Sostinės senamiestyje jau trečią mėnesį veikia „laimės“ kavinė. Tai nedidelė užkandinė, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin jauki užsibūti ilgam. Tačiau su arbatos puodeliu čia gaunate ir didelį sąsiuvinį, kuriame lankytojai prašomi užrašyti savo mintis apie laimę. Sklaidant jį apima keistas jausmas. Nors laimė dažnai suvokiama kaip euforijos būsena, daug pakilių minčių ten nerasite.
© Corbis/Scanpix

Laimė aprašoma iki banalybės kasdieniškai – kaip šildantis arbatos puodelis, mylimo žmogus akys ar nuoširdus pokalbis su draugu. Taigi kada mes tikresni – kai džiaugiamės mažais malonumais ar kai skundžiamės dėl mažų rūpesčių?

Viena šypsena sukelia grandininę laimės reakciją?

„Pamaniau, kad žmonės labai retai susimąsto apie tai, kas jiems teikia laimės, todėl nesijaučia laimingi“, - taip kavinės idėją aiškino dvi užklydėles pasitikęs šeimininkas. Kol jis ruošė arbatą, pasiūlė žvilgtelti į ant sienos kabančius mažus ekranėlius, kuriuose keitėsi besišypsančių, džiaugsmu trykštančių žmonių nuotraukos.

„Šypsena sukelia šyseną. Todėl žiūrėdami į šiuos žmones jūs taip pat pradedate šypsotis. O tuomet galite pažvelgti į priešingoje sienoje esantį veidrodį ir pamatyti save laimingą. Beje, galite atnešti ir savo laimingų nuotraukų. Kai žmonės pradeda dalintis, įvyksta grandininė reakcija ir laimingų žmonių daugėja“, - apie kavinės interjerą pasakojo čia šeimininkavęs vyras.

Anot jo, nėra labai daug žmonių, su kuriais net neįmanoma pradėti šios temos. Tai reiškia, kad būti laimingiems mums vis dėlto svarbu.

Tyrimai rodo, kad nesame laimingi

Tuo tarpu įvairių tyrimų duomenimis, lietuviai nepatenka į laimingiausių tautų sąrašą. Atvirkščiai, nuolat atsiduriame lentelės apačioje, taip ir nepagavę laimės paukštės už uodegos.

2008 m. metais paskelbti „World database of happiness“ rezultatai rodo, kad Lietuva pagal laimingumo rodiklius atsidūrusi 26-oje vietoje iš 27 ES narių. Savo gyvenimo kokybę lietuviai įvertino 4,9 balo iš 10. Nelaimingesni už mus tik bulgarai, kurių laimės indeksas – 4,4.

Sąrašo pabaigoje Lietuva atsidūrė ir pagal elgesio bei rizikos veiksnius. Pagal smurto, žūčių per nelaimingus atsitikimus, rizikingo elgesio (ankstyvi lytiniai santykiai, rūkymas, alkoholio vartojimas) rodiklius Lietuva atsidūrė 28-oje vietoje iš 29 šalių. Latvija – 27-ta, o Estija – 25-ta.

Laimingiausia Europos tauta yra danai (8,4), toliau seka šveicarai (8,1), austrai (7,9), suomiai (7,8) ir Liuksemburgo gyventojai (7,7).

2008 m. ES tyrimų agentūros „Eurofound“ duomenimis, 15 ES senbuvių ir Norvegijos gyventojai yra laimingesni ir jaučiasi labiau patenkinti savo gyvenimu nei naujosios narės. Nelaimingiausi iš 15 „senųjų“ ES šalių yra portugalai, po jų seka italai ir graikai.

Pagal šiuos duomenis, lietuvių laimės indeksas yra 7,3 – šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis. Pagal šį tyrimą laimės pajautimu mes lenkiame Italiją ir esame tiek pat laimingi, kaip graikai. Nelaimingiausi jaučiasi bulgarai, kurie pasitenkinimą gyvenimu įvertino 5 balais iš 10, o laimę – 5.8.

