Šiandien parduotuvės lentynose rasti gaminį, kurio etiketėje nebūtų bent vienos raidelės E, beveik neįmanoma. Jais apdoroti net džiovinti vaisiai. Nors teigiama, kad visi maisto priedai yra saugūs, kaskart, kai paaiškėja, kad vienas ar kitas nėra jau toks nekaltas, kyla karštos diskusijos. Anot ekspertų, maisto priedai technologiškai nėra būtini ir labiau parankūs gamintojams nei vartotojams. Todėl Europos Komisija nusprendė maisto priedų naudojimą sugriežtinti.
Parduotuvėje
© Corbis
Bandomi su gyvūnais

Anot Respublikinio mitybos centro Higienos skyriaus vedėjos dr. Romos Adomaitytės, valgydami retai kada susimąstome, kas apsaugo nuo gedimo padažus, mėsos produktus, suteikia gražią spalvą gėrimams ir desertams. Tai daro maisto priedai, kurių priskaičiuojama net apie tūkstantį. ES leidžiama naudoti 360 maisto priedų.

Pagal atliekamą funkciją maisto priedai skirstomi į 24 grupes. Vieni jų yra visiškai natūralūs ir gali būti naudojami be apribojimų, kiti sukurti dirbtinai, tačiau visiškai identiški esantiems gamtoje, treti – maisto pramonės rezultatas. Dėl pastarųjų poveikio žmogaus organizmui ir kyla daugiausiai diskusijų.

„Maisto priedai pradėti vartoti maždaug prieš šimtą metų, kai pradėjo vystytis pramonė bei augti miestai. Jei anksčiau pagamintą maistą žmonės tuoj pat nedidelėje grupėje ir suvalgydavo, vėliau atsirado poreikis gaminti didesniam skaičiui žmonių, spręsti maisto sandėliavimo bei transportavimo problemas. Taip pat atsirado poreikis išgauti tokią produkto konsistenciją, kokios nori gamintojas“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, šiandien gamintojai tuos pačius maisto produktus galėtų pagaminti ir be maisto priedų, tačiau gamybos procesas užtruktų daug ilgiau. Pavyzdžiui, paruošti dešrą rūkymui ar duonos tešlą su priedais daug paprasčiau nei be jų.

Maisto priedai nevartojami tik visų šalių tradicinės virtuvės produktuose. Pavyzdžiui, be jų kepama lietuviška juoda ruginė duona. „Kita vertus, dar klausimas, ar maisto produktai be priedų dabar mums būtų patrauklūs. Mūsų skonio receptoriai jau įpratę prie kitokio maisto“, - svarstė R. Adomaitytė.

Tiesa, prieš leidžiant naudoti naują maisto priedą yra visapusiškai ištiriamas jo galimas poveikis sveikatai, atliekami toksikologiniai ir kiti tyrimai. Leidžiama vartoti tik tuos maisto priedus, kurie po ilgalaikių ir trumpalaikių bandymų su gyvūnais yra pripažinti nekenksmingais.

Remiantis minėtais bandymais nustatoma, kokia dozė konkretaus maisto priedo nepadaro esminio poveikio bandomiesiems gyvūnams po ganėtinai ilgo periodo. Šie rezultatai naudojami apskaičiuojant žmogui leistiną paros dozę, kuri jam nekenktų, jei maisto priedą jis gautų kasdien visą gyvenimą. Atsiradus naujų duomenų apie toksiškumą, maisto priedas įvertinamas iš naujo.

„Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Kadangi pirminis daugelio maisto priedų vertinimas buvo atliktas prieš daug metų, Europos Komisija paprašė pakartotinai juos įvertinti. Taip buvo nustatyta, kad dažiklis E128 (raudonasis 2G) gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai, todėl jis buvo uždraustas“, - pasakojo R. Adomaitytė.

Vis dėlto pašnekovė tikina, kad esami maisto priedai yra saugūs, o jų saugumo garantas – raidelė E. „Trečiosiose šalyse gaminami maisto produktai tikrai turi tokių priedų, kurių nėra ES maisto priedų sąraše. Tad geriau žinoti, kad priedas yra patikrintas nei valgyti nežinia ką“, - sakė specialistė.

Saugumas – reliatyvus?

Tuo tarpu Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė nėra tuo tikra. „Ne paslaptis, kad nemažai anksčiau naudotų maisto priedų iš apyvartos išimami kaip nesaugūs, netgi sudarytas buvusių saugių maisto priedų kapinynas“, – tikino vartotojų teisių gynėja.

Anot jos, maisto priedų saugumu verčia abejoti ir faktas, kad juos draudžiama naudoti gaminant produktus, skirtus kūdikiams ir mažiems vaikams. Tačiau vaikai dideliais kiekiais geria sintetinius limonadus, kuriuose esančių saldiklių ir dažiklių dozės apskaičiuotos suaugusiųjų kūno svoriui.

Gamintojai į šiuos gėrimus galėtų dėti ir natūralių saldiklių, tačiau dirbtiniai yra daug pigesni ir daug saldesni. Pavyzdžiui, cukraus saldumą prilygintume 1, tai saldiklio acesulfamo K saldumas būtų 200, aspartamo – 200, o sacharino – 300.

