Jų tyrimas, kurio išvados skelbiamos leidinyje PNAS, rodo, kad virusai yra 10 kartų aktyvesni, jeigu jais užsikrečiama ryte.
Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad dėl pamaininio darbo ar nuovargio sutrikęs biologinis organizmo ritmas, vadinamasis vidinis laikrodis, didina pažeidžiamumą infekcijoms.
Mokslininkai mano, kad toks atradimas gali padėti rasti naujų būdų užkirsti kelią pandemijoms.
Skirtingai nuo bakterijų ar parazitų, virusai yra visiškai priklausomi nuo galimybės daugintis užvaldant ląstelės vidinius mechanizmus, tačiau tos ląstelės gerokai kinta dėl biologinio ritmo (vidinio laikrodžio).
Su pelėmis atliktų tyrimų metu graužikai buvo užkrėsti gripo virusu. Ryte virusu užkrėstų pelių organizme viruso kiekis buvo 10 kartų didesnis, lyginant su tomis pelėmis, kurios virusu buvo užkrėstos vakare.
Iš esmės tai galima paaiškinti metaforiškai: vėlyvu metu į organizmą patekęs virusas negalėjo užgrobti fabriko, nes visi darbuotojai jau buvo išėję namo.
Vienas iš tyrimui vadovavusių mokslininkų, profesorius Akhileshas Reddy BBC sakė: „Tai yra didelis skirtumas. Virusui reikia, kad tinkamu metu veiktu visas aparatas. Priešingu atveju nieko nebus. O mažytė infekcija ryte greitai išplis po visą organizmą“.
Jis mano, kad toks atradimas gali padėti kontroliuoti ligų protrūkius.
„Pandemijos atveju dienos metu likti namuose būtų laba svarbu ir tai galėtų išgelbėti žmonių gyvybes“, – sakė mokslininkas.
Atlikti papildomi tyrimai parodė, kad, sutrikdžius gyvūno vidinį laikrodį, padidėja jo pažeidžiamumas virusui, kuris gali paprasčiau daugintis.
„Tai rodo, kad pamaininį darbą dirbantys žmonės, kurie kelias naktis dirba, o vėliau kelias naktis ilsisi, ir dėl to jų vidinis laikrodis yra sutrikęs, yra labiau pažeidžiami įvairių virusų. Taigi tokie žmonės yra pagrindiniai kandidatai kasmet skiepytis nuo gripo“, – sakė A. Reddy.
Verta paminėti, kad tyrimo metu mokslininkai naudojo tik du virusus. Vienas buvo DNR virusas, o kitas – RNR virusas. Dėl šios priežasties mokslininkų komanda įtaria, kad rytinė rizika yra visuotinai galiojantis principas, tad taikytinas įvairiems virusams.
Maždaug 10 proc. žmogaus genų aktyviai kinta dienos metu, o tai kontroliuoja vidinis laikrodis. Mokslininkai savo dėmesį sutelkė į vieną geną – Bmal1, kurio aktyvumo pikas yra vidurdienį tiek peilių, tiek ir žmonių organizmuose.
„Būtent ryšys su Bmal1 yra svarbus, nes kai jo aktyvumas yra mažas (taip būna ankstyvą rytą), esi labiausiai pažeidžiamas infekcijos“, – sakė A. Reddy.
Įdomiausia, kad Bmal1 tampa mažiau aktyvus žiemos mėnesiais, tad galima daryti išvadą, jog šiuo metų laiku yra didesnė infekcijų rizika.
Verta paminėti, kad žmonių pažeidžiamumas infekcijoms ir anksčiau buvo siejamas su vidiniu laikrodžiu. Pavyzdžiui, skiepai nuo gripo yra efektyvesni, jeigu skiepijamasi ryte. O organizmo paros ritmo sutrikimas po skrydžio turi įtakos maliarijos parazito aktyvumui.