2008 m. grupė sociologų „World Values Survey“ apibendrino nuo 1995 m. atliktus tyrimus 97 pasaulio šalyse. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad laimingiausiais save laiko Danijos gyventojai. Jų laimės indeksas sudarė 4,24. Po to sekė Puerto Riko, Kolumbijos, Islandijos ir Šiaurės Airijos gyventojai. Amerikiečiai atsidūrė 16-oje vietoje.

Lietuviai užėmė 85-tą vietą. Mūsų laimės indeksas netgi neigiamas (-0,70), t. y. daugiau gyventojų jaučiasi nelaimingi negu laimingi. Panašiai jaučiasi latviai (-0,75), estai (-0,36), rusai (-1,01). Nelaimingiausi pasirodė Zimbabvės gyventojai.

2009 m. Britų Naujosios ekonomikos fondo (NEF) parengtame tyrime dėl laimingiausios valstybės titulo varžėsi net 143 šalys. Jį pelnė Kosta Rika. Lietuva liko 86-ta. NEF tyrimas remiamasi ne tik vidutinės gyvenimo trukmės, gyventojų pasitenkinimo rodikliais, bet daug dėmesio kreipiama gamtinių išteklių naudojimui. Dėl to sąrašo viršuje atsidūrė Pietų Amerikos šalys, nepasižyminčios itin stipria ekonomika.

Kaip skaičiuojamas laimės indeksas

Nors neretai laimės pojūtis siejamas su ekonomine gerove, ekspertai pastebi, kad Europos gyventojų gerovei mažai įtakos turi finansiniai aspektai. Nors šiandieniniai europiečiai gyvena vidutiniškai keturis kartus geriau nei ankstesnės kartos, jų pasitenkinimo lygis nėra didesnis, o daugeliu atžvilgių net mažesnis nei žmonių prieš 40 metų.

Išvedant šalies „laimės indeksą“ dažnai analizuojami 7 gerovės aspektai: ekonominis, aplinkos, fizinis, dvasinis, darbo, socialinis ir politinis. Todėl į tyrėjų akiratį patenka nepaprastai daug ir įvairios statistinės informacijos - nuo antidepresantų naudojimo iki skundų darbo inspekcijai.

Anot mokslininkų, 50 proc. laimingumo lemia genai, dar 10 proc. - įvairios gyvenimo aplinkybės (socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir pan). Likusius 40 proc. lemia nežinomų veiksnių kombinacija ir veiksmai, kuriuos žmonės daro norėdami tapti laimingesni. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Taip pat tyrimai rodo, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys, gebantys paaiškinti socialines ir kitokias nesėkmes taip pat jaučiasi laimingesni nei to negalintys.

JAV atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turi daugiau sveikatos problemų, jie turi mažiau problemų apskritai. Jauni suaugusieji jaučia daugiau pykčio, depresijos, turi daugiau finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.

Beje, tyrimai rodo, kad laimė net iki 20 proc. yra paveldima – laimingoje šeimoje užaugę žmonės turi daugau šansų jaustis laimingais. Paradoksalu, bet laimingesni jaučiasi vėsesnio klimato valstybių gyventojai. Esą šiauriečiai dėl blogų oro sąlygų išmoko bendradarbiauti ir tokiu būdu sumažino visuomenėje skirtumų. Kuo mažiau nesutarimų – tuo daugiau laimės.

Svarbu ne skurdas, o požiūris

Nors kitų šalių patirtis rodo, kad ekonominė gerovė nėra svarbi laimės pojūčiui, Lietuvoje šis ryšys visgi dar pakankamai stiprus. Anot specialistų, Vakarų pasaulyje piliečių vertybinės orientacijos bei pagrindiniai poreikiai keitėsi atsiradus viduriniajai klasei. Materialiniai poreikiai buvo išstumti saviraiškos, automomiškumo ir pasirinkimo laisvės.

Mūsų šalyje nesusiformavo aiški ir didelė socialinė grupė, kuri būtų pasiturinti per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Žmonėms vis dar labiau rūpi darbinė veikla, garantuojanti materialinį saugumą, nei individuali saviraiška, kurios didesnius poreikius grindžia pasiturinčios visuomenės gerovė.

