Pasirodo, keičiantis mitybos įpročiams – valgant vis daugiau minkšto maisto, kuris tarsi jau „sukramtytas“, šiuolaikinių žmonių žandikaulis siaurėja ir jame nebelieka vietos protiniams dantims.
Dantis teko šalintis operacijos būdu
Vilnietis Vytautas pirmą kartą apie tai, kad jam teks trauktis visus protinius dantis, sužinojo maždaug prieš trejus metus apsilankęs pas odontologą dėl visai kitų problemų.
„Gydytojas pasakė, kad du mano apatiniai dantys tiesiog guli, nes nėra iki galo išdygę. Dėl savo netaisyklingos padėties jie stumia kitus dantis, be to, gali ištirpdyti aplink esantį žandikaulio kaulą. Įtikintas vieną dantį išsiroviau. Traukimas nebuvo paprastas – prireikė chirurginio įsikišimo, vėliau kilo komplikacijų. Gana ilgai tikrai labai skaudėjo, taigi tiek prisikamavau, kad nusprendžiau kitų dantų neliesti, kol nekils problemų“, - pasakojo pašnekovas.
Tačiau šiemet apie vieną iš protinių dantų prasidėjo uždegimai – tino ir skaudėjo dantenas. Vytautui vėl teko kreiptis į gydytoją. Pastarasis uždegimą pagydė, tačiau įspėjo, kad jeigu vyras šio danties netrauks, problema kartosis. Mat dantis normaliai neišdygęs, beveik nesimato, jo neįmanoma normaliai išvalyti, todėl apie jį nuolat kaupiasi maisto likučiai ir kelia uždegimus. Tačiau medikas įspėjo, kad šį dantį bus įmanoma ištraukti tik operuojant.
„Tąkart nieko nedariau, tačiau po kelių mėnesių dantenų uždegimas pasikartojo. Taigi susiradau kompetetingą gydytoją ir ryžausi operacijai. Jis taip pat pasiūlė susitvarkyti visus dantis ir įtikino mane iškart išsioperuoti ir vieną viršutinį dantį, kuris jau beveik rėmėsi į žandą. Taip ir padariau. Šįkart operacija pavyko gerai ir jau po kelių dienų jaučiausi normaliai. Tiesa, teko gerti ir antibiotikus, leistis nuskausminamuosius. Dar po kurio laiko jau paprastuoju būdu išsitraukiau ir paskutinį protinį dantį“, - sakė Vytautas.
Pasak pašnekovo, jo tėvai, sužinoję apie užklupusias problemas, negalėjo atsistebėti. Jie abu turi normaliai išaugusius protinius dantis, kurie jiems niekada nekėlė jokių būdų.
Kodėl žandikaulyje nebelieka vietos protiniams dantims
Pasak Žalgirio klinikos burnos chirurgės Rūtos Rastenienės, šiuolaikinių žmonių žandikaulis iš tiesų kinta – jis siaurėja, todėl jame nebelieka vietos protiniams dantims.
„Kiekvieno žmogaus anatomija, kaip ir dantų šaknų padėtis, yra unikali, todėl kiekvienas atvejis tam tikra prasme individualus. Vienam žmogui protiniai dantys išdygsta tiesiai, kitam – kreivai ir gadina gretimus dantis arba traumuoja žandą, vienam tie dantys būna visai atsigulę horizontalioje padėtyje, kitam pasisukę. Neteisingai išaugę dantys gali sukelti daug visokių bėdų – pradedant tuo, kad jie gali iškreipti visą sukandimą, baigiant tuo, kad gali ir žaizdų pritrinti, sukelti pakankamai komplikuotų pūlinių, ir kitokių bėdų. Tokiais atvejais juos rekomenduojama šalinti, tačiau įvertinti būklę ir priimti sprendimą, aišku, gali tik specialistas.
Viena iš teorijų, kodėl keičiasi mūsų žandikaulis, yra ta, kad keičiantis žmonių mitybos pobūdžiui, t. y. vis mažiau mums kramtant kieto maisto, žandikaulis siaurėja, o protiniai dantys yra krūminiai ir pakankamai masyvūs, todėl jie nebetelpa. Mūsų senelių kartos žandikauliai dar buvo stambesni, o mes kramtome jau vis mažiau, nebegraužiame šaknų, todėl ir tiek dantų nebereikia. Yra situacijų, kai protiniai dantys visai nesusiformuoja – net nėra jų užuomazgų“, - teigė medikė.
