„Man ji netrukdo, ta liga“, – laikydamas rankoje juodos kavos puodelį savaitraščiui „Panorama“ sakė Arūnas. Apskritai jis – netipinis mūsų įsivaizduojamo AIDS (akvizitinis imunodeficito sindromas – red.) užklupto žmogaus pavyzdys: šypsosi ir tvirtina esąs optimistas.
Diagnozę Arūnas sužinojo 1996-aisiais gulėdamas ligoninėje, gydytojams atlikus įvairius tyrimus. Vyrui buvo pranešta, kad jis serga AIDS. Prieš dešimt metų Lietuvoje dar nebuvo pakankamai informacijos apie šią ligą, žmonės nebuvo tinkamai informuojami. Arūnas tuomet irgi beveik nieko apie tai nenutuokė – niekad nemanė, kad jį tai gali užklupti. „Mintis apie tai, kas man atsitiko, atėjo tik po savaitės“, – prisiminė jis.
35 metų vyras tvirtino iki šiol tiksliai nežinantis, kaip ir kada užsikrėtė. „Daug keliavau, gyvenau Nyderlanduose, Lenkijoje, turėjau daug moterų. Apskritai buvau vėjavaikis“, – pečiais gūžčiojo jis. Anot Arūno, po diagnozės jo gyvenime beveik niekas nepasikeitė. Tik pagrindinis dalykas: požiūris į gyvenimą. „Pradėjau kitaip, labiau jį vertinti. Taip išeina, kad liga privertė pajusti kiekvienos dienos džiaugsmą“, – kalbėjo vyras.
Arūnui pasisekė: dauguma jo aplinkos žmonių į žinią apie ligą reagavo ramiai, nenusisuko. Vyras atliko savotišką bandymą: kaip po išgirsto trijų žodžių sakinio „Aš sergu AIDS“ elgsis draugai. Jo vertinimu, apie 70 procentų tuometinių draugų iki šiol jais liko. Tačiau ne visiems infekuotiesiems taip pasiseka: kai kurie jų lieka vienui vieni, tik su naująja „drauge“ – savo liga. Arūnas labai patenkintas savo supratingu viršininku. Šiam prisipažino sergąs AIDS ne iš karto, tačiau šefo reakcija nuteikė pozityviai. „Jei sveikata leidžia, dirbk“, – tuomet pareiškė vadovas.
„Laimingas aš“, – papasakojęs savo istoriją konstatuoja 10 metų su AIDS gyvenantis Arūnas. Tos laimės priežastys: mėgstamas darbas, mylinti ir mylima šeima, gyvenimo draugė. Anot vyro, kas rytą atsibudusio jo neaplanko mintis „o ne, vėl į darbą“ – priešingai, darbas teikia džiaugsmo. „Be veiklos išbūčiau dieną dvi, bet paskui sėdėjimas namuose visai nukankintų“, – sakė vyras. Nelaimingą jį padaryti galėtų, pavyzdžiui, įkalinimas neįgaliųjų vežimėlyje. Be to, Arūnas įsitikinęs: vėžys – baisesnė liga nei AIDS, nes žudo greičiau.
Tiki mokslo pažanga
Arūnas sakė savo ligą prisimenantis tada, kai ateina laikas gerti vaistus. Kas rytą jis privalo suvartoti tris kapsules ir tabletę, vakare irgi: iš viso aštuonias per dieną. Anksčiau sergančiųjų AIDS dienos racione kasdien būdavo 24 tabletės. Dar buvo šlykštaus skonio mikstūra – pasak Arūno, užsimerki, suvartoji, o paskui sulčių išgeri, kad šleikštulys dingtų. Pašnekovo nuomone, mažėjantis vaistų kiekis yra dar vienas įrodymas, kad situacija gerėja, medicina žengia į priekį. Todėl jis tvirtino tikįs, kad vieną dieną bus išrasti vaistai nuo šios mirtinos ligos.
Šiuo metu ligoniams skiriami medikamentai neleidžia virusui plėstis, jį prislopina. Šiuos vaistus finansuoja valstybė. Užkluptiesiems AIDS gydytojai rekomenduoja valgyti sveiką maistą, daržoves, baltymų. „Aš valgau kaip valgiau, rūkiau ir teberūkau“, – numojo ranka Arūnas. Tik alkoholio beveik visai atsisakė, nes teko rinktis tarp jo ir vaistų.
Arūnas savaitraščiui „Panorama“ pasakojo liūdnesnių nei savo istorijų. Vieną moterį, sužinojusią apie ligą, paliko vyras. Tuomet ji išvažiavo į kaimą ir visiškai užsisklendė. Taip elgiasi ne vienas ir ne penki diagnozę išgirdę žmonės. Neieškoję ar nesuradę pagalbos jie nusprendžia savanoriškai likti už borto – visuomenės ir gyvenimo.