Nors saldikliai yra nepamainomi sergantiems cukriniu diabetu, pasigirsta nuomonių, kad jie gali būti toksiški. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad didelis sacharino kiekis laboratoriniams gyvūnams sukėlė vėžį. Tiesa, jo dozė prilygo jų kūno masei. Žmogui suvartoti tokį kiekį sacharino praktiškai neįmanoma.

Didelis kito saldiklio – sorbito – kiekis (10 gramų ir daugiau) gali sukelti žarnyno ir skrandžio veiklos nepakankamumą bei viduriavimą. Beje, vidurius laisvina visi saldikliai.

Ženklinant aspartamą, privaloma nurodyti: „Saldiklis aspartamas: turi fenilalanino šaltinį“. Ši informacija svarbi žmonėms, sergantiems fenilketonurija. Tai iš lėto progresuojanti genetinė liga, kuri sutrikdo nervų sistemos raidą. Lietuvoje ji nustatoma vienam iš 9 tūkst. naujagimių, taigi per metus gimsta apie 3–4 vaikus.

Kaip pasirinkti?

Medikai sutinka, kad jei maisto priedai vartojami laikantis vartojimo normų, jie nekelia žmonėms sveikatos problemų. Tačiau Vilniaus medicinos universiteto docentas Algimantas Vingras įsitikinęs, kad šalutinis priedų poveikis priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus vieną ar kitą produktą valgo.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuolat maitinasi pusgaminiais, prifarširuotais to paties sintetinio maisto priedo, jo sukeliami negalavimai gali tapti chroniški: pavyzdžiui, gali atsirasti alergija, nemalonus sunkumas skrandyje, sutrikti virškinimas.

Bene daugiausiai diskusijų kyla dėl aromato ir skonio tirštikių glutamatų, be kurių šiuo metu neapsieina praktiškai nei vienas mėsos gaminys ar prieskonių rinkinys. Dėl jų paplitimo labai sunerimę endokrinologai, kurie teigia, kad šie maisto priedai aktyvina tam tikras smegenų sritis. Todėl net ir nebūdamas alkanas, žmogus jaučia alkį. Tai skatina nutukimą, kuris sukelia daugybę ligų.

Tačiau R. Adomaitytė tokios informacijos nepatvirtina. „Tokių įrodymų nėra. Jei bus išsiaiškinta, kad tai yra problema, šis klausimas bus keliamas Europos Komisijos Maisto priedų komisijoje ir jie bus uždrausti, - teigė specialistė. – Šiuo metu kaip alergenai turi būti žymimi tik sulfitai“. Beje, pastarųjų konservantų dedama į vyną.

Anot pašnekovės, išaiškinti maisto priedų alergizuojantį poveikį yra sunku, nes maisto priedai patenka į organizmą su maisto baltymais, teršalų likučiais, vitaminais. Visos šios medžiagos gali būti sukeltų alergijų priežastis.

Vis dėlto specialistė sutinka, kad nors šiuolaikinė maisto pramonė neįsivaizduojama be įvairių maisto priedų, sveikiausias yra ką tik pagamintas, šviežias maistas iš natūralių produktų. Todėl perkant įprastus maisto produktus patartina rinktis tokius, kuriuose maisto priedų būtų kuo mažiau.

Pavyzdžiui, kuo trumpesnis produkto galiojimo laikas, tuo labiau tikėtina, kad jame bus mažiau konservantų. Taip pat verta žinoti, kad vytintuose mėsos gaminiuose maisto priedų bus mažiau nei karštai rūkytuose arba virtuose.

Bus griežtinama tvarka

Netrukus ES parlamentas turi priimti teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtins jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų bei kvapiųjų medžiagų naudojimo bei įtvirtins keletą naujų. Pagal šią tvarką bus sprendžiama dėl leidimų suteikimo ne tik naujai sukurtiems, bet ir rinkoje jau naudojamiems maisto priedams bei panašioms medžiagoms.

Maisto priedai neturi kenkti sveikatai (ypač vaikų ir kitų pažeidžiamų žmonių), jie turi būti technologiškai būtini ir naudingi vartotojui, taip pat negali klaidinti vartotojo ir nemaskuoti prastos žaliavos. Parlamento siūlymu ES Taryba taip pat sutiko įrašyti nuostatą, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai.

Maisto priedų neleidžiama naudoti šviežiuose neapdorotuose produktuose (pavyzdžiui, žalioje mėsoje). Tuo tarpu kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose gaminiuose negali būti saldiklių ir dažiklių.

ES Taryba pritarė europarlamentarų nuomonei, jog maisto priedas gali būti vadinamas natūraliu tik tada, kai bent 95 proc. jo yra gamtinės kilmės.

Atsižvelgiant į mokslininkų išvadas, gaiviųjų gėrimų, kuriuose yra azoto pagrindu pagamintų dažiklių, etiketėse turės būti įspėjama, jog jie gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.

Pirmą kartą bus reglamentuojamas fermentų naudojimas maiste. Juos bus leidžiama naudoti maiste tik tuomet, kai jie nesuteikia vartotojui klaidingo įspūdžio apie produkto šviežumą ar natūralumą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (129)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (1)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (56)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (44)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (54)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (4)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (31)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (64)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...

Kokios spalvos bus madingos artėjančio šaltojo sezono metu

Vasarai artėjant į pabaigą pamažu imama domėtis, koks koloritas dominuos artėjančio šaltojo...