Lietuvos sveikatos rodikliai, kurių dauguma gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkių, rodo, kad su mūsų šalies sveikatos politika kažkas blogai. Nors didieji pinigų srautai nukreipiami ligų gydymui, mirčių, kurių buvo galima išvengti, daugėja. Kita vertus, daugiau nei 50 proc. geros sveikatos priklauso nuo gyvensenos, už kurią žmonės nenoriai prisiima atsakomybę.
Juozas Pundzius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Blogiausi rodikliai – priklausantys nuo sveikatos poitikos

„Mirtingumas, 2007 m. pasiekęs grėsmingą lygį ir atitikęs 1950 m. rodiklius, dabar šiek tiek sumažėjo ir paskutiniais metais išliko 12,8 proc. Tačiau dar labai svarbūs išvengiamo mirtingumo rodikliai, kurie atspindi, kaip tvarkomasi sveikatos sistemos viduje. Reikia pasakyti, kad mirtys dėl sveikatos politikos veiksmingumo stokos Lietuvoje vyrauja. Nebūtinos mirtys Lietuvoje sudaro 26 proc. Didesnė jų dalis priskiriama išvengiamų mirčių klasei.

Taigi dinamikoje mirtingumas nuo išgydomų būklių mažėja, tačiau didėja mirtingumas nuo mirčių, kurių galima buvo išvengti. Tai atspindi sveikatos sistemos politikos ir vadybos trūkumus, o ne asmens sveikatos kokybės problemas, apie kurias dažniausiai kalbama viešoje erdvėje iš įvairių tribūnų“, - teigė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, Seime pristatydamas metinį pranešimą.

Anot jo, šiuos rezultatus lėmė nevienodas požiūris ir nevienodas rūpestis atskiromis sritimis. Būtent todėl nuo asmens sveikatos priežiūros įtakos priklausantys rodikliai yra palyginti geri, tačiau nuo sveikatos politikos įtakos ir kitų valstybės sektorių priklausantys rodikliai yra blogi.

„Kokie veiksniai lemia žmonių sveikatą? Sveikatos priežiūra sistema, apie kurią mes tiek daug kalbame, užima vos 10 proc., o net 50 proc. - gyvensena, kurios ugdymui Lietuvoje neskiriama nei dėmesio, nei išteklių“, - tikino pranešėjas.

Šiandien ateina Y karta, kuriai reikia visko ir iš karto

J. Pundziaus teigimu, patikimiausiai dirbanti, daugiausiai dėmesio ir, beje, kritikos sulaukianti sveikatos priežiūros sistemos sritis – asmens sveikatos priežiūra. Ji disponuoja gana gerai organizuota infrastruktūra ir labai kvalifikuotais žmonių ištekliais – gydytojais, slaugytojais, sveikatos priežiūros organizatoriais. Tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia didelės įtampos sąlygomis.

„Didėja gyventojų poreikiai ir kyla neretai nepagrįsti reikalavimai – šiandien ateina vadinamoji Y karta, kuriai reikia visko ir reikia dabar. Dėl nepakankamo finansavimo, atlygio už darbą senka žmogiškieji sistemos ištekliai, didėja medikų emigracija, netolygus jų pasiskirstymas. Dėl politikų ir visuomenės kišimosi nepavyksta optimizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, nepavyko perkelti didžiosios dalies problemų sprendimo šeimos gydytojo institucijai, kuri turėtų spręsti 80 proc. su sveikata susijusių problemų. Negalima viltis, kad asmens sveikatos priežiūros sistema sugebės kompensuoti visuomenės sveikatos ir kitų sektorių neveiklumo sukeltas problemas“, - teigė medikas.

Sveika aplinka ir sveikas maistas, anot ekspertų, lemia 20 proc. mūsų sveikatos, tačiau viešoje erdvėje šiandien daugiau esą diskutuojama tik apie genetiškai modifikuotus produktus, kurių poveikis sveikatai neįrodytas, o ne apie sveikatai palankaus maisto skatinimą.

