Kas gi verčia mus nuolat norėti kažko saldaus? Daugelio mokslininkų manymu, cukraus poreikis užkoduotas žmogaus instinktų lygmenyje, mat jis atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvybinėje veikloje.
Anot mokslininkų, evoliucijos procese žmogaus skonio receptoriai vystėsi taip, kad jam susiformavo poreikis gyvybiškai svarbioms medžiagoms, tokioms kaip druska, riebalai ir cukrus.
Ar mums reikalingas cukrus?
Kai mes valgome kažką saldaus, per žarnyną pasisavinama gliukozė patenka į kraują ir tada ji greitai išnešiojama po visas organizmo ląsteles. Gliukozė itin svarbi smegenų darbui, nes ji yra kone vienintelis maitinimo šaltinis 100 milijardų mūsų nervų ląstelių, vadinamų neuronais.
Šios ląstelės reikalauja reguliaraus „primaitinimo“, nes pačios negali kaupti ir saugoti gliukozės atsargų. Diabetikams puikiai žinoma, kad kraujyje stipriai sumažėjus cukraus kiekiui žmogus gali panirti į komą.
Sunku patikėti tuo, ką mokslininkai visai neseniai išsiaiškino – smegenų veiklai suaktyvinti pakanka vien tik cukraus skonio. Tyrimai įrodė, kad vien cukrumi pasaldintu vandeniu burnas paskalavę žmonės logines užduotis sprendė kur kas geriau už tuos, kuriems į vandenį buvo įberta dirbtinių saldiklių.
Nepaprasti santykiai
Mūsų nepaprasti santykiai su cukrumi prasideda vos tik gimus, nes mes visi ateiname į šį pasaulį būdami smaližiais. Neseni Vašingtono universiteto atlikti tyrimai parodė, kad naujagimiai iš visų kvapų pirmenybę teikia būtent saldiems kvapams. O tai, kad vaikai mėgsta saldumynus net labiau už suaugusius – puikiai visiems žinomas faktas.
Mokslininkų manymu, vaikų meilė saldumynams yra evoliucinis reliktas, mat senovėje kaloringam maistui pirmenybę teikiantys vaikai turėjo daugiau galimybių išgyventi sutrikus aprūpinimui maistu.
Šiandien problema slypi tame, kad grynas cukrus tapo pernelyg prieinamu ir būtent šis faktas paaiškina vaikų nutukimo atvejų dažnėjimą. Dėl to medikai rekomenduoja tėvams neduoti vaikams saldumynų nuo mažų dienų, kad mažiesiems neišsivystytų įprotis valgyti saldžiai.
Kodėl mes įninkame į saldumynus?
Mokslininkai įspėja, kad didelis kiekis saldumynų dienos racione – ne itin gerai sveikatai. Cukrus gali pagerinti nuotaiką, mat skatina „laimės hormono“ seratonino gamybą, tačiau į tai reiktų žiūrėti labai atsargiai.
Skubus emocinis pakilimas, kurį patiriame suvalgę kažką saldaus, yra viena iš priežasčių, dėl kurių mes įninkame į pyragėlius, tortus ir šokoladą, jeigu norime kažką atšvęsti, pakelti sau nuotaiką ar kažkaip save pradžiuginti.
Tačiau emocinis pakilimas suvalgius kažką saldaus turi ir kitą medalio pusę – pakyla insulino lygis, nes organizmas stengiasi sumažinti cukraus kiekį kraujyje iki normalios ribos. Tokia situacija gali iššaukti vadinamąją „priklausomybę nuo cukraus“, dėl kurios sustiprėja potraukis saldumynams.
Kada reikia sustoti
Deja, mūsų organizmas negali „suprasti“, kada jis gavo pakankamai vienokio ar kitokio cukraus. Tyrėjai išsiaiškino, kad fruktoze pasaldintas maistas ir gėrimai nesukelia tokio sotumo jausmo, kaip kiti patiekalai su tokiu pačiu kalorijų kiekiu.
Jeilio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kitaip nei fruktozė, gliukozė slopina tas galvos smegenų sritis, kurios yra atsakingos už apetitą. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidė, kad suvalgę gliukozės turinčio maisto jautėsi sotesni lyginant su valgytu fruktoze pasaldintu maistu. Šie veiksniai atlieka svarbų vaidmenį kalbant apie persivalgymą.
Daugumoje pusfabrikačių yra pernelyg daug sacharozės, kurios 50 procentų sudaro fruktozė. Labai nustebtumėte sužinoję, kiek cukraus yra jūsų kasdien suvalgomuose produktuose.
Tad kitą kartą, kai užsinorėsite kažko saldaus, bent jau žinosite, kodėl taip yra.
Pernelyg daug – kiek tai?
Žmogaus organizmas negali atskirti vaisiuose, meduje ar piene esančio natūralaus cukraus nuo dirbtinio cukraus, kuris gaminamas iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.
Žmogaus skrandyje visi angliavandeniai suskyla į gliukozę bei fruktozę ir yra perdirbami kepenyse. Jie virsta gliukogenu arba riebalais, arba lieka kraujyje kaip gliukozė, kuri maitina organizmo ląsteles. Todėl suvartojamo cukraus kiekis labai svarbus žmogaus sveikatai.
Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos rekomendacijose skelbiama, kad papildomai suvartojamo cukraus kiekis neturi viršyti 10 procentų bendro per dieną su maistu ir gėrimais gaunamų kalorijų kiekio.
Per dieną vyrams išeina maždaug 70, o moterims – 50 gramų cukraus.
Šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo jūsų svorio, amžiaus ir aktyvumo dienos metu. 50 gramų cukraus – tai maždaug 13 arbatinių šaukštelių arba du buteliai gazuoto gėrimo, arba aštuoni šokoladiniai sausainiai.
Pirkdami produktus prekybos centre, atkreipkite dėmesį į juose esantį cukraus kiekį. Jis laikomas dideliu, kai 100 gramų produkto yra daugiau kaip 15 gramų cukraus, o mažu – kai mažiau nei 5 gramai.