Kad didelei Lietuvos gyventojų daliai yra vis dar labai svarbūs fizinio saugumo ir materialiniai poreikiai, rodo ir Pasaulio vertybių apklausos duomenys. Pavyzdžiui, tolerancijos ugdymui dėmesio skiria tik apie 30 proc. lietuvių (panaši padėtis – Latvijoje ir Estijoje). Tuo tarpu Skandinavijoje tokių žmonių net 90 proc.

„Teoriškai mąstant, gali būti visuomenė, kurioje žmonės gyvena gana skurdžiai ir tenkina tik esminius savo poreikius, bet jų tarpusavio santykiai yra ramūs ir nekeliantys streso, todėl jie jaučiasi gerai. Bet turint galvoje, kad mes per paskutinius kelis šimtus metų gyvenome gan sudėtingoje, besikeičiančioje socialinių santykių struktūroje, mūsų visuomenėje santykiai tarp žmonių išbalansuoti“, - svarstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prof. Vylius Leonavičius.

Anot sociologo, yra kultūrų, kurios šimtus metų vystėsi pakankamai ramiai, iš šono nebuvo griaunamas jų kultūrinis gyvenimas. Klasikinis pavyzdys – japonai. Nors jie modernizavosi, bet niekas negriovė jų tarpusavio bendravimo modelio. Jie atsitvėrė popierinėmis sienomis, gyvena susispaudę, tankiai, bet visai draugiškai, nes išlaikė per kelis šimtus metų susiklosčiusią bendruomeninio gyvenimo tradiciją. Mūsų situacija kitokia – mūsų kultūriniai buvo nuolat griaunami.

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. Laima Bulotaitė nestinka su nuostata, kad lietuvių pesimizmas užkoduotas jau mūsų genuose – esą pakanka peržvegti liaudies dainų repertuarą. „Mes tiesiog akcentuojame liūdnus dalykus. Tapę nepriklausomi norėjome oficialiai išreikšti savo gedulą – dėl tų, kurie buvo išvežti ar žuvo. Todėl dauguma švenčių, kurias atstatėme, yra gedulo šventės. Tačiau ar iš tiesų verta taip ilgai prisiminti, kad mes kentėjome, ir iki šiol ieškoti kaltų?“ – teigė pašnekovė.

L. Bulotaitės teigimu, šiandien žmonės blogai jaučiasi ne dėl ekonominės situacijos. Dauguma gyventojų iš bado tikrai nemiršta. Nebesidžiaugiame gyvenimu, nes nuolat galvojame apie ateitį. Nepadoru linksmintis, nes po metų gali būti labai blogai. Juk iš viešosios tribūnos nuolat tik ir girdime – susiveržkime diržus. Kaip mantrą kartodami šias neigiamas frazes galiausiai taip ir pasijaučiame.

„Padarykite eksperimentą – perkratykite savo mintis. Dauguma jų bus negatyvios – oras blogas, tuoj bus šlapdriba ir slidu, o atlyginimas kitais gali dar labiau mažėti. Mąstyti apie šviesiąsias gyvenimo puses mūsų niekas nemoko. Kai vedu grupes, sunkiausia užduotis žmonėms būna užrašyti penkias gerąsias savo savybes“, - pasakojo psichologė.

Anot jos, net auklėdami vaikus mes visada sakome, kad jie turi lygiuotis į tuos, kurie ką nors daro geriau. „Skrajoja tokia amerikoniška frazė – „Ir tu taip gali“. Mes nesame mokinami realiai įvertinti savo galimybes – ne poreikius, o galimybes. Ar aš iš tiesų toks gabus, kad galiu dirbti kaip tas žmogus su supervadybiniais ar kitokiais gebėjimais? Ne visada būtina užsibrėžti aukščiausią tikslą, nes matydamas, kad jo nepasiekiu, iš tiesų jausiuosi labai blogai. Daug naudingiau kelti sau realius tikslus, kad galėtume pasidžiaugti rezultatais ir judėti toliau“, - svarstė pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (96)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (25)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1000)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (5)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (298)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos?

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (31)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (20)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (7)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...