Mikrobangos prasiskverbia pro mikrobangų krosnelėje esantį indą su maistu, bet neįveikia metalinio krosnelės korpuso. Jos priverčia vandens, riebalų ir cukraus molekules maiste virpėti, taip didindamos jų šiluminę energiją ir kartu sušildydamos maistą. Kadangi mikrobangos krosnelės viduje sklinda atsispindėdamos nuo sienelių įvairiomis kryptimis, maistas sušyla tolygiai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mikrobangų krosnelė nekenkia žmogaus sveikatai, jei prietaisas atitinka gamyklinius nurodymus ir nėra keistas. Grėsmę galėtų sukelti nebent pažeistos durelės – tokių prietaisų rekomenduojama nenaudoti. Mikrobangų energiją kūnas absorbuotų ir galėtų nudeginti. Ypač jautrios vietos tos, kuriose mažesnė kraujotaka ir temperatūrų kontrolė, pavyzdžiui, akys, sėklidės.
Tačiau nuo mikrobangų spinduliuotės (radiacijos) galima lengvai apsisaugoti (beje, svarbu paminėti, kad terminas „radiacija“ reiškia bet kokią elektromagnetinę spinduliuotę, o ne tik, kaip mano daugelis, radioaktyviųjų medžiagų. Tarptautinių žodžių žodynas aiškina taip: radiãcija [lot. radiatio], spinduliavimas). Kaip rašo www.iflscience.com, jei prietaisą gaminotės ne patys, jis veikiausiai atitinka saugumo reikalavimus. Tačiau kodėl gi nepatikrinus?
„Youtube“ narės „Physics girl“ sukurtame vaizdo klipe – paprastas eksperimentas. Kaip ir mikrobangų krosnelės, telefonai skleidžia bangas. Tad jei įdėsite telefoną į mikrobangų krosnelę, uždarysite dureles ir mėginsite paskambinti, tai turėtų nepavykti. Svarbu: jokiu būdu neįjunkite krosnelės eksperimento metu, nes sugadinsite ir krosnelę, ir telefoną.
Jei mikrobangėje telefonas skamba, vadinas, jūsų prietaiso izoliacija gali būti prasta. Arba jūsų telefonas yra sukurtas skleisti kitokio dažnio bangas. Bet kokiu atveju, net jei spinduliuotė „nuteka“, vargu ar toks jos kiekis galėtų jums pakenkti, rašo www.iflscience.com.