Pasak pašnekovės, jei nuotrauka rodo, kad dantų niekada nebuvo ir nebus, galima nusiraminti: jų tikrai niekam nepritrūksta. Tačiau jei viršuje yra protinis dantis, o apačioje nėra, arba atvirkščiai, būtina pašalinti ir tą dantį, kuris išdygo. Toje pačioje pusėje turi būti simetrija tarp žandikaulių. Antraip vienišas dantis, neturėdamas atramos, ilgainiui ims kelti problemas. Tačiau visai normalu, jei vienoje žandikaulio pusėje protinių dantų nėra, o kitoje pusėje yra. Tiesa, tam tikrais atvejais visgi gali tekti traukti dantis ir kitoje pusėje.
Ar medikai ne per dažnai traukia dantis?
Paklausta, kokios šiuo metu vyrauja dantų gydymo tendencijos, t. y. labiau linkstama juos gydyti ar šalinti, R. Rastenienė patikino, kad jei Lietuvoje gydytojas siūlo dantį šalinti, galima juo pasitikėti.
„Kai dantis iš tiesų suiręs ir reikalauja pakankamai didelių investicijų, kartais žmonės per savo užsispyrimą išsaugoti dantį, kurio prognozė abejotina arba beviltiška, investuoja didelę sumą pinigų ir tikisi, kad įvyks stebuklas. Taigi jei preliminari gydymo prognozė, su kuria supažindina specialistas, abejotina, danties gydymas – iš tiesų laiko ir pinigų švaistymas. Žmogus sumoka krūvą pinigų, sugaišta daug laiko, bet tolesnė seka būna tokia, kaip ir žadėjo gydytojas – jis nulūžta, toliau pūliuoja ar vis tiek skauda. Tada žmogus pyksta ir kaltina gydytoją, nors jam viskas buvo pasakyta.
Amerikoje iš tiesų yra tendencija ne gydyti, bet šalinti dantis ir vietoj jų dėti implantus. Lietuvoje mes visi mokyti stengtis išsaugoti dantį, nes savas dantis yra vis dėlto savas dantis, joks kokybiškiausias protezas jo nepakeis. Tačiau jei danties būklė bloga, geriau net nepradėti jo gydyti. Todėl jei Lietuvoje gydytojas sako, kad reikia šalinti dantį, galima juo pasitikėti. Lygiai taip pat šveicarai net ore kabančius dantis išsaugo: užkonservuoja taip, kad tas dantis ilgus metus dar gali tarnauti“, - teigė burnos chirurgė.
Kita vertus, kiek tarnaus dantys, priklauso ir nuo žmogaus požiūrio į burnos higieną. Pasak pašnekovės, būna pacientų, kurie giriasi, kad nebuvo pas gydytoją 30 metų, ir reikalauja gražių, baltų dantų per tris dienas, o tai neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai.
„Jei žmogus mano, kad išsitrauksiu visus dantis, susidėsiu protezus ir dar 30 metų galėsiu neiti pas gydytoją, jis labai klysta. Aplink implantą ar protezą uždegiminiai procesai vyksta lygiai taip pat, kaip apie tikrą dantį. Protezai reikalauja netgi kruopštesnės priežiūros, tenka dažniau lankytis pas dantų higienistą. Iš esmės dantys dabar labiau genda ne dėl mitybos, kaip dažnai teigiama, bet dėl blogų higienos įpročių. Jei nėra apnašų, nėra mikroorganizmų, dantys ir negenda. Mat juos gadina ne maistas, bet ant dantų likusios apnašos, atsirandančios dėl maisto ir kažkokių gėrimų vartojimo, o tai vyksta dėl blogos jų priežiūros. Kiekvienas danties paviršius turi būti valomas lengvais sukamaisiais judesiais du kartus per dieną – ryte ir vakare. Taip pat įpročiu turėtų tapti lankymasis profilaktiškai pas dantų gydytoją. Taip išvengtume daugybės problemų. Per pusmetį tikrai neatsiranda tokių milžiniškų bėdų, kurių nebūtų įmanoma pataisyti“, - aiškino R. Rastenienė.
Medikės teigimu, nors šiuolaikinės plombos ir protezai labai patobulėję, net kokybiškiausia plomba tarnauja 5 metus.
„Reikia žinoti, kad nėra nieko amžina. Visi, kurie tai žada, meluoja. Taigi manoma, kad plombos gali tarnauti 5 metus, vėliau jas reikia keisti, nes jos nusidėvi, praranda atsparumą, atsiranda pralaidumas, o žmonės iki šiol dažnai mano, kad įsidėjo plombą visam gyvenimui. Taip pat ir protezą po kurio laiko reikia pakoreguoti, percementuoti, kadangi su amžiumi keičiasi ir danties padėtis, ir raumenų padėtis, ir kiti dalykai. Organizmas prisitaiko: savi dantys natūraliai dyla ir slankioja, o protezas yra stabiliai fiksuotas ir neturi paslankumo. Todėl jį prižiūrėti reikia kitaip“, - teigė pašnekovė.