Kitas vyras gydėsi vienoje ne sostinės ligoninių, mat sirgo plaučių uždegimu. Gydytojams sužinojus, kad jis serga AIDS, vyras buvo mikliai iš ligoninės išrašytas: jo plaučių uždegimas niekam neberūpėjo.
Anot Arūno, anksčiau gydytojai tikrai bijojo infekuotųjų. Pavyzdžiui, odontologai atsisakydavo gydyti dantis ŽIV/AIDS užkluptiems žmonėms. Tačiau dabar situacija bent jau didžiuosiuose miestuose yra kur kas geresnė. Prie to prisidėjo visuomenės bei gydytojų informavimas, kas iš tiesų yra AIDS, kokias būdais galima apsikrėsti šia liga, o kas yra nerizikinga.
Naujos tendencijos
Šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvos AIDS centro duomenimis, Lietuvoje žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) nešioja 1179 asmenys. Šiemet išaiškinti 79 ŽIV atvejai, infekuotųjų amžiaus vidurkis – 33 metai. Jauniausiam jų – aštuoniolika, vyriausiam – 65-eri.
Kaip ir anksčiau, dažniausiai šiuo virusu mūsų šalyje užsikrečiama švirkščiantis intraveninius narkotikus. Tačiau ryškėja naujos tendencijos: vis daugiau žmonių užsikrečia per nesaugius lytinius santykius. Lietuvos AIDS centro laboratorijoje, kurioje tiriami visi potencialūs organų donorai, šiemet pirmą kartą šalyje ŽIV diagnozuotas galimam organų donorui.
Anot AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, didelė problema šiuo metu yra tai, kad užsikrėtę asmenys nesitikrina ir savo diagnozės ilgai nežino. Todėl jie gali tęsti žalingą elgesį ir patys to nenumanydami apkrėsti kitus. „Apsimoka žinoti savo ŽIV statusą, jei visuomenėje žmogus nebus atstumtas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė S. Čaplinskas.
ŽIV infekuotieji atstumiami dėl baimės apsikrėsti, o ši baimė atsiranda iš nežinojimo. Ne visi dar suvokia, kad spausdami sergančiajam ranką, dalydamiesi puodeliu kavos, naudodamiesi tuo pačiu tualetu užsikrėsti nerizikuoja. ŽIV perduodamas tik per kraują, nesaugius lytinius santykius arba infekuotos motinos vaikui.
Daugėjant ŽIV užsikrėtusių moterų, AIDS centras ragina nėščiąsias pasitikrinti dėl šio viruso. „Ankstyvas ŽIV infekcijos nustatymas nėščiai moteriai leidžia laiku pradėti taikyti perinatalinės ŽIV profilaktikos priemones. Taip ŽIV perdavimo rizika iš užsikrėtusios motinos vaikui gali būti sumažinama nuo 30 iki 2 procentų“, – tvirtino AIDS centro direktorius.
Pirmas ŽIV atvejis mūsų šalyje užfiksuotas 1988 metais. Nuo tada galima skirti tris ligos plitimo etapus. Pirmiausia AIDS visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, buvo laikoma homoseksualios orientacijos žmonių liga. Vėliau atėjo vis dažniau užsikrečiančių jūreivių eilė, dar vėliau didžiausia užsikrėtusių grupe tapo narkotikus vartojantys asmenys.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, iš viso nuo pirmo šalyje užfiksuoto ŽIV atvejo AIDS Lietuvoje tiesiogiai pražudė 45 piliečius. Dar 64 sergantys AIDS mirė dėl kitų priežasčių. Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas kovą su ŽIV/AIDS pavadino prioritetine visuomenės sveikatos programa.
Žemėje – vis blogiau
Visuose pasaulio regionuose daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV. Tai praėjusią savaitę paskelbta Jungtinių Tautų (JT) bei Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje. Šiandien pasaulyje infekuoti beveik 40 mln. žmonių. Tačiau šis skaičius kinta itin dažnai: kas 8 sekundes kas nors pasaulyje užsikrečia ŽIV. Tai sudaro maždaug 11 tūkst. infekcijų kasdien, taigi per metus liga pasiglemžia 365-ių Varėnos dydžio miestelių gyventojus.
Statistikos duomenimis, šiemet ŽIV užsikrėtė daugiau kaip 4,3 mln. pasaulio gyventojų. Praėjusiais metais pasaulis dėl AIDS bei jo sukeltų komplikacijų neteko beveik 3 mln. žmonių, du trečdaliai jų gyveno Afrikoje. Pasak JT programos kovai su ŽIV/AIDS UNAIDS vykdomojo direktoriaus Peterio Pioto, tai didžiausias užfiksuotas skaičius per 25 šios nepagydomos ligos gyvavimo metus.