Mokslininkai pateikia šokiruojančias išvadas: pasirodo, kai kurie vaikai, kuriems gyvenimo pradžioje buvo diagnozuotas autizmas, metams bėgant ligos atsikratė.
© Shutterstock nuotr.

Specialistai tyrė 34 mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunus žmonės, kuriems gyvenimo pradžioje buvo nustatytas autizmas. Bėgant metams autizmo simptomai tiesiog išnyko.

Tyrimai patvirtino, jog grupė žmonių (kurių amžius nuo 8 iki 21 metų) nebejaučia autizmo (sutrikimo, lemiančio nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą) simptomų ir gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Journal of Child Psychology and Psychiatry“. Specialistams nepavyko nustatyti, kokia procentinė dalis vaikų, išgirdusių autizmo diagnozę, turi vilties ligos vėliau atsikratyti.

Mokslininkai mano, jog, nepaisant trūkumų, jų gauti rezultatai suteikia šiek tiek vilties.

JAV psichinės sveikatos instituto vadovas, mokslų daktaras Thomas Inselis teigia: „Nors autizmo diagnozė paprastai metams bėgant nepraranda aktualumo, tyrimo metu nustatyta, jog kartais pasitaiko ir išimčių. Kiekvienas autizmo atvejis individualus. Reikia atlikti daugiau tyrimų apie autizmo prigimtį ir gydymo vaidmenį, taip pat svarbu atsižvelgti į įvairius galimo pasveikimo veiksnius“.

Keliami klausimai dėl autizmo diagnozės tikslumo. Taip pat neaišku, ar autizmo simptomų metams bėgant atsikratę pacientai nesirgo pačia lengviausia sutrikimo forma.

Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog autizmo atsikratę vaikai gyvenimo pradžioje turėjo pastebimai švelnesnių socialinių įgūdžių sutrikimų, tačiau buvo labiau pažeidžiami kalbant apie polinkį kartoti tam tikrus veiksmus bei bendravimo su aplinkiniais problemas.

Tyrimui vadovavusi mokslų daktarė Deborah Fein iš Amerikos Konektituko universiteto palygino 34 eksperimento dalyvius, kuriems gyvenimo pradžioje buvo diagnozuotas autizmas, tačiau jo simptomai vėliau išnyko, su tokiu pačiu skaičiumi sveikų žmonių bei 44 vaikais ir jaunais asmenimis, sergančiais vadinamuoju HFA autizmu. Kiekviena grupė buvo lyginama remiantis tokiais kriterijais kaip amžius, lytis ir neverbalinis IQ.

Tie, kuriems bėgant metams autizmo simptomai išnyko, neturėjo jokių bendravimo ar socialinių sutrikimų. Mokslininkai ir toliau tiria tokių žmonių smegenų funkcijas. Jie taip pat aiškinasi, kokio gydymo tokie pacientai sulaukė, ir ar jis galėjo turėti įtakos simptomų išnykimui.

„Visi vaikai, kuriems diagnozuojamas autizmas, parinkus tinkamą gydymą, gali pasiekti stulbinamų rezultatų, tačiau, kiek mums žinoma, tokio progreso, kurį tiriame dabar, tokiomis priemonėmis pasiekti neįmanoma. Viliamės, jog išsamesni tyrimai padės geriau suprasti šiuos pokyčių mechanizmus ir padėti visiems vaikams“, - teigia D. Fein.

Autizmas siejamas su įvairiais vystymosi sutrikimais, pasireiškiančiais vaikystėje ir galinčiais pakeisti vis likusį žmogaus gyvenimą:

Autizmo simptomus gali suskirstyti į tris atskiras grupes:

1) Socialinių įgūdžių sutrikimai

2) Kalbos ir bendravimo sutrikimai

3) Neįprastas elgesys ir mąstymas

Žmonėms, sergantys autizmu, gali būti ypač jautrūs tam tikriems garsams, pojūčiams, skoniams, kvapams, šviesai ar konkrečiai spalvai.

Autizmo simptomų intensyvumas gali skirtis – nuo vos juntamų iki itin sunkių. Kai kurie autizmu sergantys žmonės gali gyventi gana normalų savarankišką gyvenimą, kitiems visą gyvenimą gali būti būtina speciali priežiūr ir globa.

Nors liga nepagydoma, kai kurie gydymo metodai padeda autistams gyventi kokybiškiau. Jungtinėje Karalystėje autizmas diagnozuojamas vienam vaikui iš šimto. Šis sutrikimas net tris kartus būdingesnis berniukams nei mergaitėms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (27)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (15)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (27)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (84)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1108)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (51)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...