Paveldima ir epigenetinė žmogaus programa
Iki šiol manyta, kad tik genetinė informacija yra paveldima, perduodama iš kartos į kartą. Naujausi tyrimai rodo, kad ir epigenetinė programa paveldima, tačiau epigenetiniam paveldimumui didelę įtaką daro aplinkos veiksniai, rašoma pranešime spaudai.
Pasak profesorės, buvo parodyta, kad rūkančių motinų placentoje vyksta epigenetiniai pokyčiai, nulemiantys vaisiaus vystymosi eigą, didinantys vėžio ir kitų ligų riziką ateityje. „Kai besilaukianti dukros mamytė rūko, tai tiesiogiai pakenkia ne tik savo būsimai dukrai, bet ir jos vaikams, nes vaisiaus lytinių ląstelių pirmtakai susiformuoja ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Panašiai gali pakenkti motiną veikianti aplikos tarša, sunkieji metalai geriamajame vandenyje, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Epigenetiniai pokyčiai vyksta senstančiame, ligos pažeistame audinyje. Mokslininkai pastebėjo, kad naviko ląstelės epigenetiškai atitinka senas ląsteles. Epigenetiniu testu nustačius audinio amžių galima būtų numatyti vėžio atsiradimo riziką. „Lione vykusioje konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta ksenoestrogenams. Tai sintetinės buityje naudojamos medžiagos, kurių poveikis imituoja hormonų poveikį, tokios kaip ftalatai, parabenai, trichlozanas, bisfenolis A. Šios medžiagos, paveikdamos epigenomą, gali tapti krūties, priešinės liaukos vėžio priežastimi,“ – sako mokslininkė.
Tarptautinio vėžio tyrimų centro Lione pastangomis epigenomui kenksmingos medžiagos, kaip minėti ksenoestrogenai, įtraukiami į kancerogenų – medžiagų sukeliančių vėžį – sąrašą. Tai leis riboti jų vartojimą. Šiuo metu iš gamybos aktyviai išimami bisfenolio A turintys produktai – maisto pakuotės, pastikiniai buteliai, vaikiški žaislai.
Epigenetika ir vėžio profilaktika
Pastaruoju metu vėžio profilaktikai visame pasaulyje yra skiriamas didelis dėmesys. „Kiek svarbi epigenetika vėžio profilaktikai ir ką sveiki žmonės turėtų žinoti, tapdami atsakingi ne tik už savo, bet ir už kelias būsimas kartas? Pirmiausia, be jokios abejonės, reikėtų gerai įsisąmoninti, kad pasirinkdami gyvenimo būdą prisiimame atsakomybę už savo ir palikuonių sveikatą,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.
Sveika mityba, kenksmingų įpročių ribojimas tiesiogiai veikia epigenomą. Internete nesunkiai galima rasti patarimų apie epigenetiškai sveiką maistą. „Tarp tokių epigenetiškai vertingų produktų rasime žalias lapines daržoves, žuvį, mėsą ir net raudoną vyną. Aišku, visur svarbu saikas. Ypač naudojant sintetinius vitaminus ir maisto papildus. Nors žinoma, kad folio rūgšties trūkumas nėštumo metu gali tapti apsigimimų priežastimi, tačiau neseniai parodyta, kad pernelyg gausus sintetinių folatų vartojimas nėštumo metu didina vėžio riziką ne tik motinai, bet ir vaikui. Žinant, kad sveikai ir aktyviai gyvendami galime padėti sveikiems tapti savo vaikams ir anūkams, tikiu, kad sveikuolių gretos turėtų sparčiai didėti,“ – sako mokslininkė.
Naujų vėžio žymenų paieškos
Kaip ir kiekvienoje mokslo srityje neišvengiamai iškyla klausimas apie mokslinių tyrimų pritaikomumą diagnostikoje arba atliekant gydymą. Remiantis turimais epigenetikos mokslinių tyrimų duomenimis vyksta papildomų priešinės liaukos vėžio žymenų paieškos ir atradimai, apie ką jau buvo išspausdintas atraipsnis „Nature“ grupės žurnale „British Journal of Cancer“. Tikslinant prostatos vėžio diagnozę buvopanaudotasnaujas priešinės liaukos vėžio žymuo– mažosios RNR.
