Kandys dribsniuose
Vilnietė Adelė jau kuris laikas itin atidžiai peržiūri kruopas: kruopščiai apčiupinėja pakelį dar parduotuvėje, tada apžiūri namuose, dar sykį po kruopelytę perrenka prieš virdama. „Anksčiau nė nebūčiau pagalvojusi, kad jų galiu nusipirkti jau parduotuvėje“, – sako moteris.
O buvo taip: užsimanė Adelė avižinių dribsnių, nusipirko, o kai atidarė pakelį, iš jo išskrido kelios kandys. „Viduje dar krūvą lervų radau, – prisimena pašnekovė. – Gaila, kad neturėjau čekio, kitaip iš karto bėgčiau į parduotuvę.“
Moteris iki šiol negali suvokti, kaip tie gyviai galėjo atsirasti dribsniuose. „Greičiausiai tai nutiko net ne parduotuvėje, bet pas gamintoją, – sako Adelė. – Jaučiu baisų šleikštulį, kai praeinu pro kruopų skyrių krautuvėje.“
Atsiranda nuolat
Kitas mūsų pašnekovas Rimas prisipažįsta nekviestų svečių savo maisto atsargose sulaukiantis nuolat. „Anksčiau būdavo taip: prisiperku kruopų pigiau per akcijas ir sudedu į spintelę. Žinokite, net po keliasdešimt vienodų pakelių pirkdavau. Ką gali nuspėti, o gal ryt pabrangs neįperkamai, – pasakoja pašnekovas. – Dabar jau taip nebeperku – pabodo kandis po namus vaikytis.“
Vyras įsitikinęs, jog problema glūdi būtent maisto atsargose. „Žmona kartą per sezoną išmeta visas atsargas, sutvarko spinteles, praplauna su acto tirpalu, – tikina Rimas. – Mėnuo, du – ramu, o vėliau ir iš naujai nupirktų kruopų gyvių atsiranda. Pasaka be galo: ir vėl metam viską lauk, indelius nuo kruopų plaunam, o spinteles dezinfekuojam.“
Vakarienė – su lervomis
Gerai, jeigu gyvius maiste pastebite laiku, o jeigu ne? Apetitas gali dingti ilgam.
Panašiai nutiko vilnietei Editai. „Turiu du mažamečius vaikus. Stengiuosi juos maitinti sveikai, tad nuolat verdu įvairias košes, – sako moteris. – Imu kruopas, peržiūriu, persijoju per sietelį, perplaunu su vandeniu, tačiau vis tiek bijau, kad kažko nepastebėjau.”
Tokia atsargi Edita tapo prieš metus, kai vakarienei nutarė išvirti ryžių. „Įsivaizduokite mano išgąstį, kai vaiko lėkštėje pamatau kirmėles. Jos buvo baltos, tad dėdama į puodą net nepastebėjau“, – pasakoja dviejų vaikų mama.
Edita taip pat prisipažino, kad su baime parduotuvėje renkasi ir kitus produktus, pavyzdžiui, riešutus ar džiovintus vaisius. „Kai pagalvoju, kur visa tai gulėjo prieš tai, kai pakliuvo į mano rankas, darosi baisu. Tikrai abejoju, kad visur buvo higieniškai švaru ir tvarkinga“, – sako moteris.
Kandžių būta visada
Kenkėjų kontrolės įmonės „Dezinfa“ direktorė Margarita Kutkaitė teigia, jog kandžių maisto produktuose buvo visada. „Jų nepasidarė daugiau – mes tapome atviresni, drąsiau apie jas kalbame“, – sako specialistė.
