Prieš keletą dienų tą pačią naktį skirtinguose Lietuvos kampeliuose iš gyvenimo pasitraukė du sunkiai sergantys vyriškiai. Tai nėra labai neįprasta. Kartais per parą keli žmonės nusižudo net viename miestelyje. Nekaip seniai per vieną savaitę nusižudė net du pareigūnai. Anot specialistų, jei šalyje egzistuotų ne popierinė, o reali savižudybių prevencijos programa, šių aukų būtų galima išvengti.
Paulius Skruibis
© DELFI
Sovietinis palikimas

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje nusižudė 1025 žmonės. 100 tūkst. gyventojų tenka 30,4 savižudybės, iš jų 50,3 – vyrams, 9,8 – moterims.

„Jei palyginsime statistiką prieš 10 metų, kai 100 tūkst. gyventojų tekdavo apie 40 savižudybių, jų skaičius sumažėjo. Tačiau dar neaišku, ar tai tendencija ar tik laikinas svyravimas. Šiaip ar taip Europoje mūsų rodikliai vis dar didžiausi“, - teigė Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis.

Nors tikslių įrodymų nėra, pastebėta, kad visame pasaulyje savižudybių padaugėja vasarą. Kodėl taip yra, nurodoma keletas versijų. Beje, kai tam tikroje vietovėje karštis būna didesnis nei paprastai, apskritai padaugėja prievartos atvejų ir žmogžudysčių.

„Kitas veiksnys susijęs su žmonių atostogomis, kurios ne tik teikia malonumo, bet ir kelia savų iššūkių. Pavyzdžiui, vieniši žmonės, kol dirba, yra užsiėmę, jaučiasi vienaip. Kai prasideda atostogos, ryškiau matosi kontrastas tarp norimo ir esamo gyvenimo. Pagaliau didžioji dalis savižudybių susijusi su alkoholiu, o vasarą jo vartojama daugiau“, - teigė pašnekovas.

Anot P. Skruibio, Europoje savižudybių skaičiumi išsiskiria bene visos posovietinės valstybės. „Lietuvoje savižudybės pradėtos fiksuoti po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet 100 tūkst. gyventojų tekdavo vos septynios. Tai buvo vienas iš mažesnių rodiklių Europoje.

Savižudybių pas mus pradėjo stipriai gausėti po Antrojo pasaulinio karo – iki pat 1985 m. Kaip vienas pagrindinių veiksnių, sustabdžiusių savižudybių augimą, įvardijamas M. Gorbačiovo įvestas vadinamasis „sausasis“ įstatymas, kai buvo smarkiai apribotas alkoholio vartojimas“, - pasakojo P. Skruibis.

Nepriklausomybės metais savižudybių skaičius Lietuvoje vėl pradėjo augti. Specialistai tai sieja ne tiek su ekonomine situacija, kiek su dideliais pokyčiais šalyje. Anot psichologų, didelis neapibrėžtumas, nesaugumas, milžiniškos permainos per labai trumpą laiką – viena svarbiausių savižudybių skaičiaus augimo priežasčių.

Kai gyvenimas šalyje stabilizavosi, savižudybių vėl ėmė mažėti, tačiau realios prevencijos programos Lietuvoje iki šiol nėra. Patvirtinta ji buvo, tačiau taip ir liko popieriuje.

Prevencijos programa – tik popierinė

Šiuo metu jau yra nemažai psichologinių tarnybų, teikiančių pagalbą krizę patiriantiems žmonėms. Tačiau P. Skruibis, paklaustas, ar psichologinės paslaugos populiarėja, tikino, kad reikia kalbėti ne apie šių paslaugų populiarumą, bet apie prieinamumo problemą. Anot psichologo, šiandien žmonės jau „nesikrato“, kaip anksčiau, psichologo konsultacijos, tačiau neturi, kur kreiptis.