„Sveikintinos atskirų Seimo narių pastangos apriboti saldumynų, konditerijos gaminių, greito, negyvo maisto, limonadų, kurie tikrai neigiamai veikia mūsų ir mūsų jaunosios kartos sveikatą, prieinamumą. Pavyzdžiui, JAV netgi ruošia įstatymus uždrausti Coca-colos platinimą kai kuriose valstijose, apriboti produktų, prisotintų skonio ir kvapo stipriklius, kurie apgauna vartotoją. Mat šie priedai ne tik paskanina nekokybišką maistą, bet ir skatina jį vartoti, taip didindami nutukimo riziką“, - sakė pranešėjas.

Diferencijuotą draudimo mokestį įsivedusios šalys jau džiaugiasi rezultatais

Anot J. Pundziaus, apie pasaulinę sveikatos priežiūros krizę kalbama visame pasaulyje. Pagrindinė jos priežastis – neteisingai pasirinkta sveikatos apsaugos strategija, orientuota į ligų gydymą. Ligų paplitimas yra parankus medicinos pramonei, kuri kuria vis naujas technologijas, o pacientai vis labiau reikalauja, kad valstybė kompensuotų šias technologijas, nors neretai serga todėl, kad patys nesveikai gyvena. Valstybė nepakelia vis augančios finansinės naštos ir desperatiškai ieško būdų, kaip suvaldyti šią krizę. Netgi JAV, kur sveikatos priežiūrai išleidžiami milžiniški pinigai – iki 17 proc. nuo milžiniško bendrojo vidaus produkto, – sveikatos priežiūros sistema funkcionuoja blogai.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad jei žmonės laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių susirgimų, nuo kurių miršta daugiausiai Lietuvos žmonių, 90 proc. antrojo tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų. Taigi prioritetu turėtų tapti lėtinių neinfekcinių ligų prevencija.

„Sprendimo raktas – sveika gyvensena. Atrodytų, sveikai gyventi paprasta, tačiau labai sudėtinga sveiką gyvenimo būdą įgyvendinti visuotinai. Šiandien pasaulio ekspertai neretai diskutuoja, ar apskritai įmanoma pasiekti, kad didžioji žmonių dalis gyventų sveikai. Valstybės žmones bando paveikti įvairiausiomis priemonėmis. Kuriamos ugdymo metodikos, atsižvelgiant į šalies tradicijas, per įstatymus mažinamas nepalankių sveikatai produktų prieinamumas – per akcizus, per kainas, vietos ar amžiaus apribojimus ir pan. Mums reikėtų sekti šių šalių pavyzdžiu.

Labai efektyvus finansinis svertas yra daug didesnis nesveiką gyvenimo būdą pasirenkančio žmogaus draudimo mokestis. Daugelis šalių jau legalizavo šį svertą įstatymais ir turi kuo pasidžiaugti. Jau trečią kartą tai pranešu iš šios tribūnos, tačiau ledai nepajudėjo“, - tikino Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas.

Tyrimų duomenimis, net 44 proc. lietuvių niekada nesimankština, 14 proc. neturi jokio fizinio aktyvumo. Moksleivių fizinis aktyvumas pas mus taip pat vienas prasčiausių ES, o kūno kultūros pamokos ne tik nesuformuoja poreikio judėti, bet kartais negi atgraso nuo sportavimo.

„Būtina ieškoti naujų sportinio aktyvumo krypčių, būtina mažinti protinį krūvį mokyklose, bet didinti fizinį. Mes klaidingai manome, kad jei prikimšime vaikui į galvą begalę žinių, išauginsime sveiką ir laimingą pilietį. Tuo tarpu visuomenės fizinį aktyvumą skatinančios programos nukreiptos į mažą visuomenės dalį, kuri ir taip sportuoja. Mūsų visuomenėje yra 80 proc. nepakankamai judančių žmonių. Tam nereikia milijardus kainuojančių nacionalinių stadionų, tik reikia sutvarkyti dviračių takus ir kitą elementarią infrastruktūrą“, - svarstė pranešėjas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (15)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (447)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (90)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (1)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (48)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (4)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....