Kai suriečia skrandžio skausmai

 (19)
Susirgus skrandžio ligomis tenka griebtis ne tik vaistų, bet ir keisti gyvenimo būdą.
Kai suriečia skrandžio skausmai
© Shutterstock nuotr.

Virškinimo trakto negalavimai kartkartėmis užklumpa kone visus žmones. Jeigu skausmas trunka neilgai – susirūpinti nevertėtų, tačiau kamuojantis kelis mėnesius galima įtarti ir ligą – funkcinę dispepsiją.


Uždegimą sukelia bakterija


Funkcinė dispepsija, anksčiau vadinta gastritu, yra viena dažniausių virškinimo trakto ligų. Ji linkusi kartotis – dažniau liga atsinaujina pavasarį ir rudenį, o negydoma gali trukti tris mėnesius ar ilgiau.
„Funkcinė dispepsija – tai negalavimų kompleksas, kuris sukelia nemalonius pojūčius ar skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Liga taip pat pasireiškia greitu sotumo jausmu valgant, pilnumu, pykinimu“, – paaiškino Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas.


Funkcine dispepsija susergama dėl skrandyje gyvenančių bakterijų Helicobacter pylori. Jomis užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai – iki penkerių metų. Bakterija plinta per nešvarias rankas arba oraliniu būdu, pavyzdžiui, bakterija užsikrėtusiai motinai bučiuojant savo vaiką.
„Prieš 40 metų bakterija buvo užsikrėtę beveik visi žmonės, tačiau pagerėjus higienos sąlygoms šiandien tik 10–15 proc. Lietuvos vaikų turi šią bakteriją. Iš jų funkcine dispepsija suserga taip pat ne visi – ligos simptomai pasireiškia maždaug penktadaliui, dažniausiai – jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms“, – pabrėžė pašnekovas.


Likusieji bakterijos nešiotojai suserga lengvu skrandžio uždegimu, kuris gali ir nesukelti jokių ryškių negalavimų. Nepaisant to, pasak L.Kupčinsko, atsikvėpti nereikėtų: penktadaliui užsikrėtusiųjų gresia opaligė, o beveik 1,5 proc. bakterijos nešiotojų – skrandžio vėžys (rizika susirgti vėžiu yra dvigubai didesnė nei neturint minėtos bakterijos).


Aspirinas dirgina skrandį


Funkcinę dispepsiją gali sukelti ir kitos priežastys – tam tikrų vaistų vartojimas, skrandžio motorikos (peristaltikos) ar nervų sistemos sutrikimai.


„Vis dažniau susirgus griebiamasi nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir aspirino, galinčių sukelti skrandžio gleivinės sudirginimą, paskatinti žaizdelių atsiradimą. Minėtus vaistus dažniau vartoja įvairių lėtinių ligų – sąnarių, stuburo, širdies ir kraujagyslių – kamuojami vyresnio amžiaus žmonės, todėl skrandžio uždegimu gali susirgti ir jie“, – akcentavo gastroenterologas.


Skrandžio motorikos sutrikimams būdingas per lėtai arba per greitai dirbantis skrandis.
Dėl šios priežasties sutrinka jau apvirškinto maisto slinkimas į dvylikapirštę žarną – pavalgęs žmogus pajunta skausmus skrandyje, sunkumą, pūtimą, šleikštulį.


„Sutrikusią skrandžio motoriką neretai lydi ir nervų sistemos surikimai. Tokiu atveju diagnozavus funkcinę dispepsiją neaptinkamos jokios „matomos“ priežastys – bakterijos, vaistų sukeltas gleivinės pažeidimas ar kitos skrandžio ligos. Todėl skiriami ne tik skrandžio rūgštingumą ar motoriką veikiantys vaistai, bet ir gydoma paciento nervų sistema“, – į ligos subtilybes dėmesį atkreipė L.Kupčinskas.


Kai kuriais atvejais apie funkcinę dispepsiją gali perspėti ir žmogaus juntamas nerimas, lengva depresija.


Tenka keisti mitybą


Pastebėjus funkcinės dispepsijos simptomus, patariama kreiptis į šeimos gydytoją – nustatęs ligos priežastį, jis paskirs gydymą.


„Kai kuriais atvejais tenka apsilankyti ir pas gastroenterologą. Atlikus endoskopinį tyrimą, nustatomos tikslios ligos priežastys, kurias ne visada pavyksta aptikti terapeutui. Funkcinę dispepsiją sukėlusi bakterija naikinama antibiotikais, tačiau jeigu negalavimus lėmė virškinimo trakto motorikos sutrikimas, gydymas gali užsitęsti“, – perspėjo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.


Ligos simptomai periodiškai gali kartotis dėl stresinių situacijų, todėl ligonis turi gydytis ne tik medikamentais, bet ir koreguoti savo gyvenimo būdą, mitybą, darbo ir poilsio režimą, atsisakyti rūkymo.

Kaip sumažinti dispepsijos riziką


• Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis, nepersivalgykite.
• Kuo mažiau vartokite riebaus ir aštraus maisto, keptų ar rūkytų gaminių, gazuotų gėrimų, kavos, šokolado, citrusinių vaisių.
• Atsisakykite alkoholio ir rūkalų.
• Venkite stresų ir fizinio pervargimo.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Mažas guzelis slėpė mirtiną ligą: kaip pažinti kaulų vėžį (10)

Šiandien Viktorijai – 19 metų. Tik dabar mergina gali lengviau atsikvėpti ir pasidalinti kojos nuotrauka, kurią matote. Per visą blauzdikaulį nusitęsęs randas žymi unikalią operaciją – diagnozavus kaulų vėžį, paauglei iš Šilalės rajono teko persodinti visą kaulą. Liga neatsinaujino jau beveik penkerius metus, tad mergina iš lėto gali pradėti naują gyvenimą su dovanotu kaulu.

Vilniečio gyvenimą sutrikdė neįprasta trauma: pagalbos nesulaukia jau pusę metų (47)

44-erių Audrius Č. dirba fizinį darbą. Tačiau jau pusę metų vilnietis sako jaučiantis diskomfortą – dėl nejautrios pusės plaštakos ir rankos dalies iki alkūnės jį sekina nervinė įtampa. Išvargino ir nuolatinės kelionės iš vieno gydytojų kabineto į kitą. Tuo metu, kai kalbame, jis skundžiasi gydytojo konsultacijos pralaukęs daugiau nei keturias valandas.

Kepsnys ar lašiša širdžiai taip pat gerai, kaip nerūkymas (6)

Pusė litro nugriebto pieno, 75 g kepsnio porcija arba 100 g lašišos filė, vartojamų kasdien, padėtų išvengti širdies ligų, teigia Norvičo mokslininkai. Šiuose produktuose esančios amino rūgštys padeda stiprinti ląsteles, raumenis, rašo dailymail.co.uk.

Bjaurų defektą vilnietė slėpė po šalikėliu: ligą išduoda ir akių dydis (16)

Nuotraukoje įamžinta 72 metų pacientė, kuriai išoperuotas gūžys – padidėjusi skydliaukė. Nors įprastai ši endokrininė liauka sveria vos 30 gramų, vilnietės atvejis nustebino net visko mačiusius medikus. Tačiau daug dažniau skydliaukės problemos nėra vizualiai pastebimos ir jos sutrikimai nustatomi atsitiktinai.

Gėda net pasakoti: iš atostogų teko grįžti su maišeliais ant galvų (214)

Netikėtai pasisukusios atostogos pakeitė vilniečių šeimos planus: grįždami nuo Latvijos pajūrio nebeaplankė draugų, kad neperduotų jiems „suvenyrų“.