Yra dvi versijos
„Kol kas dar vykdoma vandens dezinfekavimo natrio chloridu procedūra. Ji profilaktiškai bus atliekama dar savaitę laiko. Po to ir toliau bus daromi periodiniai profilaktiniai chloravimai.
Šis incidentas įvyko pagrinde ten, kur yra senieji tinklai. Realiai esame gavę signalų iš penkių gyventojų. Kiek stebėjome savo objektuose, atsitiktinėse vietose, niekur nesame šių mikroorganizmų pastebėję. Tai buvo lokalinis išplitimas“, - sakė Gediminas Valinevičius.
Įmonės vadovo teigimu, galimos dvi šio nemalonaus incidento priežastys.
„Teorinių priežasčių gali būti visokių. Iš kur paplito šie mikroorganizmai, mes dar nenustatėme. Mėginsime ieškoti ir suprasti, tirsime tas vietas, kur jie buvo pastebėti. Bandysime pasijungti ir Klaipėdos universiteto mokslininkus. Tačiau šiandien aš dar negaliu atsakyti kaip ir kodėl.
Mes dirbame dviem kryptimis. Viena kryptis – kirmėlės galėjo atsirasti pas mus vandens rezervuaruose, kur yra kontaktas su oru, mat šie bestuburiai gali gyvuoti tik kontaktuodami su oru. Uždarose patalpose jie gali atsirasti tik tam tikrose stadijose. Šiuo metu rezervuarai valomi, dezinfekuojami.
Yra ir kitas variantas – gyvių atsirado pas kurį nors gyventoją, kuris yra neteisingai įsirengęs mišrią sistemą (tai yra naudoja ir vandentiekio, ir šulinio vandenį). Kai tinkluose slėgis yra mažesnis ar pas mus vykdomi remontai, iš jo šulinio galėjo būti vanduo pripumpuotas į mūsų tinklus. Negalime nei vienos, nei kitos versijos patvirtinti dar“, - sakė G. Valinevičius.
Požeminis vanduo kokybiškiausias
Įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovė Ramunė Albrektienė sakė, kad kalbant apie mikrobiologinį užterštumą, dažniausiai įvyksta nutekamųjų vandenų ar fekalijų prasiskverbimas į vandeninguosius horizontus, gręžinius, vandentiekio tinklo avarijos, atsitiktinis vandentiekio sujungimas su techniniu vandentiekiu ir t.t.
„Tačiau tokie atvejai yra labai reti vandentiekiuose, kai vanduo yra tiekiamas iš požeminių gręžinių. Kadangi mikroorganizmams plisti vandenyje yra nepalankios sąlygos: žema vandens temperatūra, maistinių medžiagų trūkumas“, - sakė įmonės Komunikacijos skyriaus projektų vadovė
„Jis labiausiai apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos palyginus su geriamuoju vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų. Mikrobiologinės taršos prevencijai naudojami įvairūs dezinfekavimo metodai (naudojant ozoną, natrio hipochloritą, UV spindulius ir kt.)“, - sakė R. Albrektienė.
Įmonės atstovė informavo, kad geriamojo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Šis dokumentas nurodo, kokius rodiklius būtina nustatinėti geriamajame vandenyje, kokios jų koncentracijos turi būti neviršijamos ir kokiu periodiškumu, turi būti imami vandens mėginiai. Pagal šį ir kitus norminius aktus yra sudaroma metinė viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarka, kuri suderinama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Remiantis šia tvarka geriamojo vandens kokybė yra tikrinama ištisus metus. Geriamojo vandens kokybės tikrinimo periodiškumas priklauso nuo tiekiamo vandens kiekio bei aptarnaujamų gyventojų skaičiaus. Jei geriamojo vandens tiekėjai nustato, kad geriamasis vanduo neatitinka HN 24:2003 normoje mikrobinių ar toksinių (cheminių) geriamojo vandens rodiklių, jie nedelsdami privalo imtis veiksmų, reikalingų tiems rodikliams atkurti (dezinfekcija, filtrų valymas, vandens tiekimas iš kito vandens šaltinio ir t.t.)“, - sakė R. Albrektienė.
