Kai suriečia skrandžio skausmai

 (19)
Susirgus skrandžio ligomis tenka griebtis ne tik vaistų, bet ir keisti gyvenimo būdą.
Kai suriečia skrandžio skausmai
© Shutterstock nuotr.

Virškinimo trakto negalavimai kartkartėmis užklumpa kone visus žmones. Jeigu skausmas trunka neilgai – susirūpinti nevertėtų, tačiau kamuojantis kelis mėnesius galima įtarti ir ligą – funkcinę dispepsiją.


Uždegimą sukelia bakterija


Funkcinė dispepsija, anksčiau vadinta gastritu, yra viena dažniausių virškinimo trakto ligų. Ji linkusi kartotis – dažniau liga atsinaujina pavasarį ir rudenį, o negydoma gali trukti tris mėnesius ar ilgiau.
„Funkcinė dispepsija – tai negalavimų kompleksas, kuris sukelia nemalonius pojūčius ar skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Liga taip pat pasireiškia greitu sotumo jausmu valgant, pilnumu, pykinimu“, – paaiškino Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas.


Funkcine dispepsija susergama dėl skrandyje gyvenančių bakterijų Helicobacter pylori. Jomis užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai – iki penkerių metų. Bakterija plinta per nešvarias rankas arba oraliniu būdu, pavyzdžiui, bakterija užsikrėtusiai motinai bučiuojant savo vaiką.
„Prieš 40 metų bakterija buvo užsikrėtę beveik visi žmonės, tačiau pagerėjus higienos sąlygoms šiandien tik 10–15 proc. Lietuvos vaikų turi šią bakteriją. Iš jų funkcine dispepsija suserga taip pat ne visi – ligos simptomai pasireiškia maždaug penktadaliui, dažniausiai – jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms“, – pabrėžė pašnekovas.


Likusieji bakterijos nešiotojai suserga lengvu skrandžio uždegimu, kuris gali ir nesukelti jokių ryškių negalavimų. Nepaisant to, pasak L.Kupčinsko, atsikvėpti nereikėtų: penktadaliui užsikrėtusiųjų gresia opaligė, o beveik 1,5 proc. bakterijos nešiotojų – skrandžio vėžys (rizika susirgti vėžiu yra dvigubai didesnė nei neturint minėtos bakterijos).


Aspirinas dirgina skrandį


Funkcinę dispepsiją gali sukelti ir kitos priežastys – tam tikrų vaistų vartojimas, skrandžio motorikos (peristaltikos) ar nervų sistemos sutrikimai.


„Vis dažniau susirgus griebiamasi nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir aspirino, galinčių sukelti skrandžio gleivinės sudirginimą, paskatinti žaizdelių atsiradimą. Minėtus vaistus dažniau vartoja įvairių lėtinių ligų – sąnarių, stuburo, širdies ir kraujagyslių – kamuojami vyresnio amžiaus žmonės, todėl skrandžio uždegimu gali susirgti ir jie“, – akcentavo gastroenterologas.


Skrandžio motorikos sutrikimams būdingas per lėtai arba per greitai dirbantis skrandis.
Dėl šios priežasties sutrinka jau apvirškinto maisto slinkimas į dvylikapirštę žarną – pavalgęs žmogus pajunta skausmus skrandyje, sunkumą, pūtimą, šleikštulį.


„Sutrikusią skrandžio motoriką neretai lydi ir nervų sistemos surikimai. Tokiu atveju diagnozavus funkcinę dispepsiją neaptinkamos jokios „matomos“ priežastys – bakterijos, vaistų sukeltas gleivinės pažeidimas ar kitos skrandžio ligos. Todėl skiriami ne tik skrandžio rūgštingumą ar motoriką veikiantys vaistai, bet ir gydoma paciento nervų sistema“, – į ligos subtilybes dėmesį atkreipė L.Kupčinskas.