Mažosios RNR – vienas iš epigenetinių elementų, reguliuojančių genų aktyvumą. Šių reguliacinių RNR sudėtis gerokai keičiasi susirgus vėžiu ar kita liga. „Pamanėme, kad šios RNR galėtų tapti puikiu diagnostiniu žymeniu, juolab kad nesunkiai aptinkamos ne tik navike, bet ir iš naviko ląstelių išmetamos į kraują, šlapimą, kitus organizmo skysčius,“ –sako prof. S. Jarmalaitė.
Šiuo metu priešinės liaukos vėžio diagnostika grindžiama PSA testo rezultatais. Tai jautrus testas, padedantis aptikti ankstyvos stadijos navikus. Tačiau testas pasižymi gan menku specifiškumu, pateikdamas klaidingą vėžio diagnozę net pusei PSA testu tirtų, bet priešinės liaukos vėžiu nesergančių vyrų. „Mūsų pasiūlytų papildomų žymenų naudojimas kartu su PSA testu klaidingos diagnozės tikimybę sumažina iki 10 proc., o svarbiausia, kad tyrimui atlikti tereikia paciento šlapimo. Šiuometu tai vienas veiksmingiausių naujos kartos žymenų, tačiau iki klinikinio taikymo šiam testui reikėtų įveikti ilgą validavimo kelią,“ – teigia profesorė.
Žmogaus genomo iššifravimas iškėlė naujus klausimus
Bene prieš dešimtmetį buvo iššifruotas žmogaus genomas, po to atsirado galimybė nuskaityti kiekvieno žmogaus individualų genomą, o štai šiandien jau kalbame apie epigenetines pažaidas, o epigenetikos mokslo tyrimų duomenys jau bandomi taikyti praktikoje.
„Žmogaus genomo tyrimų rezultatai mokslininkus gerokai nustebino. Pasirodo, kad baltymus koduoja tik labai maža mūsų genomo dalis. Žmogaus genome yra kiek daugiau nei 20 tūkstančių genų, nors galėtų „tilpti“ gerokai daugiau. Kokia likusių sekų prasmė? Tai buvo pirmas klausimas, kuris nuskambėjo perskaičius žmogaus genomą. Taip gimė nauji projektai, kurių įgyvendinimo tikslas – geriau suprasti žmogaus genomo veikimo principus. Aktyviau pradėta domėtis nekoduojančiomis reguliacinėmis genomo sekomis, genų raiškos valdymu. Atgimė epigenetikos mokslas,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.
Iš tiesų epigenetika nėra naujas mokslas. Terminas ir pradiniai postulatai pasiūlyti 1942 m. Edinburgo universiteto profesoriaus Konrado Vadingtono. Šiuolaikinė epigenetika – tai mokslas apie genomo funkcinį valdymą, apie reguliacines sekas ir elemetus. Pasak Robino Holidėjausepigenetika – tai tiltas tarp paveldimumo ir išoriškai matomo genų pasireiškimo. „Genetiškai nulemtus požymius paveldime kaip įrašą DNR molekulėje, jo nepakeisi. Tačiau toli gražu ne visos genetinės variacijos pasireiškia išoriškai, o kartais DNR sekoje nesant jokių pažaidų nustatome fenotipo pokyčius. Tai ir yra epigenetinis paveldimumas, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Lietuvos mokslininkai aktyviai prisideda prie epigenetikos mokslo klestėjimo, net kelios mokslinės grupės buvo vienos pirmųjų, pradėjusiųšios srities tyrimus Europoje. DNR metiltransferazių – vienų svarbiausių epigenetinių fermentų – veikimo principus tiria profesoriaus S. Klimašausko grupė, paskelbusi eilę šios srities atradimų. Profesorius A. Petronis, šiuo metu dirbantis Kanadoje, yra vienas iš psichikos ligų epigenetikos pradininkų.
Viena ryškiausių naujos kartos mokslo žvaigždių – S. Kriaučionis – pirmasis identifikavonaujo tipo epigenetinę modifikaciją. Šiuo metu Lietuvoje daug mokslinių grupių tiria epigenetinius veiksnius, epigenetinius ligų žymenis. Profesoriaus F. Jankevičiaus vadovaujama mokslininkų grupė pradeda vykdyti LMT finansuojamą Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektą, kurio tikslas – nustatyti atsparumo priešvėžianiams vaistams epigenetinius mechanizmus ir pasiūlyti žymenų sistemą ligonių atrankai. Tokie žymenys padėtų tikslingiau paskirti vaistus, gauti geresnį gydymo efektą.