Aktuali fluoridų ir boro problema
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus Vyriausiasis specialistas valstybinis maisto produktų inspektorius Jonas Valuta pranešė, kad 2015 m. I pusmetį VMVT laboratorijose atlikti 212 valstybiniai geriamojo vandens mėginių mikrobiologiniai tyrimai, iš jų 4 (1,9 %) neatitiko reikalavimų, 151 cheminių tyrimų, iš jų, 69 (46 %) tyrimų neatitiko teisės aktų reikalavimų.
„Didžioji dalis tyrimų neatitiko dėl padidinto fluorido kiekio, kiti dėl indikatorinių rodiklių, dažniausiai dėl padidinto geležies kiekio. Pažymėtina, kad didžioji dalis valstybinių viešai tiekiamo geriamojo vandens mėginių paimti tiriant vartotojų skundus, arba buvo numatyti 2015 m. valstybinių mėginių tyrimo plane, atsižvelgiant į nustatytas problemas, todėl neatspindi realios viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės“, - sakė J. Valuta.
Vyr. specialistas informavo, kad geriamojo vandens tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens programinę priežiūrą kasmet atlieka apie 150 tūkst. geriamojo vandens tyrimų, didžioji dalis tyrimų atitinka reikalavimus. Geriamojo vandens tiekėjų programinės priežiūros, valstybinės geriamojo vandens kontrolės geriamojo vandens tyrimai rodo, kad dauguma atvejų viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau kai kuriuose šalies regionuose išlieka aktuali fluoridų ir boro problema, ir indikatoriniai rodikliai (bendroji geležis, amonis, vandens drumstumas ir kt.) viršijantys nustatytas specifikuotas vertes, ypač mažųjų vandenviečių tiekiamame vandenyje.
Geriamajame vandenyje toksiniai (cheminiai) rodikliai – nitratai neturi viršyti 50 mg/l, nitritai – 0,50 mg/l. Jei geriamajame vandenyje nitratai, nitritai viršija nustatytas normas, toks vanduo netinkamas naudoti gėrimui, maistui gaminti. Nitratai virsta nitritais, kurie ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus: nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir organizme išsivysto vidinis deguonies badas“, - sakė Maisto skyriaus atstovas.
Visuomenės sveikatos centrai nemokamai tiria nitritus, nitratus šachtinių šulinių vandenyje, naudojamame nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui. Nitratai patekę įžmogaus organizmą sudaro kalcerogeniškus nitrazaminus bei nitrozamidus. Nitratų poveikiui jautresnės besilaukiančios moterys, infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Problemų atsiranda ilgą laiką vartojant geriamąjį vandenį, kuriame yra didesni nei nustatyta kiekiai susikaupiančių organizme medžiagų. Nustačius padidintus nitritatų, nitritų kiekius, būtina nustatyti ir pašalinti taršos šaltinį, įrengti vandens filtrus, ar naudoti viešai tiekiamą, fasuotą geriamąjį vandenį. Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar prižiūrima nuotekų sistema.
„Apie nitratų kiekį šulinio vandenyje galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Norint individualiai nustatyti nitratų kiekį vandenyje, galima naudoti nitratų testų juosteles – tai gana greitas ir nebrangus tyrimas. Tikslūs geriamojo vandens atliekami akredituotose, atestuotose laboratorijose. Cheminių teršalų, pvz. nitratų, negalima atsikratyti vandenį virinant, ar paliekant nusistoti, todėl toks vanduo netinkamas gėrimui, maistui gaminti. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų kiekis, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus nitratams šalinti, išgręžti naują, ar gilesnį gręžinį, prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų“, - patarė J. Valuta.
