Kas nutinka organizmui, pradėjus daryti itin populiarią mankštą

 (24)
Ne vieną dešimtmetį aerobikos užsiėmimai, kurių metu padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, mokslininkų vadinti auksiniu standartu dėl teigimo poveikio sveikatai.
Joga namie
Joga namie
© shutterstock.com nuotr.

Daugiau energijos, pagerėjusi nuotaika, sumažėjusi širdies ligų ir kai kurių vėžio rūšių atsiradimo rizika, geresnis miegas, mąstymas, seksas – sąrašą galima tęsti iki begalybės.

Vis dėlto aiškėja, kad gali būti ir kitokia mankštinimosi forma, jūsų organizmui daranti dar didesnį teigimą poveikį, - tai joga, o svorio metimas netikėtai atsiduria teigiamų jogos poveikio organizmui savybių sąrašo pradžioje.

2010 m. mokslininkai iš Merilando paskelbė išsamią 81 tyrimų analizę, kurioje apžvelgė jogos ir aerobikos užsiėmimų naudą sveikatai. Išsiaiškinta, kad joga – itin veiksminga priemonė stresui mažinti. Vis dėlto net ir tikri jogos entuziastai turėtų nustebti sužinoję, kad jogos nauda sveikatai dažnai netgi didesnė nei aerobikos. Mokslininkai teigia, kad joga labiau nei aerobikos užsiėmimai gerina kūno balansą, lankstumą, tvirtumą, mažina pagyvenusiųjų patiriamus skausmus, menopauzės simptomus, didina energingumą, našumą socialinėje ir darbinėje veikloje ir t.t., rašo yahoo.com.

Taigi akivaizdu, kad joga tikrai nėra priemonė vien nusiraminti ir padidinti kūno lankstumą. „Rezultatai mus šiek tiek nustebino“, - pripažįsta tyrimui vadovavusi mokslininkė Alyson Ross. „Ėmėmės tyrimų, darėme lenteles iš pačiais įvairiausiais būdais sugrupuotų tyrimų. Kai išrūšiavome juos į aerobikos treniruočių ir jogos grupes vienus šalia kitų šį tą supratome“, - pasakojo A. Ross.

Nebūtina pasirinkti tik vieną

Šis tyrimas tikrai nėra skirtas pasirinkti tarp jogos ir aerobikos. Aerobikos užsiėmimai – tai smagus, paprastas, nebrangus ir itin efektyvus mankštos būdas, pasižymintis daugybe sveikatai naudingų savybių. Be to, labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą kasdien, daryti pertraukėles, skirtas judėjimui, kad nepraleistumėme visos dienos atsisėdę.

Kas nutinka organizmui, pradėjus daryti itin populiarią mankštą
© Shutterstock nuotr.

Joga – tai mankšta

Vis dėlto tenka pripažinti, kad joga nebeturėtų būti vertinama vien tik kaip priemonė kūno lankstumui didinti. Šis tyrimas leidžia aiškiai suprasti, kad joga tikrai nenusileidžia kitoms mankštos rūšims, kurias kuo puikiausiai žinome. Kitaip tariant, jei mėgstate jogą, nesijauskite blogai, kad neskiriate laiko bėgiojimo takeliui ar dviračiui. „Joga akivaizdžiai pasižymi daugybe fizinio aktyvumo organizmui teikiamų privalumų“, - neabejojo A. Ross. „Tai primena mankštos ir meditacijos junginį“, - pridūrė ji.

Joga padeda numesti svorio

Kartu su kolegomis A. Ross itin daug reikšmės teikia jogos poveikiui kontroliuojant svorį dėl streso mažinimo mechanizmo. „Išvados rodo, kad nuolatinis stresas prisideda prie „maisto ieškojimo“ elgesio, įskaitant su stresu siejamu daug cukraus ir riebalų sudėtyje turinčių produktų vartojimu, kuris galiausiai gali baigtis nutukimu“, - teigė mokslininkė. „Kadangi joga pasižymi daugeliu paprastai su mankštinimusi siejamų teigiamų savybių, o taip pat ir efektyviai mažina stresą, ji gali būti vertinama kaip itin veiksmingas su nutukimu kovoti skirtas ginklas“, - patikino A. Ross.

Pradedantiesiems rekomenduojama susirasti mokytoją

Jei svarstote galimybę išmėginti jogą, jums nebūtina pasižymėti akrobatiniais sugebėjimais. Vis dėlto patartina pradėti nuo užsiėmimų su mokytoju, nes gali būti sudėtinga iš karto tinkamai imtis jogos savarankiškai. Svarbu išmokti asanas atlikti taisyklingai, o vėliau jau galima tęsti užsiėmimus ir namuose savarankiškai. „Mokslinėje literatūroje rašoma, kad teigiamas poveikis sveikatai jaučiamas lankant vos vieną užsiėmimą per savaitę, tačiau dauguma atliktų tyrimų liudija apie teigimą poveikį sveikatai lankant jogą daugiau nei vieną kartą per savaitę. Taigi akivaizdi logiška išvada: kuo didesnis indėlis, tuo geresni rezultatai.“ – patikino mokslininkė.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Mokslininkai aptiko būdą, kuris įkalina vėžio ląsteles

Mokslininkai atrado, kad vieni egzistuojantys vaistai tikrąja to žodžio prasme gali priversti vėžio ląsteles „įstrigti“ ir neleisti joms plisti po organizmą.

Pažangi programa sumažins tyrimų metu gaunamos apšvitos kiekį

Šiaurės Lietuvos gyventojai galės pirmieji pasinaudoti moderniais medicinos diagnostikos privalumais – gegužės pradžioje Šiauliuose ir Panevėžyje įdiegus naujus kompiuterinio tomografo (KT) aparatus, netrukus bus pradėta vykdyti apšvitos reguliavimo „Low-dose Excellence“ programa.

Populiariausias šių metų gėrimas – kava su labai netradiciniu prieskoniu (3)

Vakarai atranda ciberžolės latės privalumus. „Food Trends Report“ 2016 metų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ciberžolės – geltono aštraus skonio prieskonio – paieškos mastai „Google“ išaugo 300 procentų. Yra manoma, kad šis iš Indijos kilęs prieskonis gydo įvairiausias ligas, pradedant vėžiu ir baigiant depresija, rašo qz.com.

Norėjo įrodyti, kad veganai gali viską, tačiau sulaukė tragiško likimo (115)

Viena australė, kuri pasiryžo įkopti į Everestą, kad įrodytų, jog veganai „yra pajėgūs padaryti bet ką“, šeštadienį mirė nuo aukštikalnių ligos.

„Nekaltas“ sąnarių skausmas gali baigtis mirtimi (26)

Sąnarių ligos, kurių yra daugiau nei 200, yra vienos iš dažniausiai diagnozuojamų ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nevartojant vaistų, reumatinės ligos sukelia invalidumą, kai kurios pažeidžia ir vidaus organus, todėl, pajutus sąnarių skausmą, itin svarbu yra nedelsiant apsilankyti pas gydytoją ir laiku atlikti reikiamus tyrimus.