Tačiau medikai perspėja, kad jei kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg, net ir jaučiantis gerai, reikia susirūpinti, rašoma pranešime spaudai.
Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, nes širdis, kaip siurblys, išstumia kraują tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo slėgį gali padidinti didesnis kraujo tūris dėl skysčių pertekliaus, kraujagyslių standumas, susiaurėjimas, užsikimšimas.
Kaip diagnozuojama hipertenzija?
Kraujo spaudimas gali būti optimalus (mažiau nei 120/80 mmHG), normalus (nuo 120/80 iki 129/84 mmHG), aukštas normalus (nuo 130/85 iki 139/89 mmHG).
Pirmo laipsnio hipertenzija nustatoma, kai kraujo spaudimas būna nuo 140/90 iki 159/99 mmHG, antro laipsnio – nuo 160/100 iki 179/109 mmHG, trečio laipsnio nuo 180/110 mmHG. Izoliuota sistolinė hipertenzija gali būti nustatoma, kai sistolinis kraujo spaudimas yra 140 mmHG ar daugiau, o diastolinis – neviršija 90 mmHG.
Inkstų vaidmuo
Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, reguliuojant arterinį kraujo spaudimą didelis vaidmuo tenka inkstams, kurie palaiko efektyvų tarpląstelinio skysčio tūrį didindami ar mažindami natrio išsiskyrimą. Taip užtikrinamas pastovus kraujo spaudimas. Inkstai susiję ir su renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kuri svarbi arterinio kraujo spaudimo reguliacijai.
„Dar XIX amžiuje pirmą kartą buvo pastebėtas ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų disfunkcijos. Arterinė hipertenzija JAV, po cukrinio diabeto, antra pagal dažnį inkstų pažeidimą sukelianti priežastis. Apie 14 proc. Lietuvos pacientų, kuriems taikoma dializė, galutinės stadijos inkstų ligos priežastis yra hipertenzinė nefrosklerozė“, – pastebi prof. M. Miglinas ir priduria, kad, kai hipertenzija pažeidžia inkstų smulkiąsias kraujagysles, sutrinka reguliaciniai mechanizmai, žalojami inkstų glomerulai.
Jei pažeistos inkstų kraujagyslės, sutrinka organizmui kenksmingų medžiagų apykaitos produktų ir skysčių šalinimas, o nepašalinti skysčiai kraujagyslėse didina kraujo spaudimą, susidaro uždaras ratas.
Dauguma žmonių nejaučia hipertenzijos simptomų, inkstų liga ankstyvose stadijose taip pat neturi simptomų, tačiau gali atsirasti kojų, pėdų ar čiurnų, rečiau rankų ar veido tinimai. Blogėjant inkstų funkcijai gali pasireikšti daugiau simptomų: apetito stoka, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, nuovargis, niežulys.
Pasak prof. M. Miglino, hipertenzijos sukeltas inkstų pažeidimas dažnai nustatomas gana vėlai, kai jau būna pablogėjusi inkstų funkcija, atsiradę simptomai. Dėl šios priežasties, pacientus, segančius arterine hipertenzija, reikia tirti ir dėl kitų organų pažeidimo. Vienas anksčiausių inkstų pažeidimo požymių yra mikroalbuminurija, kuri atspindi ne tik inkstų patologiją, bet ir gali paveikti širdį, galvos smegenis.
Veiksmingos kovos priemonės
Tinkamiausios priemonės, apsaugoti inkstus nuo hipertenzijos sukeliamos žalos – sveika mitybą, fizinis aktyvumas, streso valdymas, rūkymo metimas. „Mityboje turėtų būti daugiau vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, o vengti reikėtų natrio (druskos) ir riebaus, turinčio daug cholesterolio maisto. Sočiuosius riebalus rekomenduojama keisti nesočiaisiais. Mažesnis sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčių produktų vartojimas, padeda kontroliuoti lipidų kiekį kraujyje.
Reikėtų kuo daugiau vartoti produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių. Patartina, kad didesnę maisto raciono dalį sudarytų žuvis, paukštiena, riešutai, kuo mažesnę saldainiai, cukraus turintys gėrimai. Jau esant inkstų pažeidimui, rekomenduojama riboti natrio ir skysčių suvartojimą, tai padeda sumažinti edemas ir kraujo spaudimą“, – teigia Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas.
Nejudrumas vienas iš kraujagyslių ir širdies ligų (taip pat ir arterinės hipertenzijos) rizikos veiksnių, todėl fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems žmonėms, įskaitant, vaikus, vyresnio amžiaus žmones. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti kraujo spaudimą, tačiau jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Rekomenduojama mažiausiai 30-60 minučių fizinio aktyvumo kasdien. Fizinis aktyvumas – tai vidutinio sunkumo veikla, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, darbas sode, namų valymas.
Stresas, įtampa dažnas gyvenimo palydovas. Stresinės situacijos sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Nors reakcija į stresą sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą, jei tai kartojasi dažnai, gali turėti įtakos organų taikinių pažeidimui, ypač, jei į stresą reaguojama rūkymu, alkoholio vartojimu, gausia mityba. Todėl svarbu suvaldyti stresą. Gali padėti kvėpavimo, meditaciniai pratimai.
Nors daugumai pacientų hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, padidėjusį kraujospūdį būtina pastoviai gydyti. Medikamentinis gydymas (antihipertenziniai vaistai) sumažina kraujo spaudimą ir sulėtina inkstų ligos progresavimą, tačiau vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Labai dažnai arterinė hipertenzija gydoma derinant įvairių grupių vaistus. Gydymas vienu vaistu taikomas tik lengvais atvejais. Labai svarbu, kad pacientai laikytųsi gydytojo nurodymų ir ne patys reguliuotų vaistų dozes.
Pasaulio problema
Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Gegužę visame pasaulyje minima tarptautinė hipertenzijos diena. Šiemet Pasaulinė hipertenzijos lyga bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija globaliu mastu organizuoja iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Šios iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje visą mėnesį matuoti kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams.
Lietuva taip pat prisijungė prie šios akcijos. Visą gegužės mėnesį bus stengiamasi pamatuoti arterinį kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių, vyresnių nei 18 metų, Lietuvos šeimos klinikose, vaistinėse, darbovietėse, gydymo įstaigose. Mūsų šalyje tikimasi kraujospūdį pamatuoti ir pakonsultuoti 3000 žmonių.
Daugiau informacijos apie hipertenzija galima rasti Hipertenzija sergančiųjų asociacijos tinklalapyje čia.