Pasak jos, anksčiau prisipažinti, jog tavo namuose yra kandžių, dažnai atrodė gėdinga. „Žmogus išmesdavo sugadintą produktą, išvalydavo spinteles, bet pasakoti apie tai dažniausiai vengė. Lyg ir buvo bijoma, kad kiti pagalvos, jog tavo namuose – netvarkinga, – prisimena M. Kutkaitė. – Dabar žmonės apie kandis kalba drąsiai, kreipiasi į žiniasklaidą, bando išsiaiškinti, kas kaltas dėl jų atsiradimo.“
Kita priežastis, dėl kurios apie kandis maisto produktuose girdime vis dažniau, – taupymas ir sandėliavimas. „Žmonės priperka daug pigesnių produktų – įvairių kruopų, miltų – ir visa tai laiko vienoje spintelėje. Jeigu viename iš produktų yra kandžių, jos būtinai pereis ir į kitus produktus. Galų gale išmesti teks visas atsargas“, – tikina M. Kutkaitė.
Ieškome kaltų
Dažniausiai kandžių lervų randama augalinės kilmės maisto produktuose, kuriais jos maitinasi. Lervos ėda ir suteršia voratinkliais bei išmatomis miltus, kruopas, sėlenas, makaronus, sausainius ir kitus miltų gaminius, taip pat įvairius grūdus, sėklas, džiovintus vaisius, riešutus, grybus, prieskonius, arbatas.
Tačiau, kas kaltas, kad tie „nepageidaujami svečiai“ atsiranda mūsų virtuvėse?
„Kaltas gali būti bet kas: nuo gamintojo iki vartotojo, – teigia M. Kutkaitė. – Pavyzdžiui, gamintojas gali būti labai sąžiningas,laikytis visų higienos normų, tačiau jis gali nepastebėti kiaušinėlių.“
Užteršta produkcija keliauja į parduotuvę. Sandėlyje vėsu, tad temperatūra nėra palanki kandžių vystymuisi, niekas nepastebės, kad kažkas produktui negerai. O štai pačioje parduotuvėje šilta – sąlygos palankios. Produktai patenka ant lentynų ir juose pradeda knibždėti gyvių. Rezultatas: pirkėjas nusipirks produktą su lervomis, o gal net ir su kandimis.
„Žinoma, kalta gali būti ir parduotuvė. Pavyzdžiui, kandžių yra šunų ėdale. Kaip suprantate, jos lengvai paplinta po kitus produktus. Pirkėjas nusiperka užterštus saldainius ir ima kaltinti gamintoją, tačiau jis nekaltas. Saldainiai gaminami labai aukštoje temperatūroje, tad kandžių čia būti paprasčiausiai negali, – tvirtina M. Kutkaitė. – Pirkėjas visų pirma kaltins saldainių gamintoją, o dėl to nukentės jo reputaciją, nors jis ir visai nekaltas.“
Pašnekovė pastebi, kad dažnai dėl kandžių atsiradimo namuose esame kalti mes patys. „Atsinešame miltus namo, pastatome juos spintelėje. Po tam tikro laiko pamatome lervas. Žinoma, kaltas gamintojas ar parduotuvė, nusprendžiame. Neverta skubėti su išvadomis. Juk miltai galėjo būti užkrėsti jūsų namuose jau esančių gyvių. Taip, jūsų virtuvė gali būti labai švari ir tvarkinga, nuolat valomos spintelės, bet užkrėsto produkto gali būti tarpuose tarp baldų, o gal jo užkrito už spintelės. Reikia visai mažai, kad kandys sėkmingai vystytųsi ir veistųsi“, – aiškina – M. Kutkaitė.
Jei sąlygos palankios – šilta – iš kiaušinėlių kandžių lervos išsirita po 1–3 savaičių. Viena suaugėlė kandis gali padėti iki 200 kiaušinėlių.
Šiltuoju metu kandys migruoja ir gali atskristi kad ir pro atvertą langą ar ventiliacijos angą. Todėl prevencijai taip pat galima naudoti jauku padengtas lipnias juosteles, tokiu būdu užkertant kelią suaugėlėms kandims padėti kiaušinėlius.
Būkite atidūs
Kandžių lervutės gali prasigraužti tiek per popierių, tiek per plastiką. Tai būtina žinoti, kai einate į parduotuvę produktų. „Apžiūrėkite itin atidžiai. Jeigu pakelis persišviečia, lervas galima pamatyti“, – sako – M. Kutkaitė.