Kai kuriais atvejais apie funkcinę dispepsiją gali perspėti ir žmogaus juntamas nerimas, lengva depresija.


Tenka keisti mitybą


Pastebėjus funkcinės dispepsijos simptomus, patariama kreiptis į šeimos gydytoją – nustatęs ligos priežastį, jis paskirs gydymą.


„Kai kuriais atvejais tenka apsilankyti ir pas gastroenterologą. Atlikus endoskopinį tyrimą, nustatomos tikslios ligos priežastys, kurias ne visada pavyksta aptikti terapeutui. Funkcinę dispepsiją sukėlusi bakterija naikinama antibiotikais, tačiau jeigu negalavimus lėmė virškinimo trakto motorikos sutrikimas, gydymas gali užsitęsti“, – perspėjo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.


Ligos simptomai periodiškai gali kartotis dėl stresinių situacijų, todėl ligonis turi gydytis ne tik medikamentais, bet ir koreguoti savo gyvenimo būdą, mitybą, darbo ir poilsio režimą, atsisakyti rūkymo.

Kaip sumažinti dispepsijos riziką


• Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis, nepersivalgykite.
• Kuo mažiau vartokite riebaus ir aštraus maisto, keptų ar rūkytų gaminių, gazuotų gėrimų, kavos, šokolado, citrusinių vaisių.
• Atsisakykite alkoholio ir rūkalų.
• Venkite stresų ir fizinio pervargimo.

„Valstiečių laikraštis“
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

XXI a. rykšte vadinamas negalavimas sukiršino medikus

2015 m. birželio 2 d. DELFI sveikatos naujienose publikuotas straipsnis - „Naujas požiūris: kreivas stuburas ir plokščiapėdystė – nieko tokio“ – skaitytojui nepadeda susigaudyti, ką reikėtų daryti ir ko vengti. Anot skalpeliu dirbančių medikų, dėl raumenų disbalanso ar ydingos laikysenos nereikėtų jaudintis.

Mirtinas virusas nebeužkirs kelio motinystei

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Kubą pripažino pirmąja šalimi pasaulyje, kuriai pavyko sustabdyti ŽIV ir sifilio perdavimą nuo motinos kūdikiui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Dažniausios chirurgų klaidos atims amą (5)

Apie chirurgų daromas klaidas esame girdėję ne kartą. Nors daug kam atrodo, kad klaidos labiau tikėtinos sudėtingose ir kompleksinėse operacijose (pavyzdžiui, širdies, smegenų, stuburo), visgi chirurgų klaidos dažniausiai „išlenda“ žymiai paprastesnėse operacijose. Gal taip yra dėl to, kad jų atliekama daugiau, o gal dėl to, kad per jas mažiau susikaupiama. Ir kuomet nedidelės kitų profesijų atstovų klaidos lemia ne itin reikšmingus gedimus ir dažnai ištaisomus nesklandumus, chirurgo net menkiausia klaida gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių visam tolimesniam paciento gyvenimui.

Saulės spinduliai dovanoja ne tik įdegį (2)

Vos tik saulės spinduliai tampa kaitresni ir saulėtų dienų padaugėja, žmonės, savo odą mėgstantys palepinti įdegiu, gausiai užplūsta paplūdimius, kitas poilsio vietas ar tiesiog lepinasi saulės voniomis privačių namų kiemuose bei kolektyviniuose soduose.

Išgyventi vėžio kirčius padėjusi kūryba suplaukė į parodą (1)

Pranciškonų bažnyčioje ketvirtadienį atidaroma ypatinga ir jautri paroda "Mano širdies ikona". Joje eksponuojami moterų, kurios neteko vėžiu sirgusių vaikų, darbai. Ikonose jos perteikia savo širdies būseną, patirtį ir emocijas. Darbai atlikti kartu su dailės terapeute Marija Mendele-Leliugiene, kuri padėjo moterims išgyventi sunkų vaiko gedėjimo laikotarpį.