Mikrobangų krosnelės veikimo principas paprastas - trumpos bangos priverčia virpėti maiste esančias vandens, riebalų ar cukraus molekules. Šios išjudina kitas, tokiu būdu pasklinda energija, t. y. šiluma. Kadangi krosnelės viduje bangos sklinda atsispindėdamos nuo sienelių įvairiomis kryptimis, maistas sušyla tolygiai. Tačiau nepaisant to, kad toks maisto ruošimo ar šildymo būdas yra greitas, tolygus ir pigus, esama ir kitų neigiamų savybių. Teigiama, kad toks maistas netenka net iki 90 proc. savo gyvybinės vertės. Šios pozicijos laikosi ir studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.

„Labai populiarus būdas yra maistą šildyti mikrobangų krosnelėje. To aš nerekomenduoju. Apie mikrobangę pilną ir mistinių istorijų, tačiau teigiama, kad kai maistas šyla jo dalelėms trankantis vienai į kitą, pablogėja baltymo pasisavinamumas. Pats blogiausias dalykas, kurį būtų galima sugalvoti – taip šildyti mamos pieną. Kūdikis negautų to, kas jam yra būtina augimui ir normaliam vystymuisi. Išsamiau chemikės, mokslų daktarės Lita Lee straipsnyje čia.

Tačiau mikrobangės kelia pavojų ne tik vaikų sveikatai. Buvo lyginta, kiek maistingųjų medžiagų lieka daržovėse, jas šildant mikrobangų krosnelėje, vandeniu bei garuose. Mikrobangų krosnelės rezultatai buvo prasčiausi. Nors kalorijų, deja, lieka tiek pat“, - teigia V. Kurpienė.

Nors oficialūs mokslo šaltiniai teigia, kad nėra įrodyta, jog ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, būtų daroma žala baltymams, tačiau įspėjama, kad jei žmogus valgo nuolat mikrobangų krosnelėje gaminamą maistą, gali iškilti mažakraujystės išsivystymo rizika.

Vaida Kurpienė, asmeninio archyvo nuotr.
Tačiau jei reikėtų rinktis tarp dviejų blogybių – mikrobangų krosnelės ir maisto šildymo keptuvėje ant įkaitintų riebalų – geriau jau rinktis pirmąjį variantą. Tiesa, V. Kurpienės teigimu, šiandien jau galima įsigyti elektrinių krosnelių, kurios maistą šildo lėčiau, tačiau sveikiau.

„Geras pasirinkimas maistą šildant darbe būtų elektrinės krosnelės, kurios dydžiu panašios į mikrobangų krosneles. Jų veikimo principas panašus į orkaitės, tačiau maistas pašyla per 5-6 minutes, tad nereikės nerimauti dėl didelių elektros sąskaitų. Jos puikus pagalbininkas darbo vietose, o namie galima šildyti konvencinėse krosnelėse, jei kas turi jas“, - teigia mitybos specialistė.

Tačiau paprašyta įvardinti geriausią maisto šildymo variantą (be papildomų įrengimų), V. Kurpienė neabejoja, kad tai – šildymas vandeniu.

„Geriausia maistą šildyti su vandeniu. Į puodą ar keptuvę įpilate mažą kiekį vandens, sudedate maistą, įjungiate kaitinimą ir uždengus dangtį patiekalas greitai pašils. Kitas variantas - šildymas garuose - sudedate maistą į metalinį sietelį, uždedate virš verdančio vandens puodo ir uždengiate dangčiu.

Jei maistą šildote įprastai, keptuvėje, riebalus pakeiskite vandeniu. Kam Jums papildomos kalorijos? Jau vien tai, kad kiekvienąkart šildant maistą, jo maistinė vertė mažėja, reikėtų maistą gamintis nedidelėmis porcijomis, kurias būtų galima suvalgyti vienu kartu. Šildydami prarandate vitaminus, o maistą kepdami aliejuje dar gaunate ir nereikalingų kalorijų“, - patarė studijos vadovė.

Skirtingi šaltiniai teigia, kad maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik 11 proc. naudingųjų jų savybių.  Be to, galioja viena paprasta taisyklė – kuo trumpiau, tuo geriau. Tiesa, yra produktų, kurių garuose neparuošite. Tai makaronai, kai kurios kruopos, grybai ir pupelės.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)