Kaip atpažinti pasiutligę ir jos išvengti

 (8)
Pasiutligė, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė, - viena seniausių žinomų virusinių infekcijų, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Tai yra prancūzų mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties minėjimo diena.
Lapė
Lapė
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Pasiutligės požymiai

I. Jacevičienė pažymi, kad pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, inervacijos gausumo, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 savaites. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities ir negausi inervacija, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėn., o labai retais atvejais - iki 3 metų.
Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į centrinę nervų sistemą (CNS). Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, lojant, užkimsta balsas, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2-3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta.
Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų.

Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.

Pasiutligė gali pasireikšti dvejomis formomis: klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Prodrominė stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.

Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija).
Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka sekančias 2-3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas - progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija (vandens baimė). Hidrofobija pasitaiko 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta.

Kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos

Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kaip pataria specialistė, žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus būtina izoliuoti. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.

Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.

Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?

Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės pasiutligės vakcinos saugios, kontraindikacijų nenustatyta. Paskiepijus, galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančois pasiutligės vakcinos.

Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Todėl, vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Didžiausias pasaulyje nelaimėlis: voras antrąkart įkando į itin pikantišką vietą (2)

21-erių metų verslininkui iš Australijos nuodingas voras jau antrą kartą įkando į penį.

Populiarūs nuskausminamieji gali labai pakenkti jūsų širdžiai (24)

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia nemalonią tiesą: daugelio drąsiai vartojami nuskausminamieji siejami su širdies nepakankamumo rizikos didėjimu.

Vandens ir medaus derinys – puikus ginklas prieš nemalonią infekciją (8)

Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad ligoninių pacientams nuo šlapimo takų infekcijų veiksmingai gali padėti medaus ir vandens tirpalas.

Šį rudenį – dvigubas virusų kirtis (44)

Ruduo įsibėgėja – darbovietėse, mokyklose, autobusuose daugėja sloguojančių, čiaudinčių, kosinčių žmonių. Virusų pakirsti panevėžiečiai užplūdo gydymo įstaigas. Šiemet ūmių virusinių kvėpavimų takų infekcijos atvejų kaip niekad daug.

Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai popietei tapo XXI a. mokslininkais (2)

Labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“ kartu su bendrove „Maxima LT“ lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų onkohematologijos skyriuje, kurio pacientams surengė mokslinę popietę.