrityje tik nuo tuberkuliozės skiepijama daugiau, ir 2013-aisiais šis rodiklis siekė 98,9 proc., t. y. iš 1744 pernai gimusių kūdikių nepaskiepytas tik 21.
Tačiau nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito paskiepyta iki 93 proc., nuo difterijos, stabligės ir kokliušo bei poliomielito – 92,6 proc. Nuo hepatito B naujagimių pernai paskiepyta šiek tiek daugiau nei anksčiau – 92,6 proc., bet per pastaruosius trejus metus metus nesiekė 95 proc.
„Kasmet vaikų skiepijimo apimtys mažėja, to priežastys labai įvairios. Negalima sakyti, kad šie skaičiai tokie tik todėl, kad skiepyti savo atžalas atsisako tėvai. Taip pat prie to prisideda migracija, įvairios indikacijos, kai vaikų negalima skiepyti, taip pat įvairios ligos“, – pažymi N. Brogelienė.
Daugėjant tėvų, kurie atsisako skiepyti vaikus, vis daugiau registruojama ligų, kurios jau seniai buvo užmirštos, atvejų. 2012 m. Panevėžio ligoninėje atsidūrė du vienos šeimos vaikai, susirgę kokliušu. Pernai Panevėžio apskrityje buvo registruotas ir epideminio parotito atvejis, o 2006 m. – raudonukės. Vien per 2013 m. pirmąjį pusmetį visoje Lietuvoje buvo užfiksuoti 34 tymų atvejai. Visi susirgusieji nebuvo skiepyti nuo šių ligų.
„Jau penkti metai, kai stebima tendencija, kad vis daugiau atsiranda šeimų, kurios nusprendžia neskiepyti savo vaikų. Tad su nerimu laukiame ligų, nuo kurių jau seniai išrastos vakcinos, protrūkio. Nors Lietuvoje tam tikros ligos jau seniai išnykusios, tačiau kai kuriose pasaulio vietose labai paplitusios. Žmonės dabar ypač daug keliauja, tad parsivežti infekciją nėra sunku“, – „Sekundei“ pasakojo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė.
Tėvai, nusistatę prieš skiepus, dažnai kaip argumentą pateikia duomenis, kad daugėjant rekomenduojamų vakcinų vaikai dažniau serga neurologinėmis ir imuninės sistemos ligomis, įvairiomis alergijomis, astma, epilepsija, diabetu ir kitomis.
N. Brogelienės žiniomis, pernai Panevėžio apskrityje nebuvo registruotas nė vienas nepageidaujamos reakcijos atvejis, o 2012-aisiais – tik vienas. Visoje Lietuvoje 2012 m. buvo nustatytos 23 sunkios ir 8 lengvos reakcijos į skiepus, o kasmet atliekama apie 800 000 vakcinacijų. Daugiausia nepageidaujamų reakcijų – nuo tuberkuliozės skiepo.
„Nepageidaujamų reakcijų būna, tačiau dažniausiai jos nėra pavojingos gyvybei. Paprastai tai – vietinės reakcijos: patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra ir praeina per kelias dienas“, – kalbėjo N. Brogelienė.
Reikalingas platesnis požiūris
Devyniolika metų pediatre dirbanti gydytoja Aušra Morkūnienė teigė, kad per visą savo darbo praktiką jai neteko susidurti su rimtomis komplikacijomis ar šalutiniais liekamaisiais reiškiniais dėl to, jog vaikas paskiepijamas. Pašalinių reakcijų, kaip ir nuo visų kitų vaistų, pasitaiko, tačiau tai nėra masinis reiškinys.
Jai pačiai dažnai tenka girdėti tėvų nuogąstavimus, kad skiepai lemia autizmą, tačiau moksliškai toks ryšys nėra įrodytas. Pastaraisiais metais iš tiesų padaugėjo įvairių alergijų, imuninių, sąnarių ligų, astmų ir kitų ligų, tačiau tai galima sieti tik su pasikeitusiu gyvenimo būdu, maisto ir oro užterštumu.
„Visų šių ligų paūmėjimą siečiau su pasikeitusiu gyvenimo būdu. Labai svarbi ir vaikų mityba, juk parduodami vaisiai ir daržovės nėra natūraliai užauginti. Jau nekalbant apie tai, kad kenksmingų medžiagų randama net žaisluose“, – pabrėžė pediatrė.
Medikės teigimu, skiepai ir buvo sukurti tam, kad būtų galima išgelbėti gyvybę ar gyvenimo kokybę milijonams žmonių. Vis dar gajus stereotipas, kad kiekvienas vaikas turi persirgti vėjaraupiais, tačiau tai klaidinga nuomonė. Jeigu vėjaraupiai praeina be komplikacijų, iš šeimos gyvenimo išbraukiamos tik dvi savaitės, bet gali būti ir komplikuotos ligos atvejų, pavyzdžiui, meningitas, jo liekamieji reiškiniai – neįgalumas lydės visą gyvenimą.
„Pavyzdžiui, poliomielito mūsų šalyje jau seniai nėra, bet jeigu 20–30 proc. žmonių populiacijos bus neskiepyti, vėl gali prasidėti šios sukeliančios mirtį ar neįgalumą ligos protrūkis“, – teigė A. Morkūnienė.
Diskusijose apie tai, kad neskiepyti mažieji nebūtų priimami į darželius, dažniausiai kalbama tik apie tokių vaikų diskriminaciją. Tačiau neužsimenama apie tėvų, kurie atima iš savo vaikų teisę į šiuolaikinės medicinos apsaugą, atsakomybę.
„Raudonukė, atrodytų, „nekalta“ liga, praeinanti per kelias dienas. Bet nepaskiepyta nėščia moteris, susirgusi raudonuke, pagimdys neįgalų kūdikį. Ir tada bus kalta tik jos motina, kad nepaskiepijo savo dukters ir ji pagimdė apsigimusį vaikutį. Tai skamba šiurpiai ir šiandien gali atrodyti neįtikinamai, bet po 20–30 metų, jeigu požiūris į skiepus nesikeis, atrodys kitaip“, – kalbėjo gydytoja.
Pediatrė džiaugiasi tuo, kad po truputį daugėja suprantančių skiepų naudą tėvų. Tokie savo vaikus skiepija ir vakcinomis, kurios neįtrauktos į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Daugėja paskiepytų vaikų nuo erkinio encefalito, rotoviruso, vėjaraupių. Deja, šie skiepai gana brangūs, tad ne visi tėvai gali juos įpirkti.
„Tikrai nesmerkiu atsisakančių skiepyti savo vaikus tėvų. Tokia yra jų pasirinkimo teisė, bet norėtųsi, kad jie į visa tai žvelgtų su perspektyva, o kas bus, kai vaikas užaugs, kai pats turės atžalų“, – mano A. Morkūnienė.