Kai parsinešate pirkinius namo, iš karto juos paskirstykite po indelius. „Žinoma, jokių popierinių ar plastikinių įpakavimų – tik metaliniai ar stikliniai. Tokiu būdu kenkėjai negalės iš vieno produkto pereiti prie kito“, – aiškina pašnekovė. – O jūs iš karto galėsite identifikuoti užkratą.“
Pasak M. Kutkaitės, jeigu kandys atsirado namuose, gyventojai juos dažniausiai bando naikinti patys, išmesdami užkrėstą produkciją bei išvalydami spinteles.
„Tai reikėtų daryti itin atidžiai, – sako specialistė. – Parduotuvėse nėra specialių priemonių naikinti kandims arba jos būna trumpalaikės. Liaudies priemonės irgi vargiai tepadės. Vienintelis teisingas būdas yra kuo skubiau išmesti užkrėstą produkciją, išsivalyti ir išnaikinti suaugėlius (drugius), nes jie vėl gali pridėti kiaušinių.“
Tvarkytis reikėtų labai kruopščiai, mat kiaušinėlių gali būti visur: sienų, lubų plyšiuose, už baldų ir pan.
Drabužių kandys
Pamatę kruopose gyvenančias kandis, žmonės dažnai išsigąsta, jog jos persikels į spintą ir padarys žalos drabužiams. M. Kutkaitė nuramina, kad taip nebus, mat maisto produktuose gyvenančios kandys ir tos, kurios įsitaisė jūsų kailiniuose, yra skirtingos. Laimei, ir pastarąsias galima išnaikinti.
„Principas panašus: sunaikinti židinį, išvalyti nuo kiaušinėlių, – sako specialistė. – Žinoma, drabužį išmesti gaila, tad siūlyčiau pasielgti kitaip: rūbą, kuriame apsigyveno kandys įdėkite į šaldymo kamerą parai laiko. Tuo metu sutvarkykite ir išvalykite spintą.“
Netikėti radiniai
Lietuviams gerai pažįstamos kandys tėra neretas, bet tikrai ne vienintelis „siurprizas“, kokį galima aptikti maisto produktuose. Tuo įsitikino biologas Daumantas Liekis, kai prieš keletą metų prekybos centruose nutarė atlikti kiek neįprastą tyrimą.
„Mintis kilo, kai avižų dribsniuose radau straubliukų šeimos vabalų. Tuomet nusprendžiau pasidairyti ir paieškoti daugiau importinių prekių, kuriose būtų panašių bestuburių, – sako pašnekovas. – Labiausiai domino džiovinti vaisiai, riešutai. Tokie produktai importuojami iš Tolimųjų Rytų ar kitų šilto klimato kraštų. Ten galima aptikti daug įdomių, įvežtų egzempliorių.“
D. Liekio tikslas buvo sudaryti sąrašą vabalų rūšių, kurios į Lietuvą atkeliauja iš įvairių kraštų ir patenka ant prekybos centrų lentynų. „Dalis šių organizmų yra kenkėjai ir Lietuvą pasiekę iš ne tokių tolimų kampelių gali čia aklimatizuotis (kaip kolorado vabalai) ar bent jau tapti nauju pirkėjo įnamiu“, – pasakoja biologas.
Sulaukė net grasinimų
D. Liekis sako didelio dėmesio eksperimentui neskyręs. „Egzempliorius rinkdavau ir teberenku tik atsitiktinai juos radęs, – tikina pašnekovas. – Taip pat informavau kolegas, kad mane domina visi su produktais įvežti vabalai ar kiti bestuburiai.“
Šiuo metu biologas išskirtinio parduotuvių darbuotojų dėmesio nesulaukia, tačiau anksčiau buvo visko. „Pačioje pradžioje, kai buvau įkvėptas pirmųjų radinių ir specialiai apžiūrinėdavau grūdinių kultūrų pakuotes bei džiovintų produktų stalčius, turėjau vargo su parduotuvių administracija. Apsaugos darbuotojai prašydavo parodyti kuprinės ir buteliukų, į kuriuos rinkdavau vabzdžius, turinį. Kai kurių parduotuvių administratoriai siūlydavo parazitų „išpirkas“, kiti grasindavo, kad galiu būti neįleistas į jų vadovaujamą parduotuvę“, – prisimena pašnekovas.
