Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiami duomenys rodo, kad 2014 m. ŽIV pareikalavo 1,2 mln. gyvybių, o tuberkuliozė – 1,5 mln. PSO įgyvendina pasaulinę kovos su hepatitu strategiją, rašo BBC.
Pribloškiantys rezultatai
Mokslininkai teigia, kad šių planų įgyvendinimo būtina imtis nedelsiant tam, kad krizė būtų suvaldyta. Virusinis hepatitas gali pasireikšti penkiomis skirtingomis formomis (žinomomis A, B, C, D ir E pavadinimais). Dalis viruso rūšių plinta per kontaktą su kūno skysčiais, kitos (A ir E) – per užkrėstą maistą ir vandenį.
Daugiausia mirčių sukelia B ir C tipo hepatitas, dažnai stipriai pažeidžiantis kepenis ir didinantis šio organo vėžio riziką. Kadangi ne visada užsikrėtęs asmuo pajaučia pirminius infekcijos simptomus, jis ilgą laiką gali nė nenutuokti apie ligą, kol jau nebūna per vėlu.
Londono Imperial koledžo ir Vašingtono universiteto mokslininkai ištyrė duomenis, surinktus per 1990-2013 m. periodą 183 šalyse. Nustatyta, kad mirčių skaičius dėl virusinio hepatito per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daugiau nei 60 proc. Manoma, kad iš dalies tai susiję su augančiu žmonių skaičiumi.
Tiesa, per tą patį periodą mirčių nuo tuberkuliozės ir maliarijos skaičius mažėjo. Gydytojas Grahamas Cooke’as iš Londono Imperial koledžo patikino, kad šie rezultatai yra pribloškiantys. „Nepaisant efektyvių gydymo metodų ir vakcinų, apsaugančių nuo virusinio hepatito, lyginant su maliarija, ŽIV ar tuberkulioze labai mažai pinigų investuojama tam, kad vakcinos ir gydymas šiuos asmenis pasiektų.
„Turime priemonių šiai ligai gydyti, turime vakcinų hepatitui A ir B gydyti, turime priemonių hepatitui C gydyti“, - patikino G. Crooke’as. „Vis dėlto naujų medikamentų kaina neįkandama tiek turtingoms, tiek ir skurdžioms valstybėms“, - apgailestavo jis.
Remiantis tyrimo rezultatais, ši problema itin aktuali Rytų Azijoje. Nors tai gali pasirodyti keista, tačiau daugiau mirčių nuo virusinio hepatito fiksuojama turtingose ar vidutinėse valstybėse, o ne skurdžiosiose.
2016 m. gegužės mėn. pradėta įgyvendinti PSO hepatito strategija apima siekį iki 2020 m. naujų hepatito B ir C atvejų sumažinti 30 proc. ir 10 proc. sumažinti nuo šių viruso formų mirštančių asmenų skaičių. PSO numato, kad šalys ir organizacijos turės plėsti vakcinavimo programas, daugiau dėmesio skirti motinos vaikui perduodamam hepatitui B ir didinti hepatito B ir C gydymo priemonių prieinamumą tam, kad būtų pasiekti tikslai.
