Kas nutinka organizmui, pradėjus daryti itin populiarią mankštą

 (24)
Ne vieną dešimtmetį aerobikos užsiėmimai, kurių metu padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, mokslininkų vadinti auksiniu standartu dėl teigimo poveikio sveikatai.
Joga namie
© Shutterstock

Daugiau energijos, pagerėjusi nuotaika, sumažėjusi širdies ligų ir kai kurių vėžio rūšių atsiradimo rizika, geresnis miegas, mąstymas, seksas – sąrašą galima tęsti iki begalybės.

Vis dėlto aiškėja, kad gali būti ir kitokia mankštinimosi forma, jūsų organizmui daranti dar didesnį teigimą poveikį, - tai joga, o svorio metimas netikėtai atsiduria teigiamų jogos poveikio organizmui savybių sąrašo pradžioje.

2010 m. mokslininkai iš Merilando paskelbė išsamią 81 tyrimų analizę, kurioje apžvelgė jogos ir aerobikos užsiėmimų naudą sveikatai. Išsiaiškinta, kad joga – itin veiksminga priemonė stresui mažinti. Vis dėlto net ir tikri jogos entuziastai turėtų nustebti sužinoję, kad jogos nauda sveikatai dažnai netgi didesnė nei aerobikos. Mokslininkai teigia, kad joga labiau nei aerobikos užsiėmimai gerina kūno balansą, lankstumą, tvirtumą, mažina pagyvenusiųjų patiriamus skausmus, menopauzės simptomus, didina energingumą, našumą socialinėje ir darbinėje veikloje ir t.t., rašo yahoo.com.

Taigi akivaizdu, kad joga tikrai nėra priemonė vien nusiraminti ir padidinti kūno lankstumą. „Rezultatai mus šiek tiek nustebino“, - pripažįsta tyrimui vadovavusi mokslininkė Alyson Ross. „Ėmėmės tyrimų, darėme lenteles iš pačiais įvairiausiais būdais sugrupuotų tyrimų. Kai išrūšiavome juos į aerobikos treniruočių ir jogos grupes vienus šalia kitų šį tą supratome“, - pasakojo A. Ross.

Nebūtina pasirinkti tik vieną

Šis tyrimas tikrai nėra skirtas pasirinkti tarp jogos ir aerobikos. Aerobikos užsiėmimai – tai smagus, paprastas, nebrangus ir itin efektyvus mankštos būdas, pasižymintis daugybe sveikatai naudingų savybių. Be to, labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą kasdien, daryti pertraukėles, skirtas judėjimui, kad nepraleistumėme visos dienos atsisėdę.

Kas nutinka organizmui, pradėjus daryti itin populiarią mankštą
© Shutterstock nuotr.

Joga – tai mankšta

Vis dėlto tenka pripažinti, kad joga nebeturėtų būti vertinama vien tik kaip priemonė kūno lankstumui didinti. Šis tyrimas leidžia aiškiai suprasti, kad joga tikrai nenusileidžia kitoms mankštos rūšims, kurias kuo puikiausiai žinome. Kitaip tariant, jei mėgstate jogą, nesijauskite blogai, kad neskiriate laiko bėgiojimo takeliui ar dviračiui. „Joga akivaizdžiai pasižymi daugybe fizinio aktyvumo organizmui teikiamų privalumų“, - neabejojo A. Ross. „Tai primena mankštos ir meditacijos junginį“, - pridūrė ji.

Joga padeda numesti svorio

Kartu su kolegomis A. Ross itin daug reikšmės teikia jogos poveikiui kontroliuojant svorį dėl streso mažinimo mechanizmo. „Išvados rodo, kad nuolatinis stresas prisideda prie „maisto ieškojimo“ elgesio, įskaitant su stresu siejamu daug cukraus ir riebalų sudėtyje turinčių produktų vartojimu, kuris galiausiai gali baigtis nutukimu“, - teigė mokslininkė. „Kadangi joga pasižymi daugeliu paprastai su mankštinimusi siejamų teigiamų savybių, o taip pat ir efektyviai mažina stresą, ji gali būti vertinama kaip itin veiksmingas su nutukimu kovoti skirtas ginklas“, - patikino A. Ross.

Pradedantiesiems rekomenduojama susirasti mokytoją

Jei svarstote galimybę išmėginti jogą, jums nebūtina pasižymėti akrobatiniais sugebėjimais. Vis dėlto patartina pradėti nuo užsiėmimų su mokytoju, nes gali būti sudėtinga iš karto tinkamai imtis jogos savarankiškai. Svarbu išmokti asanas atlikti taisyklingai, o vėliau jau galima tęsti užsiėmimus ir namuose savarankiškai. „Mokslinėje literatūroje rašoma, kad teigiamas poveikis sveikatai jaučiamas lankant vos vieną užsiėmimą per savaitę, tačiau dauguma atliktų tyrimų liudija apie teigimą poveikį sveikatai lankant jogą daugiau nei vieną kartą per savaitę. Taigi akivaizdi logiška išvada: kuo didesnis indėlis, tuo geresni rezultatai.“ – patikino mokslininkė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Pūslelinės neišgydysime, tačiau galime sustabdyti: dermatovenerologė perspėja vykstančius į šiltus kraštus (22)

„Herpes virusas, kartą patekęs į mūsų kūną, jame apsigyvena ir tarsi miega, todėl tik laiko klausimas, kada vėl pasireikš simptomai. Deja, išprovokuoti pūslelinę gali labai daug veiksnių. Stresinės situacijos, nuovargis, nusilpusi imuninė sistema arba jos svyravimai, peršalimas ir net saulės spinduliai“, – sako dermatovenerologė Aušrinė Ramanauskaitė.

Ruošdami moterį kataraktos operacijai rado keistą svetimkūnį: šokiruota buvo ir pati pacientė (29)

Tai nebuvo senatvė ar liga: melsvas svetimkūnis anglės akyje, pribloškęs medicinos darbuotojus, ruošusius šią 65 metų moterį kataraktos operacijai, pasirodė esąs kontaktinių lęšių sangrūda. Gydytojai pranešė, jog buvo ištraukti 27 kontaktiniai lęšiai, praneša npr.org.

Išsiaiškino, kas labiausiai trumpina smegenų gyvenimą: galima prarasti net ketverius metus (56)

Stresą gyvenime sukeliantys išgyvenimai, tokie kaip vaiko mirtis, skyrybos ar atleidimas iš darbo, kaip atskleidžia naujausi tyrimai, gali pasendinti smegenis mažiausiai ketveriais metais, skelbia Viskonsino universiteto medicinos ir visuomenės sveikatos mokyklos ekspertai įvardijo 27 gyvenimo situacijas, galinčias vėlesniame gyvenime susilpninti kognityvines funkcijas.

Farmacininkai skelbia kiek dirba su medikais

Europos farmacijos kompanijos skelbia duomenis apie bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir organizacijomis.

Lietuvoje pirmą kartą vaikui transplantavo išmatas (45)

Santaros klinikų Vaikų ligoninėje neseniai atlikta operacija, kur kas labiau suprantama medikams nei kitų profesijų žmonėms. Čia gydomam septynerių metų berniukui transplantuotos pusmečiu jaunesnės donorės išmatos.