Dabar įvežtinių rūšių kolekciją D. Liekis renka „neakivaizdiniu“ būdu, neskirdamas tam ypatingo dėmesio.
„Jei apsipirkinėdamas parduotuvėje pastebiu kažką „įdomaus“ būtinai tai pagaunu arba nusiperku. Manau kiekvienas biologas pasielgtų panašiai. Aptikęs nekenksmingų, parazitų informuoju pardavėjus, kad susitvarkytų, – sako biologas. – Po paskutinių stebėjimų ir rezultatų publikavimo spaudoje, kai kurie prekybos tinklai atsisakė sveriamų džiovintų produktų. Labai vykęs sprendimas, nes į tokią produkciją gali įsimaišyti ne tik gamintojo kraštuose gyvenančios rūšys, bet ir parduotuvių salėse besiveisiančios kandys ar tarakonai.“
Šokiruojantis radinys
D. Liekis tikina, jog visi jo radiniai savotiškai įdomus jau vien tuo, kad išgyveno ilgą kelią iki prekybos centro lentynos. „Tiesa, esu radęs nemažai negyvų voragyvių, drugių lervų, bet daugelis parazitų garsėja kaip ekologiškai plastiški padarai. Tai reiškia, kad jiems nebaisūs dideli temperatūros šuoliai ir visą kelią nuo derliaus nuėmimo iki parduotuvės jie išgyvena, – aiškina pašnekovas. – Kiti bestuburiai į pakuotes patenka fasavimo metu. Taip galima parsinešti sinantropinių parazitų, kurie gali veistis ir gyventi pirkėjo namuose.“
Iš įdomesnių radinių minėtinas vidutinio dydžio europinis skorpionas. Jį pašnekovo kolega aptiko vienoje prekybos centro bazėje, prie vaisių skyriaus.
O štai labiausiai šokiruojantį radinį atrado pats D. Liekis. „Jį radau praeitą žiemą figose. Tai buvo žvilgvabalių šeimos vabalai, kurie paprastai minta dvėsena. Figos buvo importuotos iš Turkijos. Matyt, tik patys turkai žino, kaip nekrofagai galėjo patekti ant jų produkto“, – stebisi pašnekovas.
Pavojingi žmogui?
Dalis tokių vabzdžių, pasak D. Liekio, žmogui grėsmės nekelia. „Labiau neramu, kad iš pietinių kraštų gali atkeliauti žemės ūkio kenkėjai ir nuspręsti, kad Lietuvoje klimatas pakankamai atšilęs, – svarsto biologas. – Tiesa, bestuburiai, kurie turėjo kontaktą su dvėsena ar yrančiais organizmais, gali sukelti rimtų negalavimų.“
Didesnę grėsmę kelia nematomi „priešai“. „Tai įvairios bakterijos ar pirmuonys, nuo kurių galima ir galą gauti“, – liūdnai konstatuoja D. Liekis.
Taigi, kaip elgtis, paklausite? „Svarbu nepanikuoti, – ramina pašnekovas. – Dalis pakuotėse randamų vabalų, drugių ar lervų (kurių nederėtų maišyti su kirmėlėmis) žmogui nekenksmingi. Tų padarų ėdesys, greičiausiai, produktas, su kuriuo jie atkeliavo. Suprantama, jei įsigijote maisto produktų su gyvais ar negyvais „priedais“, jų vartoti nederėtų. Kad to išvengtumėte, labai įdėmiai apžiūrėkite grūdinių kultūrų pakuotes, nepirkite pigaus pakuotojo siūlomos produkcijos ir nesirinkite sveriamų riešutų bei džiovintų produktų.“
Jei visgi namo parsinešėte nepageidaujamų „maisto priedų“ būtinai apie tai informuokite maisto ir veterinarijos tarnybą bei prekybos centro kokybės linijos darbuotojus, kad panaši produkcija būtų pašalinta iš lentynų.