„Ypač kalbėdami apie mažus miestelius turime konstatuoti, kad eiliniam žmogui psichologinė pagalba neprieinama. Viena iš nedaugelio galimybių gauti nemokamą pagalbą – sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau jose dirba labai mažai psichologų, kurie apkrauti visai kitomis funkcijomis – vertina žmonių neįgalumą, atlieka kitus darbus, o konsultuoti neturi kada. Todėl pagalbos žmonėms tenka laukti labai ilgai“, - teigė pašnekovas.

Lieka privačiai dirbantys specialistai, kuriuos dažniausiai įmanoma rasti tik didžiuosiuose miestuose, o jų paslaugos brangiai kainuoja. Nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos pigesnės, tačiau jų nėra daug.

Anot psichologo, jei norime, kad Lietuvoje iš tiesų sumažėtų savižudybių, būtina ne popierinė, o reali savižudybių prevencijos strategija. O tam reikia politinių sprendimų perskirstant pinigus.

„Situaciją, kai psichotropiniams vaistams skiriamos didžiulės sumos, o psichoterapijos paslaugoms pernai per visą Lietuvą, jei neklystu, išleista apie 300 tūkst. litų, pavadinčiau nesveika aplinka. Mes gydome ligas, kai galėtume žymiai anksčiau psichologinėmis intervencijomis pasiekti, jų būtų mažiau“, - įsitikinęs pašnekovas.

Savižudybės anatomija

Pasak P. Skruibio, tarp savižudybės ir psichikos ligos dėti lygybės ženklo jokiu būdu negalima. Šalyse, kuriose savižudybių mažai, gal šie reiškiniai ir susiję, tačiau Lietuvoje nusveria socialiniai veiksniai.

„Kaip savižudybės susijusios su profesija, taip pat sunku pasakyti. Niekas pas mus to dorai neskaičiavo. Kalbama, kad jos dažnesnės tarp įtampą darbe patiriančių žmonių, pavyzdžiui, policininkų. Tačiau gali būti ir taip, kad informacija, jog darbo vietoje savo ginklu nusižudo policininkas, pritraukia didesnį dėmesį.

Kitas dalykas, kad šie žmonės iš tiesų turi priemones savižudybei, o tai labai didelis rizikos veiksnys. Savižudybė yra impulsas, kuris praeina. Jei impulso metu žmogus turi tinkamą priemonę, labai tikėtina, kad ja pasinaudos. Jei po ranka priemonės nėra, šis impulsas gali praeiti“, - sakė psichologas.

Ženklai, pagal kuriuos galima spręsti apie tai, kad žmogus mąsto apie savižudybę, yra nevienareikšmiai. Tačiau psichologas neigia mitą, kad apie tai nuolat kalbantis ar net šantažuojantis žmogus niekada nepasitrauks iš gyvenimo.

„Vienas iš savižudybės pavojaus ženklų, kai žmogus vienaip ar kitaip apie tai užsimena – tiesiogiai arba užuominomis. Taip pat gali labai pasikeisti žmogaus elgesys. Savižudybė yra ilgas, kelis metus trunkantis procesas. Žmogui iš pradžių šmėkšteli tokia mintis, vėliau jis pradeda apie tai galvoti ir kurti planus, kurie tampa vis konkretesni“, - aiškino psichologas.

Anot jo, yra žmonių, kurie patys ieško pagalbos, tačiau tokiais atvejais pirmiausiai neabejingi turėtų būti aplinkiniai. Ir ne tik artimieji. Būtent todėl atpažinti ženklus, kad žmogus turi polinkį į savižudybę, specialiuose kursuose mokomi gydytojai, mokytojai, policininkai.

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt8 800 11111Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt8 800 28888I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt8 800 60700Visą parą
Pagalbos moterims linija8 800 66366I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)8 800 77277I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras8 800 26161 8 5 2773135I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas8 45 500965I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras8 800 22008I-V 9.00-17.00

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

Psichologinė pagalba internetu

Vaikų linijaRegistruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per dvi dienas
Jaunimo linijaRegistruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugasAtsako per tris dienas
Vilties linijaRašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.ltAtsako per tris dienas
Šiaulių jaunimo linijaRašyti: kasnutiko@yahoo.comAtsako per tris dienas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (27)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (5)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (1)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (24)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (76)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (23)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (8)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (76)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...