Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Vaistų prieinamumo gerinimo planas, numatantis, jog pacientų išlaidos vaistams turėtų sumažėti 100 mln. litų per metus, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas sutaupytų apie 50 mln. litų, sulaukė visų suinteresuotų pusių kritikos. Gydytojai teigia, kad pacientų likimas atsidurs vaistininkų rankose, vaistininkai neatmeta klaidų galimybės, o pacientai ragina ligonines ruoštis naujam jų antplūdžiui.
© "Panevėžio balsas"

Gydytojai norėtų skirti konkretų vaistą

„Šis planas padės piginti vaistus, palengvins jų pasirinkimą, tuo pačiu bus taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos”, – įsitikinęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Plane numatomas maksimalių antkainių receptiniams vaistams nustatymas, mažmeninių kainų ir priemokų suvienodinimas, generinių vaistų kainų sumažinimas, vaistų pardavimo kontrolės gyventojams stiprinimas ir informavimo gerinimas bei kitos priemonės, susijusios ne tik su kainodara, bet ir etikos dalykais.

Ministras neabejoja, kad planas, kompleksiškai apimantis visas su vaistų gamyba, prekyba ir jų išrašymu susijusias grandis, leis pastebimai sumažinti gyventojų išlaidas visiems vaistams bei sustabdyti PSDF išlaidų kompensuojamiems vaistams augimą.

Medikus bene labiausiai papiktino minėtame plane numatomas reikalavimas, kad gydytojas, skirdamas pacientui vaistą, rašytų ne konkretų, o bendrinį (cheminį) jo pavadinimą. Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko įsitikinimu, tai gydytojus pavers kanceliariniais darbuotojais, o spręsti pacientų likimą bus pavesta vaistininkams.

„Tokia tvarka jau buvo ir nepasiteisino. Pacientams su vaistais tekdavo antrą kartą atvykti pas gydytoją ir tartis, kurie iš įsigytųjų vaistų yra tinkami. Tai didino eiles prie kabinetų, žmonės vaistams išleisdavo daugiau“, – teigė medikas. Jo nuomone, kova su menama korupcija labiau nei abejotina, nes vaistininkas galės siūlyti bet kokį tos grupės preparatą, nebūtinai pigiausią.

„Realiai žmonių išlaidas vaistams gali veikti tik antkainių reguliavimas, o PSDF – tik pigesnių (generinių) vaistų atėjimas į rinką ir kompensavimo mechanizmo sutvarkymas. Įvedus naująją tvarką gydytojui neliks jokių svertų kontroliuoti gydymą, kuris turėtų būti skiriamas individualiai, įvertinus paciento būklę“, – įsitikinęs L. Labanauskas.

Gydytojas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad ministerija planuoja naują „raganų medžioklę“, skelbdama, kad sieks išsiaiškinti, kurie gydytojai gydo brangiausiais kompensuojamaisiais vaistais, nepagrįstai keičia paskirtą gydymą, netinkamai skiria kompensuojamuosius vaistus. Anot jo, prieš keletą metų STT tyrė gydytojų, išrašančių daugiausiai brangių vaistų, veiklą. „Didžiausiais nusikaltėliais“ tapo gydytojai onkologai, nes jų skiriami vaistai yra patys brangiausi.

Kodėl iki šiol korupcija nepažabota?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Ramunė Visockytė teigė, kad naujoji tvarką iš medikų galimybę korupciniams susitarimams atims, bet tuomet farmacinės kompanijos gali pradėti su tartis vaistininkais. Taigi yra didelis pavojus, kad korupcija persikels iš vienos vietos į kitą.

„Kita vertus, įteisinus tokią receptų išrašymo tvarką bei priėmus gerus poįstatyminius aktus, kurie numatytų griežtą, tvirtą kontrolę ir instrumentus, kaip tą kontrolę valdyti, mūsų tarnyba vaistininkus kontroliuotų. Tačiau kontrolės priemonės turėtų būti labai aiškios, kad mūsų darbuotojams nereikėtų laužyti galvų, ar galima imtis vienokių ar kitokių priemonių, kai aiškiai matoma, kad vyksta korupciniai susitarimai“, - svarstė pašnekovė.

Kodėl iki šiol nesukurtos priemonės, kurios būtų pažabojusios medikus? „Gal tas žmogus, kuris žino, kaip tai padaryti, sėdi kur nors tyliai ir nesako, - juokaudama atsakė R. Visockytė. – Sprendimą rasti bus sudėtinga. Neatmetama galimybė, kad vaistininkas, gavęs veikliosios medžiagos pavadinimą, vaistą parduos pagal tai, su kokiais tiekėjais jis bendrauja. Todėl viskas priklauso nuo poįstatyminių aktų. Reikia viską labai apgalvoti, neužtenka pasakyti, kad keičiame recepto išrašymo tvarką“.

