Kembridžo universiteto mokslininkai atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 24 tūkst. tėvų ir vaikų, mano būtent taip. Atlikta analizė buvo skirta ištirti nežymius genetinius skirtumus tarp tėvų ir jų vaikų, kurie, kaip manoma, susiję su kiaušialąsčių ir spermatozoidų nekokybiškumu.
Atliktas tyrimas parodė, kad tėvai savo vaikams perduoda vidutiniškai bent šešis kartus daugiau tokių mutacijų nei motinos. Šie rezultatai rodo, kad spermos DNR – prastesnė jų tėvų genetinio kodo kopija, rašo „The Guardian“. Galimos šio kokybės prastėjimo priežastys – pokyčiai, kuriuos spermatozoidai patiria prieš susidurdami su kiaušialąstėmis.
Kur kas didesnį nerimą kelia teiginys, kad brokuotų vyriškos lyties paauglių spermatozoidų kiekis siekia apie 30 proc., lyginant su vyresnių vyrų sperma.
Mokslininkai teigia, kad tai galimai paaiškina, kodėl autizmo, šizofrenijos ir stuburo smegenų išvaržų pavojus tarp vaikų, kurių susilaukia paaugliai tėvai, yra didesnis.
„Tarp 15-mečių berniukų mutacijų atvejų 30 proc. daugiau nei tarp jaunų vyrų“, - teigia tyrimo autorius Peteris Forsteris.
Mokslininko teigimu, šie rodikliai sietini su 2 proc. apsigimimų tikimybe tarp vaikų, kurių susilaukia paaugliai, lyginant su bendru 1,5 proc. apsigimimų pavojaus vidurkiu.
„Gali būti, kad visa spermą gaminanti sistema pradžioje labiau linkusi į sutrikimus, nes ji dar nėra iki galo susiformavusi“, - samprotavo P. Forsteris.
Jo teigimu, šios teorijos pagrindu atsirado prielaidų, kad labiau linkę į masturbaciją paaugliai sėkmingiau įveikia šį periodą ir jų spermos kokybė tampa tinkama greičiau.
Prieš paaugliams puolant vykdyti šias rekomendacijas, vertėtų pažvelgti į atliktą tyrimą atidžiau.
Surinkti duomenys rodo, kad tarp paauglių berniukų spermatozoidų mutacijų skaičius šiek tiek didesnis nei tarp 20-30 metų jaunų vyrų, tačiau vis dėlto šie duomenys patenka į 95 proc. linijinės tendencijos patikimumo intervalą. Taigi galima teigti, kad paauglių berniukų spermatozoidai – tai senėjimo taisyklės išimtis.
Taip pat kelia nuostabą ir tai, kad spermos kokybė 30-ies šiek tiek suprastėja, o vėliau sulaukus 30-35 metų jos kokybė ir vėl išauga. Ši tendencija gali būti aiškinama paprasčiausiu surinktų duomenų netikslumu.
Andrologijos profesorius iš Šefildo universiteto Allanas Pacey mano būtent taip. „Tai man neatrodo logiška. Nematau ryšio, o kalbant apie biologiją negaliu niekaip to paaiškinti“, - patikino jis.
P. Forsteris mini keletą atliktų gyventojų populiacijos tyrimų, kurie rodo, kad vaikams, kurių susilaukia paaugliai, dažniau diagnozuojami įvairūs sutrikimai. Vis dėlto sunku pasakyti, ar šio tyrimo rezultatai gali būti siejami su tiesioginėmis genetinėmis priežastimis, ar labiau su socialiniais ir aplinkos faktoriais. A. Pacey tikina nematantis jokių priežasčių, kurios turėtų kelti nerimą paauglystėje tėvais tampantiems vaikinams.
Vaikų neturintys paaugliai turbūt turi kitų priežasčių, kodėl jiems atrodo tinkamiausia iki 20 metų neturėti vaikų.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
