„Šiuo atveju susiduriame su streptokokiniu meningitu. Nustatytas sukėlėjas ne tiek pavojingas, ne toks grėsmingas kaip meningokokas“, - DELFI aiškino Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Jonavoje gyvenantis ir lopšelį darželį „Žilvitis“ lankantis dvimetis į šeimos gydytoją kreipėsi pirmadienį. Kitą dieną sunkios būklės ligonis atvežtas į Jonavos ligoninę, medikai įtarė meningokokinę infekciją. Darželinukui buvo aukšta temperatūra, prasidėjo bėrimas, vaikui buvo prasidėję traukuliai, todėl jis išvežtas į Kauno klinikinę ligoninę, o trečiadienį perkeltas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių.
Penktadienį iš LSMU Kauno klinikų gauta informacija, jog ligoniui patvirtinta streptokokinio meningito diagnozė.
Kauno klinikų atstovė spaudai Eglės Žemaitienė Lietuvos radijui sakė, kad vaikas gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Jo būklė sunki, bet stabili.
Kiti darželinukai liko namie
Kaip DELFI jau rašė, kol mažylis gydomas Kauno klinikose ir diagnozė nebuvo patvirtinta, tos grupės darželinukai į darželį neina.
„Mes oficialios informacijos neturime, tik iš tėvų žinome, kad vienas vaikutis nuo antradienio vakaro guli Kauno klinikose. Vaikas blogai pasijuto po savaitgalio, jam viskas prasidėjo nuo gerklytės“, - penktadienio rytą kalbėjo darželio direktorė Vitalija Jegalavičienė.
Pasak V. Jegalavičienės, informacija apie galimą meningokoko atvejį perduota tos darželinukų grupės tėvams, šie nuo trečiadienio jie savo vaikų į darželį neveda. Tėvai atsargumo ėmėsi pasitarę su savo šeimos gydytojais.
Likusios darželio grupės veikia įprastu režimu.
Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė sakė, kad darželiui nusiųstos metodinės rekomendacijos ką daryti, jei diagnozė iš tikrųjų pasitvirtintų.
DELFI primena, kad panika dėl meningokoko infekcijos šalyje kilo po15-mečio Vilniaus gimnazisto mirties. Dėl to medikai apsidrausdami dažniau pacientus siunčia į ligoninę, o ligoninės gydytojai dažniau nei anksčiau pacientus guldo.
Ligos eiga, simptomai, gydymas ir kompliakcijos
Kauno visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį:
Meningitas - tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai.
Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu. Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai.
Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį.
Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveiksta.
Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas), arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus kitu keliu (pvz. galvos traumos) bei iš aplinkos, esant sukėlėjams ant odos arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų, kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių).
Simptomai: galvos skausmas, pykinimas, bėrimas, dirglumas, karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, traukuliai, bendras negalavimas, kaklo raumenų įtempimas. Ligos inkubacinis periodas: ¼ atvejų - 24 val., ¾ atvejų nuo 2 iki 7 d., priklausomai nuo paciento amžiaus, ligos trukmės, sukėlėjo ir individualaus organizmo atsako į uždegimą.
Ligos eiga. Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai: bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Kiek vėliau atsiranda šviesos baimė, padidėjęs dirglumas (erzina šviesa, garsas, prisilietimas), kaklo raumenų įtempimas, sumišimas, sunkiais atvejais traukuliai, gilus slopinimas (koma). Neurologinio ištyrimo metu nustatomi specifiniai meninginiai simptomai. Kūdikis gali būti irzlus ar, atvirkščiai, labai vangus, vemti, jo momenėlis paprastai įtemptas arba pulsuoja. Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas.
Eiga yra ūmi, todėl nedelsiant reikia kreiptis pagalbos į medikus. Negydant ar gydant uždelstą atvejį, pacientas gali mirti. Diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas.
Komplikacijos. Grėsmingiausia komplikacija - galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas. Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas.
Gydymas. Įtariant meningitą, privaloma ligonį guldyti į ligoninę, kur jį tiria ir gydo neurologas, infektologas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki. Ištyrus smegenų skystį, parenkamas specifinis gydymas. Bakterinio meningito gydymui skiriami antibiotikai, kartu taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, imunitetą stiprinantys vaistai.
Patarimai.
· Atsiradus šviesos baimei, ypač su galvos skausmu, raudonu ar violetiniu odos ar/ir gleivinių bėrimu, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
· Jei kūdikis tampa irzlus ar vangus, apčiuopiate įtemptą ar pulsuojantį momenėlį, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
· Sąlytį turėjusieji su susirgusiuoju privalo stebėti savo sveikatos būklę ir pajutus meningitui būdingus simptomus, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Profilaktika.
· Vakcinacija pagal LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tuberkuliozės, tymų, parotito ir Haemophilus influenzae.
· Galima vakcinacija nuo Haemophilus influenzae ir vyresnių nei 2 m. amžiaus vaikų ir suaugusiųjų.
· Svarbus savalaikis visų infekcinių ligų atvejų, kurie gali tapti meningito priežastimi, izoliavimas ir gydymas.
Aplinkos nukenksminimas. Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama, tačiau būtina pastoviai užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.