Pacientai turės būti labiau išprusę

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sutinka, kad kalbos apie medikų korupciją – ne iš piršto laužtos. „Teko susidurti su atvejais, kai gydytojas, grįžęs iš farmacininkų seminaro, visiems iš eilės rašo tą patį vaistą, o juk niekada nėra visiems geriausio vaisto. Mes neprieštaraujame, kad būtų rašomas tarptautinis vaisto pavadinimas, tačiau jei vaistas jau pritaikytas konkrečiam žmogui, būtina skliausteliuose užrašyti ir jį. Antraip vaistininkas paduos tokį vaistą, kuris šiam parankus. Jeigu farmacininkai dabar važinėja pas gydytojus, vėliau su dovanėlėmis pradės važinėti pas vaistininkus“, - svarstė pašnekovė.

Anot pacientų atstovės, yra vaistų, kurie iš tiesų skiriasi tik kainomis. Tačiau yra vaistų, kurių pavadinimas labai svarbus. „Pavyzdžiui, jei sergančiajam diabetu gydytojas recepte užrašys tik trumpo veikimo insuliną, bet nepaminės jo pavadinimo, dalis žmonių paprasčiausiai paklius į ligoninę. Praeina nemažai laiko, kol prisitaikai sau vaistą ir jo dozę. Nors visų firmų vaistų veiklioji medžiaga ta pati, tačiau iki 20 proc. leidžiama jos kiekio paklaida į vieną ar kitą pusę.

Žmogus tikrai negali vieną mėnesį gerti vienokį vaistą, o kitą mėnesį – kitokį. Man pačiai yra taip nutikę, kai vaistinėje man davė kitos firmos vaistą, pusantro mėnesio prasikamavau, kol grįžau prie senojo. Bėda ir ta, kad žmonės dažnai neįsimena gerto vaisto pavadinimo – ką vaistininkas paduoda, pareiškęs, kad jis visiškai toks pat, tą ir ima“, - pasakojo V. Augustinienė.

Moteris pastebi, kad šiuo metu vaistai skirstomi tik į brangius ir pigius, tačiau svarbiausia ne vaisto kaina, o koks vaistas konkrečiam žmogui tinka. Vienam geriau veikia pigus generinis, kitam – tik brangus etinis vaistas. „Man pačiai kartą nuo kraujospūdžio vietoj kompensuojamo brangaus, apie 90 litų kainuojančio vaisto pasiūlė kitą. Nors jo kaina buvo labai priimtina, jis visiškai išreguliavo mano būseną“, - patirtimi dalinosi pašnekovė.

Vaistinės seniai gyvena pagal rinkos dėsnius

Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius taip pat įsitikinęs, kad toks sprendimas korupcijos nesuvaldys. Ji tik dar labiau įsivešės. „Kompensuojamų vaistų receptuose ir dabar rašoma veiklioji medžiaga, o ne konkretus pavadinimas. Tačiau nežinau, ar tikslinga taip rašyti visada – visas pasaulis rašo firminius vaistų pavadinimus, o vaistininko etikos klausimas – pasiūlyti ir pigesnius variantus“, - svarstė pašnekovas.

Kita vertus, jis pripažino, kad šiandien vaistininkai priversti etikos nesilaikyti, nes vaistinės yra tapusios ne sveikatinimo, o ekonominėmis įstaigomis. Vaistinės koncentruojasi keliuose tinkluose, tarp kurių vyksta konkurencinė kova, o vaistinių savininkai pardavėjams siunčia sveikinimus įvykdžius pardavimo planus.

„Vaistininkas turėtų pasakyti žmogui visų firmų vaisto kainas bei nurodyti pagrindines jų savybes. Žmogus tuomet galėtų pats pasirinkti. Tačiau vaistininkystė pas mus vystėsi laukinės rinkos sąlygomis. Jeigu šiandien aš dirbčiau tinkle, turėčiau klausyti savo vadybininko, kuris man nurodytų, kad reikia pardavinėti tos firmos analginą, kuris vaistinei pelningiausias. Mat nuo to priklausytų mano atlyginimas“, - teigė G. Pranckevičius.

30 metų vaistininko patirtį turintis pašnekovas baiminasi, kad reikalavimas rašyti tarptautinį vaisto pavadinimą vaistininkams gali tapti sunkiu išbandymu. „Aš pats ne visus tarptautinius vaistų pavadinimus žinau, o ką kalbėti apie neseniai dirbančius vaistininkus. To jų niekas nemoko. Be to, žinant, kokia yra medikų rašysena, gali atsirasti klaidų perskaitant. Taigi problemos ši tvarka neišspręs, o bereikalingos painiavos sudarys“, - svarstė vaistininkų atstovas.

Anot pašnekovo, yra daug diskutuojama apie tai, kurie vaistai geresni – brangesni etiniai ar pigesni generiniai, tačiau vieno atsakymo čia būti nė negali. Mat vaistas vaistui nelygus, o žmogus – žmogui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (5)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (108)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (17)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (5)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (122)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (8)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...

„Saulėlydžio“ žvaigždės kovos su paparacais: slėpdavosi net bagažinėje

Visiems teko girdėti apie įžymybių „kovas“ su paparacais. Kol paauglių dievaitis Justinas...

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (478)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Bjaurus skandalas Ukrainoje: du žaidėjai pardavė rinktinės rungtynes (26)

Ukrainos ledo ritulio rinktinę supurtė lažybų skandalas. Du žaidėjai prisipažino gavę pinigų...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (34)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...